Documente online.
Username / Parola inexistente
  Zona de administrare documente. Fisierele tale  
Am uitat parola x Creaza cont nou
  Home Exploreaza






Bendroji apskaitos samprata ir apskaitos principai

Lituaniana











ALTE DOCUMENTE

VISUOTINĖS KOKYBĖS VADYBOS ESMĖ
Video siųstuvėlis
mobilios technikos atsarginių dalių tiekimas Baltijos valstybėms
TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS
VERSLO PLANAS - EKONOMIKA
ADMINISTRACINĖS TEISĖS DALYKAS IR SISTEMA
TREČIASIS SKYRIUS:
Valisnerijos
Frederic beigbeder - Meilė trunka trejus metus
Smilginis strazdas (Turdus pilaris)


Bendroji apskaitos samprata ir apskaitos principai

1.1.Informacija valdymo sistemoje.

1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai.

1.3.Apskaitos reglamentavimas ir jos modeliai.

1.4.Apskaitos profesija. (nebutina)

1.5.Bendrieji apskaitos principai.

1.1.Informacija valdymo sistemoje

Viena is svarbiausiu sekmingo verslo pletojimo salygu - deramas informacijos, ypac apskaitines, reiksmes ivertinimas ir sugebejimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybemis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai ivairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiskai neimanoma suvokti. Laimei sito ne nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai paskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reiketu susipazinti su platesnio spektro duomenimis, taciau jie jau butu pakankamai apibendrinti, taigi ir ju kiekis taip pat neturetu buti labai didelis.

Kiekvienas zmogus priima tik tuo laiku jam aktualia informacija, ir daznai net nesamoningai atmeta nereiksmingus jam duomenis. Kibernetikai tokius bevercius duomenis vadina informaciniu triuksmu. Zmonems kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas zinias visuomet butina zinoti, kad informacijos kaip ir visu kitu vertybiu (netgi pinigu) gali buti per daug. Popieriniu pinigu perteklius valstybeje gali sukelti infliacija. Savotiski "infliaciniai" procesai galimi ir valdymo sistemose, kuriose kaip teigia kibernetikai, nieko, isskyrus duomenu apdorojima bei ju judejima, ir nera.

Beverciai duomenys ne tik nenaudingi menedzeriams, bet ir zalingi, nes uzgozia vertingas zinias.

Zmones palyginti lengvai isivaizduoja materialiniu vertybiu judejima, taciau kur kas sunkiau suvokia nematerialius, is ju ir informacinius, srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo srities darbuotojas turi aiskiai suvokti duomenu judejima imoneje, ir suprasti valdymui naudingos informacijos formavimo desningumus.

1.2.Apskaitos informacija ir jos vartotojai

Apskaitos informacija yra is patikimo saltinio gauti ir tinkamai uzregistruoti apskaitos, daugiausia finansines, duomenys, kuriuos naudoja savarankiski ukiniai vienetai - imones, ju valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali buti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.

Apskaitos poziuriu imone yra savarankiskas ukinis vienetas, atribotas nuo kitu imoniu ir savininku.

Visose laisvos rinkos salyse labai paplites teiginys, jog apskaita yra verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturedami duomenu apie verslo sekme ar turta, kuriuo disponuoja imone, tos imones darbuotojai paprasciausiai negaletu susikalbeti. Imones vadovai neistengtu susisneketi su savininkais bei kitu imoniu vadovais, pirkejais, tiekejais. Juk imones steigiamos tam kad uzdirbtu pelna ir didintu savininku turta, isreiskiama pinigais. Ivairus specialistai puikiausiai gali susikalbeti universalia apskaitos kalba, viska isreiskiancia visuotiniu pinigu matu. Sio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami zinias apie imones turta, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvuma - juk imones veiklos procese turto nuolat turi daugeti, nebent dali jo issidalintu savininkai, arba imone nuolatos patirtu nuostolius.

Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasizymi gausa ir ivairove. Tai naturalus reiskinys, nes apskaita turi buti vykdoma kiekvienoj imonej, be to ivairi 232t197c ais tikslais. Neformaliai veikianciose imonese ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku butu rasti ilgesni laika sekmingai dirbancia imone, kurios valdytojai nesiorientuotu kokiu turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybiska apskaitos informacija anksciau ar veliau nukonkuruotu tokia imone. Kalbant apie apskaitos informacija, skiriami apskaitos informacijos ir finansines atskaitomybes vartotojai.

Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai, o svarbiausia is ju imones savininkai (AB-se - akcininkai). Verslo nesekmes atveju jie rizikuoja prarasti visa investuota i imone turta, todel nuolat turi dometis ne tik imones veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja imone, suma, taip pat kam priklauso sis turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos informacija, akcininkai priima sprendima parduoti arba neparduoti turimas akcijas, o potencialus savininkai sprendzia ar verta isigyti siu arba imones isleistu nauju akciju.

Svarbiausias duomenu saltinis, kuriuo apsispresdami vadovaujasi akcininkai, yra metine finansine atskaitomybe. Remdamiesi ja savininkai numato ir verslo pletojimo politika. Sprendziant ar imones administracija per ataskaitini laikotarpi gerai vykde savo pareigas ir tuo pagrindu renka imones vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metines finansines atskaitomybes parengimo akcininkams teisinguma turi patvirtinti ju samdytas auditorius, o pati atskaitomybe parengiama taip, kad joje butu pakankamai informacijos minetiems klausimams spresti, bet drauge nebutu isduodamos imones komercines paslaptys.

Ne visa apskaitos informacija prieinama imones savininkams. Jiems pateikiami duomenys, kuriu reikia minetiems sprendimams priimti (sia teise jiems garantuoja istatymai). Taciau paprastai jiems nebuna prieinama informacija, atskleidzianti imones komercines paslaptis, pvz. Imones tiekeju ar pirkeju sarasai, ypac su perkamu ar parduodamu vertybiu kainomis. Tai suprantama, nes priesingu atveju konkuruojanciu imoniu savininkai nusipirke konkurentu imones isleistu akciju, galetu suzinoti visas ju komercines paslaptis.

Apskaitos informacijos vartotojai

1.Tiesiogiai suinteresuoti imones vidiniai vartotojai:

a)Esantys ir potencialus imones savininkai,

b)Imones administracija ir valdytojai,

c)Imones darbuotojai.

2.Tiesiogiai suinteresuoti isoriniai informacijos vartotojai:

a)Esantys ir potencialus kreditoriai,

b)Esantys ir potencialus tiekejai,

c)Esantys ir potencialus pirkejai.

3.Ivairios valdzios institucijos:

a)Mokesciu sistemos tvarkytojai ir ivairiu mokesciu surinkejai,

b)Valstybines statistikos institucijos,

c)Regionines valdzios institucijos,

d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.

4.Kiti vartotojai:

a)Vertybiniu popieriu komisija ir makleriai,

b)Konkurentai,

c)Finansiniai ekspertai ir patarejai,

d)Ivairus kiti vartotojai.

1.3.Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai

Gana sunku surasti sudetinga rysi tarp finansines apskaitos kurybinio prado, kuris yra butinas laisvosios rinkos salygomis ir sios apskaiciuotos rusies reglamentavimo tam tikru valstybiu ar netgi tarptautiniu mastu.

Pirma, finansine apskaita atspindeti labai ivairia ir sudetinga imoniu ukine veikla, negali buti absoliuciai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose imonese, nes niekas negaletu tiksliai nusakyti visu imanomu aplinkybiu, kurias gali tekti atspindeti imoniu apskaitininkams.

Antra vertus, jie privalo laikytis tam tikru bendru nuostatu, kad apskaitoje ir atskaitomybeje atspindetu imoniu turta, nuosavybe ir veiklos rezultatus.Noredami igyvendinti svarbiausia apskaitos darbuotoju pareiga, atspindeti tikra imones ir jos veiklos bukle taip, kad sia informacija teisingai suvoktu visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautiniu Apskaitos standartu nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybiu profesionaliu apskaitininku organizaciju atstovus.

Pagal nagrinejamu klausimu pobudi standartus galima suskirstyti i grupes:

- metodologiniai standartai,

- metines finansines atskaitomybes turini ir forma,

- reglamentuojantys standartai,

- susivienijimu ir ju strukturiniu padaliniu veiklos apskaita reglamentuojantys standartai,

- pajamu ir sanaudu pripazinimo apskaitoje standartai,

- ivairiu veiklos rusiu standartai,

- apskaitos hiperinfliacijos salygomis standartai,

- standartai skirti socialines politikos ir vyriausybes pagalbos klausimams,

- finansiniu instituciju veiklos apskaita reglamentuojantys standartai.

ES valstybiu apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reiksmingu dokumentu - ES direktyvomis, reglamentuo-janciomis buhalterines apskaitos vedimo klausimus tu saliu imonese.

LR imonems itin reiksmingas norminis aktas yra LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas, kuri 1997 06 18d. prieme LR Auksciausioji taryba.

Apskaitos modeliai

Nors bendroji finansine apskaita ir atskaitomybe reglamentuojama ir tarptautiniu mastu, taciau turi tam tikru nacionaliniu skirtumu, kuriuos salygoja ne tik valstybiu dydis, bendrojo ir specialiojo buhalterinio issilavinimo lygis ir perejimo prie finansines apskaitos vedimo laikotarpis, bet kartais ir nacionalines tradicijos. Ilgainiui del etniniu (ypac kalbos), geografiniu, istoriniu bei kai kuriu kitu aplinkybiu susiformavo tam tikri apskaitos modeliai ir pagal tam tikrus pozymius vienam ar kitam modeliui galima priskirti visas pasaulio valstybes.

Anglosaksu saliu modeliui budinga griezta finansines apskaitos orientacija i savininku (investuotoju) informacinius poreikius.

Kontinentines Europos modeliui budinga orientacija i banku ir kitu finansiniu instituciju, kuriu lyginamasis svoris imoniu nuosavybeje buna gana didelis bendrajai finansiniai apskaitai keliamus reikalavimus. Siu saliu valdzia ivairiais potvarkiais, dazniausiai gana smulkiai sukonkretina finansines apskaitos vedimo tvarka imonese. Tai budinga Belgijai, Prancuzijai, Vokietijai.

LR siekdama tapti tikraja ES nare taip pat pasirinko sios sajungos direktyvu reglamentuota kontinentines Europos apskaitos modeli, kuriame yra ir pazangiu anglosaksu salyse taikomo modelio elementu.

Isskirtinis yra Lotynu Amerikos apskaitos modelis. Jam budingas gana didelis valstybinis apskaitos reglamentavimas, visa apskaitos sistema reglamentuota i valstybinio planavimo ir reguliavimo poreikius. Budinga Argentinai, Bolivijai, Cilei, Brazilijai, Ekvadorui, Peru, Urugvajui.

Dar ypatingesnis musulmonu fundamentalistu valdomu saliu imoniu apskaitos modelis, kartais vadinamas Irano modeliu. Si apskaitos metodika maziausiai istyrineta, nes ji nieko bendro neturi su tarptautiniu apskaitininku organizaciju rekomenduojamais finansines apskaitos vedimo principais. Tai salygojama pelno neigimu. O jo uzdirbimas laikomas amoraliu. Paskutine mums labai svarbi saliu grupe taiko apskaita, kuria galima ivardinti Postkomunistini apskaitos modeli. Siu valstybiu buhalterinei apskaitai centralizuoto planavimo, centralizuoto paskirstymo salygomis buvo budinga visiska orientacija i valstybinio reguliavimo ir apmokestinimo poreikius. Kitas reiksmingas bruozas buvo tas, kad visiskai nesiekiant pritraukti daugiau investuotoju, apskaita ir neatspindejo nei realaus turto, kuriuo disponavo imone, nei tikros per ataskaitini uzdirbto pelno sumos. Si apskaitos modeli taike visos buvusios socialistines valstybes is ju ir LR. Dabar absoliuti ju dauguma stengiasi pereiti prie visose laisvosios rinkos salyse taikomos bendrosios finansines apskaitos.

1.4.Apskaitininko profesija

Apskaita atsirado daugiau kaip pries tukstantmeti iki musu eros. Sio amziaus pabaiga pazenklinta itin reiksmingu apkaitai ivykiu - 1494m. garsus italu matematikas, vienuolis pranciskonas L. Paciolis, Venecijoje isleistoje knygoje "Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykiu visuma" pirma karta aprase dvejybine apskaitos sistema. IX skyrius vadinasi "Traktatas apie saskaitas ir irasus".

Tarptautinis apskaitininku federacijos etikos komitetas yra paskelbes specialu profesionalu apskaitininku etikos kodeksa. Jame deklaruojamos tokios apskaitininku profesijos, etines nuostatos:

- garbingumas. Apskaitininkas privalo saziningai atlikti savo profesines pareigas.

- objektyvumas. Apskaitininkui draudziama savo profesineje veikloje vadovautis isankstinemis (tiek teigiamomis, tiek ir neigiamomis) nuostatomis galinciomis pakenkti nesaliskam apskaitoje atspindimu dalyku ivertinimui.

- profesine kompetencija. Ji reiskia, kad apskaitininkas turi profesionaliai atlikti savo pareigas, teikti tik tokias paslaugas, kurioms atlikti yra tinkamai, dalykiskai pasirenge.

- patikimumas, konfidencialumas. Kiekvienas apskaitos darbuotojas savo tiesioginiame darbe susidurdamas su didesnemis ar mazesnemis komercinemis paslaptimis, privalo grieztai jas islaikyti, isskyrus tik tuos atvejus kaip paskelbti sia informacija yra tiesiogine jo pareiga

- profesinis elgesys. Apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenktu savo reputacijai ir viesajai nuomonei apie jo atstovaujama profesija.

- specialiuju standartu laikymasis. Apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais. Tai reiskia, kad nepriklausomai nuo klientu ar darbdaviu nurodymu, apskaitos darbuotojai visuomet turi likti saziningi. Jie negali atlikti veiksmu, kuriais nusizengtu objektyvumui, arba, kurie pazeistu apskaitininku profesine nepriklausomybe.

Buhalteriu herbe, vaizduojanciame visa zmoniu veikla nusvieciancia saule, priezasciu ir pasekmiu priklausomybe isreiskiancias svarstykles ir apskaitos amzinybe simbolizuojancia Bernulio kreive. Visiems laikams ireztas didziojo prancuzu mokslininko Z. Baksto Diumarse sukurtas apskaitininku sukis: "Mokslas - saziningumas - nepriklausomybe".

1.5.Bendrieji apskaitos principai

Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindziamos kiekvienos laisvosios rinkos salies konceptualios taisykles.

Principai:

- imones principas. Reikalauja, kad savininko ar savininku investuotas i imone turtas apskaitoje butu atskirtas nuo ju asmeninio turto.

- imones tesiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje daryti prielaida, jog imones veikla trunka neribota laika, bet neina bankroto link ar nera kokios kitokios priezasties del kurios reiketu nutraukti veikla.

- periodiskumo principas. Tesiamos veiklos principas labai susijes su periodiskumo principu, kitaip sakant su salyginiu sios veiklos skirstymu i tam tikrus laikotarpius, kuriu pabaigoje pateikiama ataskaitine informacija apie imones turima turta bei pasikeitimus per ataskaitini laikotarpi taip pat apie uzdirbtas pajamas ir sanaudas, patirtas uzdirbant.

Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistu apskaitos metodika.

- atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintu visus imones veiklos rezultatus. Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama palankiu vadovu perrinkimu rezultatu daznai pagrazinti tikraja padeti. Imones administracija kartais linkusi irodyti savininkams, kad susiklosciusia nepalankia finansine padeti geriausiai galima pataisyti isleidus nauju akciju. Tuo tikslu naujuosius akcininkus pirmiausia reikia itikinti, jog imones veikla bent jau pakenciama.

- piniginio ikainojimo principas. Jis reiskia, kad visas imones turtas, taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansineje atskaitomybeje turi buti atspindeti, ikainuoti pinigai. Viskas isreiskiama piniginiais vienetais.

- kaupimo principas. Tai vienas svarbiausiu konceptualiu rinkos nuostatu. Jis reikalauja, kad ukiniai faktai apskaitoje butu fiksuojami jau ivyke: uzdirbamos pajamos turi buti registruojamos tada, kai jos uzdirbamos, o jas uzdirbant patirtos sanaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo pinigu gavimo ar ismokejimo.

- palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaiciuotos per ataskaitini laikotarpi uzdirbtos pajamos butu palygintos su sias pajamas uzdirbant patirtomis sanaudomis.

2.Finansine atskaitomybe

2.1.Ekonominiai procesai finansineje apskaitoje ir atskaitomybeje: svarbiausios kategorijos ir esme

Kiekviena imone sukuriama siekiant patenkinti tam tikrus materialinius ar dvasinius visuomenes poreikius. Kitaip visuomene nepripazintu tos imones produktu taigi ir nepirktu ju, todel visa imones veiklos esme sudaro tuos poreikius tenkinanciu poreikiu gamyba.

Gamyba suprantame ekonomine, dar tiksliau apskaitos prasme, kaip pelno gamyba arba jo uzdirbima.

Gamyba apima:

-pardavima,kai vertybes perkamos norint veliau jas parduoti kitiems pirkejams, siu prekiu neperdirbant, nebent kiek pagerinant ju vartojamasias savybes ar prekiu isvaizda

pvz.: surenkant stambiu baldu detales i visuma baldu parduotuveje.

-paslaugu teikima,kai imone tretiems asmenims (taip buhalteriai vadina visas kitas imones isskyrus savaja ar piliecius) teikia nematerialias paslaugas, pvz., gydimo, mokymo, konsultavimo, teisines.

-perdirbima, kai is pirminiu zaliavu atlieka ivairias technologines operacijas, gaminami produktai, kurie veliau parduodami tartiems asmenims.

Kalbedami apie ivairias gamybos atmainas, vartojame pirkimo ir pardavimo terminus, kurie buhalterineje apskaitoje igyja labai konkrecia prasme.

Pirkimo terminas vartojamas, kai norima pabrezti, kad kurios nors vertybes perkamos turi tiksla jas parduoti.

Pardavimo terminas vartojamas norint pabrezti, kad parduodamos prekes, kurios buvo anksciau nepirktos (pagamintos) turint tiksla jas parduoti tretiems asmenims.

Isigijimo terminas vartojamas kai norima pasakyti, kad kurios nors vertemis neperkamos turint tiksla perparduoti jas tretiesiems asmenims, bet isigyjamos siekiant naudoti imones veikloj.

Perleidimo terminas vartojamas kai norima pabrezti, kad uz pinigus tretiesiems asmenims parduotos vertybes nebuvo pirktos turint tiksla, bet anksciau isigytos tam, kad butu panaudotos imones veikloj, bet ne perparduotos tretiems asmenims.

Fundamentine apskaitos lygybe

Ekonominiais istekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias salygas nuosavybes teise imones savininkams priklausanti ekonominiu istekliu dalis - turtas.

Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi savininku.

Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keiciasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybe. Tai isreiskiama fundamentine apskaitos lygybe:

Turtas = Nuosavybe

Turtas = akcininku nuosavybe + skolintoju nuosavybe

Pelno uzdirbimo itaka fundamentinei apskaitos lygybei

Uzdirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiskinys, pasireiskia tada, kai pajamu uzdirbimas sutampa su sanaudu, su pinigu ar kito turto isleidimu. pvz.: nedideleje krautuveleje prekes kreditu neparduodamos ir kuri neturi savo patalpu ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekviena menesi mokedama nuomos mokesti. Tokiu atveju norint apskaiciuoti savininko nuosavybes padidejima pakanka nustatyti kiek per ataskaitini laikotarpi padidejo imones turtas.

Finansines atskaitomybes esme

Finansines atskaitomybes vartotojams svarbu gauti visapuse informacija apie imoniu veikla. Juos domina kokiu turtu disponuoja imone - svarbiausia kam jis priklauso, taciau savininkai gali netekti labai didelio turto,jei jis bus racionaliai vartojamas. Kiekvienas kartas kai imone savo prekes parduoda pigiau negu pati pirkdama mokejo, reiskia ne ka kita kaip savininkams priklausancio. Todel jie labai suinteresuoti, kad del to nenuvertetu turimos akcijos ir nuolat stebi imones veikla vadovaudamiesi isorine, finansine atskaitomybe, kuri laisvai prieinama.

Duomenys apie visa turta, kuriuo disponuoja imone ir sio turto savininkus, pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu, pateikiama per ataskaitini laikotarpi uzdirbtos pajamos ir jas uzdirbant patirtoms sanaudoms fiksuoti skirti speciali finansines atskaitomybes forma - pelno (nuostolio) ataskaita.

Finansines atskaitomybes forma, kurioje nurodoma is kur ir kiek buvo gauta pinigu, ir kiek bei kam ju isleista, lyginant su uzdirbtomis pajamomis ir patirtomis sanaudomis, vadinama pinigu srautu ataskaita.

2.2. Finansines atskaitomybes turinysir jos rengimo bei skelbimo principai

Pagal paskirti visa atskaitomybe gali buti suskirstyta i:

1.       Finansine;

2.       Mokestine;

3.       Statistine;

4.       Ir kita specialios paskirties.

Pagal turini ir periodiskuma, atskaitomybe gali buti suskirstyta i:

1.       metine;

2.       ketvirtine;

3.       menesine;

4.       savaitine (arba dekadine) ir

5.       neperiodine, rengima pagal pareikalavima.

Pagal skelbimo pobudi atskaitomybe skirstoma i:

1.       privaloma;

2.       neprivaloma.

Pagal apimti skirstoma i:

1.       pilnaja;

2.      sutrumpintaja.

Metines finansines atskaitomybes turinys

Kiekviena imone, rengianti pilnaja finansine atskaitomybe, finansiniams metams pasibaigus privalo sudaryti ir nustatyta tvarka paskelbti sias viena kita papildancias, ir todel visuma sudarancias ataskaitas: 1) balansa; 2) pelno arba nuostolio; 3) pelno (nuostolio) paskirstymo; 4) pinigu srautu ataskaitas.

Jose atspindimi esminiai imones veiklos, ju turto, bei nuosavybes elementai. Smulkiau tie klausimai aptariami paaiskinamajame raste, kuris taip pat yra sudetine metines finansines atskaitomybes dalis. Paaiskinamaji rasta sudaro bendrosios pastabos, kuriose imone laisva forma pateikia informacija apie savo padeti rinkoje, svarbiausius turto bei nuosavybes pasikeitimus, taip pat apraso principus, kuriais remdamiesi tvarke apskaita per ataskaitinius finansinius metus, po bendru pastabu einanciose pazymose detalizuojama pateikta informacija. Tu pazymu turini tvirtina LR finansu ministerija. Prie kiekvienos pazymos pridedamos pastabos ir imones apskaitininkai laisva forma apraso, ju nuomone, reiksmingus faktus neatsispindejusius pazymose.

Aiskinamasis rastas baigiamas pastabomis, kuriose atspindimi klausimai neaptarti nei finansinese ataskaitose, nei pazymose, taciau galintis buti reiksmingi savininkams, valstybei ir kitiems.

Duomenu pateikimo finansinejeatskaitomybeje principai

Rengiant vartotojams finansine atskaitomybe, turi buti laikomasi tokiu nuostatu: 1) suprantamumo; 2) tinkamumo; 3) patikimumo; 4) pilnumo.

Suprantamumo nuostata kelia tam tikru reikalavimu finansines atskaitomybes vartotojams. Jie privalo tureti kai kuriu verslo ekonomikos ir apskaitos ziniu, be to stropiai nagrineti finansines ataskaitas. Taciau ir finansine atskaitomybe turi buti parengta taip, kad ja suprastu visi potencialus vartotojai.

Tinkamumo principas reikalauja, kad atskaitomybes duomenys butu naudingi jos vartotojui, kitaip sakant, kad jis butu informuojamas apie imones padeti ir sios informacijos pagrindu galetu priimti racionalius sprendimus. Informacija - laikomi duomenys, mazinantys valdymo sistemos neapibreztuma priimant valdymo sprendimus. Duomenys tampa naudingi tik tada kai vartotojui palengvina apsispresti.

Patikimumo principas pasireiskia per keleta reikalavimu, keliamu finansinei atskaitomybei. Finansines ataskaitos turi buti teisingos. Tiksliai atspindeti imones bukle, nekalbant jau apie tai, kad jose negali buti klaidu. Visa turta, pajamas, sanaudas, islaidas ir kitus imones veiklos elementus reikia kiek galima tiksliau ismatuoti. Jeigu sito padaryti neimanoma laisvosios rinkos salygomis (visuomet yra tam tikras rizikos ir netikrumo laipsnis).

Apskaitininkai turi vadovautis atskaitomumo apdairumo principu.

Sis principas reikalauja, kad finansineje atskaitomybeje nebutu padidintas turtas ir pajamos, ir nebutu dirbtinai sumazintos sanaudos. Patikimumo principas deklaruoja turinio, o ne formos pirmenybe. Tai reiskia, kad rengiant finansine atskaitomybe, ekonomine operaciju prasme, turi vyrauti teisiniu ir administraciniu aspektu atzvilgiu. Rengdami finansine atskaitomybe, apskaitininkai turi suprantamai ir tinkamai atspindeti imones turta bei nuosavybe, taip pat jos veiklos rezultatus.

ES direktyvose numatanciose finansines atskaitomybes parengimo ir jo skelbimo tvarka, labai grieztai reglamentuojamos. Kurie ataskaitu straipsniai (rodikliai) butinai turi buti atspindeti, o kuriuos galima praleisti, pvz., imonese, rengianciose sutrumpinta finansine atskaitomybe. Taciau balansas pelno (nuostolio) paskirstymo bei pinigu srautu ataskaita, nors ir kompleksiskai atspindedamos imones veikla, negali issamiai apibudinti visu ypatumu, todel svarbi sudetine metines finansines atskaitomybes dalis - paaiskinamasis rastas, kuriame detaliai aptariami svarbiausi jau minetu ataskaitu rodikliai.

Juridinio asmens teisiu turinciu imoniu metines finansines atskaitomybes sudetis

Apskaitos duomenys nepriklausantys nuo imones veiklos dydzio ir kitu savybiu turi buti pateikiami vieningos formos ataskaitose. Lietuvoje tai reglamentuoja LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas bei LR vyriausybes nutarimai ir finansu ministerijos rastai. Juridinio asmens teises turincios imones pildo tokias atskaitomybes formas:

-balansa;

-pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita;

-pinigu srautu ataskaita (kartais ji dar vadinama, finansines bukles pakeitimu ataskaita);

-paaiskinamaji rasta.

Specialus istatymai bei poistatyminiai aktai reglamentuoja banku finansine atskaitomybe, nes siu imoniu turtas, ju uzdirbamos pajamos bei patiriamos sanaudos yra specifines. Nustatant metines finansines atskaitomybes sudeti bei turini atsizvelgiama i AB bei UAB ir visu juridinio asmens teises turinciu imoniu dydi. Nedideles tokio tipo imones rengia supaprastinta (sutrumpinta) finansines atskaitomybes varianta. Visos juridinio asmens teises turincios imones (kitaip sakant, imones, kuriu savininkai rizikuoja ne visu asmeniniu turtu, bet tik i imone ideta jo dalimi) savininkams ir valdziai pateikia tas pacias metines finansines atskaitomybes formas, taciau kai kurioms imonems leidziama jas sutrumpinti, nelabai reiksmingus rodiklius jungti i stambesnius straipsnius. Individualios (personalines) imones bei ukines bendrijos, neturincios juridinio asmens teisiu, finansines atskaitomybes nepildo, valstybinems mokesciu inspekcijoms pateikia tik pajamu deklaracijas.

Finansines atskaitomybes formos isnagrinetos praktiniu uzsiemimu metu. Egzamino metu reikes pateikti sutrumpintos nurodytu atskaitomybes formu lenteles.

Balansas. Jame nurodome,kokiu turtu disponuoja imone ir kam sis turtas priklauso. Norint parengti balansa pirmiausia reikia suskaiciuoti (inventorizuoti) visa turta, kuriuo disponuoja imone ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nustatyti kokia turto dalis buvo sunaudota per ataskaitini laikotarpi. Reikia ivertinti ir visas imones skolas bei isipareigojimus. Parengiamieji balanso sudarymo darbai uzima nemazai laiko (didelese imonese net keleta menesiu). Todel reikia zinoti, kad kai kuriu nors metu sausio 1 dienos balansas tik pateikia informacija apie imones turta, jos nuosavybe bei isipareigojimus. Taciau pats balansas baigiamas rengti iki akcininku susirinkimo, t.y. kitu metu pradzioje, o viesai kaip ir visa finansine atskaitomybe, paskelbiamas per menesi po to, kai ji patvirtina akcininkai.

Balansas susideda is dvieju daliu: turto dalyje (aktyve) nurodoma, kokiu turtu disponuoja imone, o savininku ir isipareigojimu dalyje atsakoma i klausima, kam sis turtas priklauso, nes ir labai dideli turta valdanti imone gali buti prasiskolinusi. Tai reikstu, kad turtu imone tik disponuoja, t.y. turi ji savo zinioje, valdo ir tvarko, taciau imones savininkas realiai visa balanse nurodyta turto suma, nuosavybes teise nepriklauso.

Pelno arba nuostolio ataskaita. Joje fiksuojamos per ataskaitini laikotarpi uzdirbtos pajamos ir sanaudos, patirtos uzdirbant tas pajamas. Jas palyginus ir nustatoma, ar imone per ataskaitini laikotarpi uzdirbo pelna ar patyre nuostoli. Pelno arba nuostolio ataskaitoje informacija apie pajamas ir sanaudas pateikiama skirstyti pagal veiklos sritis: iprastine ir neiprastine veikla. Iprastine skirstoma i:

-tipine veikla, kuriai vykdyti buvo ikurta imone.

-netipine kita veikla.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. Per ataskaitini laikotarpi uzdirbta pelna paskirsto savininkai, nebutinai ismokedami dividendus, bet tam tikra jo dali rezervuodami ivairiems tikslams arba paimdami kaip nepaskirstyta pelna, kitaip sakant skirdami ji veiklai plesti. Savininkai dividendus gauna ne abstrakciu pelnu, bet konkreciais pinigais. Taciau akcininkai visuotiniame susirinkime negali skirstyti pinigu, nors ta diena ju gali buti labai daug nuostolingai dirbancioje imoneje (pvz., gavus dideli pirkeju isankstini apmokejima arba paemus banko kredita). Ir atvirksciai: imone gali buti uzdirbusi dideli pelna, taciau akcininku susirinkimo diena netureti pinigu del pirkeju dideliu isiskolinimu imonei (debitorinis isiskolinimas) ar del to, kad daug lesu skirta veiklai plesti. Todel savininkai ir skirsto ne pinigus (kurie jau savaime riboja ismoketinas sumas), bet pelna. Nurodydami, kokiems tikslams jie skyre nuosavybes, drauge apriboja ir turto paskirstyma, nes visos skolos (is ju ir skolos savininkams, t.y. dividendai) turi buti dengiami turtu, dazniausiai pinigais.

Visa si procedura pateikiama pelno arba nuostolio paskirstymo ataskaitoje. Ji susieja pelno (nuostolio) ataskaitoje nuostatas uzdirbtas pelnas didina imones turta - tai atspindi balanse. Patirtas nuostolis mazina imones turta - tai irgi atspindi balanse. Jeigu imone patyre nuostoli, tai pelno arba nuostolio ataskaitoje nurodoma, is ko jis dengiamas.

Pinigu srautu ataskaita. LR buhalterines apskaitos pagrindu istatyme si ataskaita vadinama finansiniu bukles pasikeitimu ataskaita. Siuo metu Lietuvoje pildomos atskaitomybes formos tikrasis pavadinimas yra pinigu srautu ataskaita. Sios saskaitos rekvizitai struktura:

1.Prie kiekvienos ataskaitos butina irasyti imones pavadinima, nurodyti jos tipa (UAB, AB ir pan.), bei tikslu adresa. Patvirtinimo datos eiluteje pazymima visuotinio akcininku susirinkimo, patvirtinusio metine finansine atskaitomybe, data.

2.Tikslai nurodoma, kuriu metu, kokio menesio ir kurios dienos pinigu srautu ataskaita.

3.Pirmoje skiltyje pateikiami rodikliu eiles numeriai, pagal kuriuos nustatoma, kokiai grupei priklauso straipsnis.

4.Antroje skiltyje pateikiami straipsniu pogrupiu, grupiu pavadinimai.

5.Finansiniu metu skiltyje nurodomas ataskaitiniu metu, kuriu pinigu srautu ataskaita ir parengta, sumos.

6.Praejusiu finansiniu metu skiltyje irasomos pries tai buvusiu metu atitinkamu straipsniu sumos. Jos perkeliamos is ankstesniu metu pinigu srautu ataskaitos "Finansiniu metu" stulpelio. Si informacija pateikiama norint sulyginti ataskaitiniu finansiniu metu ir ankstesniu finansiniu metu duomenimis. Taip galima nustatyti imones pinigu srautu pasikeitimus, bei prognozuoti ateinancio laikotarpio perspektyva.

Kiekviena ataskaita , tarp ju ir pinigu srautu, tvirtina imones vyriausias buhalteris ir imones vadovas.

Metines finansines atskaitomybes paskelbimas

Kadangi metine finansine atskaitomybe skirta imones savininkams, tai turi buti ir atitinkamai paskelbta, kad su ja galetu susipazinti kiekvienas akcininkas. Galutinai ji sutvarkoma tik po visuotinio susirinkimo, kaip paskirstomas ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis). Parengiama pelno-nuostolio paskirstymo ataskaita ir i balansa irasoma nepaskirstyto pelno arba nepadengto nuostolio suma. Nurodytiems darbams, atlikti akcininkai turi buti pasirenge: dar pries susirinkima susipazine su svarbiausiais imones veiklos rezultatais per ataskaitinius finansinius metus. Imones visus akcininkus supazindinama su veiklos rezultatais, istatymuose nurodyta tvarka. Dazniausiai pakanka vieso skelbimo spaudoje (atviroms AB) arba laisko (UAB), kuriais pranesama apie susirinkimo data ir jame numatomus nagrineti klausimus. Tuomet kiekvienas savininkas gali kreiptis i imone ir gauti ji dominancia informacija. Pasibaigus ketvirciui, imone rengia sutrumpintas atskaitomybes formas (balanso ir pelno - nuostolio ataskaitas), kuriuose apskaiciuojami apytikriai ataskaitinio laikotarpio rezultatai. Visuotinio ataskaitinio akcininku susirinkimo patvirtinta metine finansine atskaitomybe parengiama galutinai ir skelbiama kiekvienai imonei prieinamu budu. Mazesnes AB gali ja issiuntineti savo akcininkam pastu, o dideles kartais skelbia ir viesoj spaudoj arba daro specialius bukletus. Jie teikia imonems solidumo, kelia prestiza, todel pritraukia daugiau nauju akcininku.

Apskaitos pradmenu svarbiausi elementai

1.                               Apskaitos pradmenu svarbiausiu elementu klasifikavimas.

2.                               Dokumentavimas.

3.                               Inventorizacija.

4.                               Saskaitos.

5.                               Dvejybinis irasas.

6.                               Ikainojimas.

7.                               Kalkuliavimas.

8.                               Balansas.

9.                               Atskaitomybe.

Apskaitos pradmenu svarbiausi elementai yra tie, kurie nulemia apskaitos tvarkymo sistema. Buhalterines apskaitos tvarkymo sistema. Buhalterines apskaitos metodo elementai:

1.                               Dokumentavimas.

2.                               Inventorizavimas.

3.                               Saskaitos.

4.                               Dvejybinis irasas.

5.                               Ikainojimas.

6.                               Kalkuliavimas.

7.                               Atskaitomybe.

Nurodyti apskaitos elementai ir naudojami tokia tvarka, nors neretai jie taip susije, kad sunku praktiskai nustatyti ju nuosekluma. Pirmiausia pradine informacija apie ukines lesas (turta), turto susidarymo saltinis ir ukinius procesus gaunama panaudojus dokumentavima. Remiantis dokumentais, apskaitoje atvaizduojama visa imones ukine apskaita. Dokumentavimo tikslumas tikrinamas inventorizavimo budu. Po to dokumentu duomenys apie visus apskaitos objektus grupuojami saskaitu sistemoje. Ukines operacijos saskaitu sistemoje vaizduojamos dvejybiniu irasu. Dokumentuose ir saskaitose esantys duomenys ikainojami pinigais. Materialiniu vertybiu ivertinimas pinigais sudaro butinas salygas produkcijos savikainai kalkuliuoti. Siuo budu isaiskinama apskaitos objektu savikaina. Buhalterines apskaitos darbas tam tikru laikotarpiu baigiamas sudarant balansa, kurio reikia palyginti turta ir jo susidarymo saltinius ir gauti suvestinius rodiklius, rengiant finansine atskaitomybe. Balansas ir atskaitomybe leidzia ne tik gauti apibendrintus duomenis imones valdymui, bet ir patikrinti ataskaitinio laikotarpio apskaitos tvarkyma. Apskaitos sistema nulemianciu elementu ypatybes ir tarpusavio sarysis:

1.                               Buhalterines apskaitos objektu stebejimas tiesiogiai organizuojamas zmoniu, naudojant ivairius prietaisus ir priemones arba automatiskai (be zmoniu).

2.                               Tolyginis, issamus, istisinis, juridiskai iteisintos ir dokumentais pagristos buhalterines apskaitos objektu atvaizdavimas naturiniais darbo ir piniginiais matavimo vienetais.

3.                               Turto ir ukiniu operaciju grupavimo vienodumas buhalterinese saskaitose naudojant dvejybini irasa.

4.                               Ukiniu operaciju ir procesu ivertinimas pinigais ir pagamintos produkcijos ar atliktu darbu bei paslaugu savikainos nustatymas.

5.                               Periodines apskaitos duomenu lyginimas su faktiniu imones turtu ir jo susidarymo saltiniais bei isipareigojimais inventorizacijos budu.

6.                               Susistemintu galutiniu duomenu, reikalingu imones ukinei veiklai analizuoti, planuoti ir kitas atskaitomybes formas.

Dokumentavimas

Visu ukiniu operaciju registravimas apskaitoje pradedamas surasant dokumentus. Kiekviena ukine operacija, kiekvienas ukinis faktas turi buti iformintas dokumentu. Jis yra vienintelis pradiniu duomenu saltinis. Dokumentai, kuriuos surasant prasideda apskaita toliau naudojami duomenims apie ukines operacijas apdoroti. Jie yra rasytiniai atliktu ukiniu operaciju irodymai, juose pateikiamas ukines operacijos aprasymas, nustatomi jos naturiniai matmenys ir piniginis ikainojimas. Tinkamas ir laiku atliktas visu ukiniu operaciju iforminimas dokumentais yra pradine ir svarbiausia apskaitos stadija. Dokumentai padeda kasdien stebeti ir kontroliuoti kaip juda materialines vertybes ir pinigai, nustatyti ar operacijos yra teisetos bei tikslingos. Dokumentai patvirtinami parasais tu asmenu, kurie nurode operacija atlikti, ir tu, kurie faktiskai ja atliko. Todel is dokumentu galima nustatyti kuris imones darbuotojas atsakingas uz atitinkamas operacijas, ar jos tinkamai atliktos, ar atitinka istatymu reikalavimus, ar vykdomi nutarimai, instrukcijos, isakymai, potvarkiai ir kiti direktyviniai bei vadovu nurodymai.

Kad dokumentas turetu juridine galia, visiskai atitiktu savo paskirti ir teiktu visas zinias apibudinancias atliekama operacija, jis turi tureti nustatyta minimuma rodikliu. Dokumente esantys rodikliai vadinami jo rekvizitais. Dokumentai grupuojami pagal:

1)                              paskirti - i tvarkomuosius, vykdomuosius - pateisinamuosius, buhalterinio iforminimo ir kombinuotus;

2)                              turinio apimti - i pirminius ir suvestinius;

3)                              sudarymo buda - i vienkartinius ir kaupiamuosius;

4)                              sudarymo vieta - i vidinius ir isorinius;

5)                              apskaitos poziciju skaiciu - i vienaeilius, daugiaeilius.

Imones gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos pirminius dokumentus. Svarbu, kad jie turetu juridine galia (butu irasyti visi rodikliai arba rekvizitai). Dokumentai rasomi iskaitomai ranka ar ivairiomis techninemis priemonemis.

Inventorizacija

Dokumentuose iforminti apskaitos duomenys turi atitikti faktinius duomenis. Taciau faktiniai duomenys ne visada sutampa su dokumentais. Nes ne visus procesus galima iforminti ju atlikimo metu (pvz., materialiniu vertybiu naturalaus sumazejimo ir kt.). Tokie faktai nustatomi inventorizuojant. Inventorizacija yra budas faktiskiems turto likuciams nustatyti ir jiems palyginti su apskaitos rodikliais. Toks palyginimas atskleidzia turto trukima ar pertekliu.

Vertybes inventorizuojamos periodiskai, t.y. nustatytais terminais. Inventorizacija atliekama siais atvejais: perkainuojant prekes, po stichiniu nelaimiu, perduodant vertybes kitam materialiai atsakingam asmeniui, nustacius grobstymo, piktnaudziavimo, plesimu ir vagysciu atvejus; darant audita (revizija, kontrole); teismo tardymo organu reikalavimu ir del kitu priezasciu kai reikia gauti duomenu apie faktinius vertybiu likucius.

Periodines realizacijos padeda kontroliuoti materialines vertybes saugomas atsakingu asmenu ir kiekvienoje ju laikymo vietoje, nustato kiek faktinius vertybiu kiekius tiek ju kokybes bukle. Inventorizuojamos turi buti visos pagrindines priemones, medziagos, gamybos atsargos, sandeliuose esanti gatava produkcija ir kitos materialines vertybes. Inventorizuojami turi buti ir visi pinigai, ir visu rusiu vertybiniai popieriai. Inventorizavimo tvarka nustato saliu vyriausybes profesines apskaitos organizacijos ar kitos institucijos.

Inventorizavimo proceduros gali buti ivairios, taciau efektyviausiai is ju si darba atlieka specialiai tam paskirta komisija. Ji patikrina faktinius vertybiu likucius ir juos suraso i atitinkamos formos inventorizacijos lapa. Inventorizacijos rezultatai nustatomi palyginus faktinius vertybiu likucius nustatytus inventorizuojant, su ju likuciais apskaitos knygose.

Saskaitos

Kiekviena ukine operacija turi atsispindeti balanse. Taciau po kiekvienos ukines operacijos, kuriu didelese imonese per diena buna labai daug uzpildyti nauja balansa praktiskai neimanoma. Be to atvaizduojant operacija balanse butu labai sunku stebeti materialiniu vertybiu pinigu ir kitu aktyvu ir pasyvu judejima. Todel visu rusiu ukinems finansinems operacijoms atvaizduoti naudojamos saskaitos daugelyje pasaulio saliu remiantis dvejybinio iraso sistema iprasta viena saskaitos puse (kaire) vadinti debetu, o kita kreditu.

Mokymo tikslams dazniausia vartojama saskaitos israiskos forma T, atitinkanti lietuviska T raide, vadinama lektuveliu. Schematiskai atrodo taip:

Saskaitos pavadinimas

Kaire debeto desine kredito

puse puse

Kaip zinoma balansas dalijamas i dvi dalis: aktyva, kuriame atvaizduojama visu rusiu turto bukle ir pasyva, kuriame atvaizduojama tam tikros datos isiskolinimu ir savininko nuosavybes bukle. Atsizvelgiant i tai, visos saskaitos skirstomos i aktyvines ir pasyvines.

Saskaitos kuriose apskaitomas imones turtas ir jo judejimas, vadinamos aktyvinemis. Saskaitos, kuriose apskaitomi imones isiskolinimai ir nuosavybe (kapitalas) vadinamos pasyvinemis.

Debetas ir kreditas aktyvinese ir pasyvinese saskaitose turi skirtinga reiksme:

-aktyviniu saskaitu debete atvaizduojami likuciai is balanso ir operacijos nulemiancios imones turto padidejima;

-aktyviniu saskaitu kredite atvaizduojami likuciai is balanso ir operacijos nulemiancios imones turto sumazejima;

-pasyviniu saskaitu kredite atvaizduojami likuciai is balanso ir operacijos nulemiancios isiskolinimu ir savininku nuosavybes padidejima;

-pasyviniu saskaitu debete atvaizduojami likuciai is balanso ir operacijos nulemiancios isiskolinimu ir savininku nuosavybes sumazejima;

-aktyvines saskaitos gali tureti tik debetini saldo (likuti), o pasyvines - kreditini;

-visu debetiniu likuciu (saldo) suma aktyvinese saskaitose lygi visu kreditiniu likuciu sumai pasyvinese saskaitose.

Ukines operacijas atvaizduojant saskaitose susidaro tam tikras saskaitu tarpusavio rysys. Saskaitu tarpusavio rysys vadinamas saskaitu korespondencija, o saskaitos tarp kuriu toks rysys susidaro - koresponduojanciomis. Saskaitu korespondencija atvaizduojama buhalterinio iraso pavidalu. Buhalterinis irasas nurodo debetuojamos ir kredituojamos saskaitu, kuriose atvaizduojama ukine operacija, pavadinima ir operacijos suma.

Irasant is balanso likucius atidaromos saskaitos, kuriose veliau registruojamos tam tikro laikotarpio ukines operacijos. Tokios saskaitos vadinamos sintetinemis. Taciau informacija, kuria teikia sintetines saskaitos daznai yra nepakankama. Imones veiklai valdyti ir kontroliuoti. Todel dar yra naudojamos analitines saskaitos. Tos saskaitos skirtos sintetinems isplesti, joms detalizuoti.

Sintetine apskaita ir analitine apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje susietos ir kiekviena is ju atlieka tam tikras funkcijas, todel sintetine apskaita be analitines apskaitos neimanoma, o pastaroji daznai buna suskaidyta ir neduoda ukinio proceso visapusisko vaizdo.

Sintetiniu ir analitiniu saskaitu tarpusavio rysys techniskai pasireiskia tuo, kad:

-analitiniu saskaitu saldo atvaizduojamas toje pat saskaitos puseje, kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetines saskaitos puseje;

-operacijos, kurios rasomos i kurios nors sintetines saskaitos debeta ar kredita rasomos taip pat i atitinkamos analitines saskaitos debeta ar kredita;

-kiekvienos aktyvines ar pasyvines sintetines saskaitos saldo ir apyvartos visada yra lygios analitiniu saskaitu, atidaromos savajai sintetinei saskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartu sumoms.

Dvejybinis irasas

Dvejybinio iraso esme yra ta, kad kiekviena ivykusi ukine operacija atvaizduojama tokia pat suma skirtingu saskaitu debete ir kredite.

Pirmasis teorinis darbas apie dvejybini irasa pasirode 1494m. Venecijoje. Tai Luko Pacioli "Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykius suma". Sios knygos 11skyrius pavadintas "Traktatas apie saskaitas ir irasus".

Dabar dvejybinis irasas dazniausiai traktuojamas kaip sistema, kurioje kiekviena operacija irasoma i dvi saskaitas, nepakartojant, o norint pabrezti kiekvienos ukines operacijos dvejopa traktavima. Pateikiama daug pavyzdziu kaip kiekviena ukine operacija gali buti nagrinejama skirtingais poziuriais. Pvz., tokia operacija: jei as nusiperku automobili uz 5000$ ivyksta du dalykai, t.y. as isigyju automobili ir prarandu 5000$, o zmogus, pardaves automobili patiria atvirkstini dalyka. Taigi, kiekviena ukine operacija turi du aspektus ir dvigubo iraso sistema fiksuoja juos abu.

Ikainojimas

Ikainojimas - tai tam tikru apskaitos objektu vertinis ismatavimas. Vertinis ismatavimas suprantamas kaip apskaitos objektu atvaizdavimo bendru piniginiu matu budu. Ikainojimas dazniausia naudojamas vertine israiska apibudinti paprastesniems apskaitos objektams, t.y. imones turtui. Ikainojant turta, jo kiekis naturiniais vienetais dauginamas is atitinkamu kainu.

Bendriausia ikainojimu formule yra tokia: V=qk

V - apskaitos objekto vertine israiska

q - apskaitos objekto kiekis

k - apskaitos objekto vieneto kaina

Vienas is svarbiausiu ikainojimo principu yra realumas. Realus ikainojimas - tai kai turto vertine israiska atitinka jo isigijimo, ar pagaminimo individualias isvadas. Ikainojimo realuma atspindi faktine savikaina.

LR buhalterines apskaitos istatymas nurodo, kad imones ilgalaikis turtas apskaitoje ikainojamas ir rodomas isigijimo verte, balanse - likutine verte (atskirai isigijimo verte ir nusidevejimas). Atsargos apskaitoje ikainojamos isigijimo verte, o atskaitomybeje faktine savikaina apskaiciuojama pirmiausia nurasant anksciausiai isigytas.

Kalkuliavimas

Kalkuliavimas dazniausiai siejamas su islaidu priskiriamu kiekvienam produkcijos vienetui, nustatymu. Islaidu kalkuliavimas dazniausiai apibudinamas kaip procesas kaip apskaiciuojamos tam tikros veiklos islaidos siekiant pateikti naudinga informacija. Pagrindiniu islaidu kalkuliavimo tikslai:

1)parodyti imones kiekvienos veiklos islaidu struktura siekiant palengvinti planavima;

2)palengvinti atsargu ivertinima ir nustatyti pajamas;

3)parodyti ne tik ar buvo gautas pelnas apskritai, bet ir pelna gauta kiekviename padalinyje, is kiekvienos veiklos darbo produkto;

4)padeti nustatyti kainas, isskirti pastovias ir kintamas islaidas ir nurodyti, kad pastovios islaidos turi sudarytu zemiausia kainu lygi;

5)isvengti atlieku naudojant efektyvias darbo organizavimo ir apmokejimo sistemas;

6)pateikti islaidu duomenis vyriausybei ir kitiems vartotojams;

7)siekti produktyvesnes veiklos, efektyvesnio istekliu naudojimo, palyginti su is anksto nustatytais standartais;

8)igalinti sukurti bendra islaidu apskaitos sistema siekiant atlikti palyginimo tarp imoniu;

9)kontroliuoti islaidas pagal atskaitomybes centrus;

10)padeti darant ekonominius sprendimus.

Balansas

Balansas - tai sudurtinis lotynu kalbos zodis (bis - dukart, lanx - svarstykliu lekste), vartojamas su tarpusavyje susijusiu reiskiniu ar procesu lygybei atspindeti. Jo kaire puse vadinama aktyvu (lot. actyvus - veiklus), o desine puse - pasyvu (lot. passyvus - neveiklus). Balanso aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos pacios lesos tik sugrupuotos skirtingais pjuviais, tai balanso aktyvo ir pasyvo galutines sumos visada turi sutapti. Jei aktyvo ir pasyvo galutines sumos nesutampa vadinasi balansas uzpildytas klaidingai. Nagrinejant balansa pastebimi tokie faktai:

1)balansas yra ne saskaita, o atskaita;

2)balansas yra parengtas tam tikru laiko momentu ir yra svarbus tik tuo momentu: jau kita operacija padarys ji kitoki. Balansas dirbtinai sustabdys bizni vienam akimirksniui;

3)balansas skirtas parodyti, is kur pinigai (lesu saltiniai) pateko i bizni ir kaip tie pinigai naudojami bizniui (lesu panaudojimas)

4)naudojamas savininku kapitalas atvaizduojamas biznio grynaja verte, t.y. visais atvejais atemus skolas.

5)gautas pelnas nebutinai atvaizduojamas pinigais kasoje. Juk po atitinkamos operacijos gali buti gaunamas pelnas taciau grynu pinigu suma po sios operacijos gali sumazeti. Pelnas sudaro dali naudojamo savininko kapitalo.

Atskaitomybe

Atskaitomybe - tai sistema apibendrinanciu ir tarpusavyje susijusiu rodikliu, gautu is einamosios apskaitos ir apibudinanciu visos ukines veiklos rezultatus per ataskaitini laikotarpi. Atskaitomybe yra baigiamasis apskaitos etapas. Ji pirmiausia reikalinga imones valdymui, jos ukinei veiklai analizuoti, vadovauti ir kontroliuoti. Tinkamai parengta atskaitomybe padeda ivertinti imones ukine veikla, atskleisti darbo trukumus, nustatyti nepanaudotus resursus ir priemones veiklai gerinti. Atskaitomybes teikiama informacija reikalinga isoriniams vartotojams.

Atskaitomybe klasifikuojama taip:

1)sudarymo periodiskumas - metine, ketvirtine, menesine, operatyvine.

2)vaidmuo liaudies ukyje - valstybine, sakine, imones vidine.

3)apskaitos rusys - operatyvine, statistine, buhalterine.

4)atspindimu imoniu skaicius - pirmine (imonine) ir suvestine (keliu imoniu, susivienijimu).

5)plano vykdymo rodikliu apimtis - produkcijos gamybos ir realizavimo, darbo ir darbo uzmokescio, zaliavu ir medziagu, produkcijos savikainos, pagrindiniu fondu, pelno ir pelningumo (rentabilumo), finansiniu rodikliu.

Atskaitomybeje atskiri rodikliai yra tarpusavyje susije ir suderinti.

LR buhalterines apskaitos pagrindu istatymas numato, kad finansines atkaitomybes formas, ju teikimo bei skelbimo tvarka nustato LR vyriausybe.

Apskaitos procesas ir jos organizavimas

Apskaitos proceso organizavimas

Buhalterine apskaita atspindi skirtingus objektus. Tai salygoja jos pacios nevienoduma, skirtingus reikalavimus. Viena, reikalaujama tiksliai atspindeti kiekvieno objekto bukle ir jo specifinius bruozus tam tikru laikotarpiu. Antra vertus, informacija apie imone turi buti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galetu palyginti investavimo i skirtingus objektus privalumus ir trukumus. Imones apskaitos skirtumus pirmiausia salygoja tu imones ivairove, nes kaip tik nuo jos daugiausia priklauso apskaitos sudetis ir jos pateikimo vartotojams budas.

Pagal nuosavybes forma visos LR imones skirstomos i keleta rusiu. Pati paprasciausia - individuali (personaline) imone. Visas tu imoniu turtas priklauso vienam ar bendros jungtines nuosavybes - teise keliems fiziniams asmenims.

                                 tikroji ukine bendrija taip pat yra visiskos turtines atskaitomybes imone, isteigta pagal bendrosios jungtines veiklos sutarti, susiejus keliu fiziniu ar juridiniu asmenu turta bendra nuosavybe komercinei veiklai.

                                 komanditine (pasitikejimo) ukine bendrija panasi i tikraja ukine bendrija. Jos skiriasi tik tuo, kad komanditineje bendrijoje salia tikruju nariu, kurie atsako visu savo turtu, yra ir nariu (komanditoriu), atsakanciu tik ivestu i imone turtu.

                                 UAB yra ribotos turtines atsakomybes imone, turinti juridinio asmens teises. Tai reiskia, kad ju savininkai uz visas savo prievoles ir isipareigojimus atsako inestu i imone turtu. Bendroves nuosavybei priklausantis turtas padalijamas bendroves nariams - akcininkams, kuriais tampama isigijus bendroves isleistu akciju. UAB akcijos platinamos ribotam asmenu skaiciui, nes ju negali buti daugiau kaip 50. UAB gali ikurti ir vienas asmuo, disponuojantis visomis bendroves akcijomis. UAB akcininkais gali buti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybe, kuriai atstovauja atitinkamos valstybes institucijos.

                                 AB (atviroji AB) taip pat yra juridinio asmens teises turinti imone, ir yra ribotos turtines atsakomybes. Jos savininkais tampa asmenys, isigije sios imones akciju. Ju isigijimas neribojamas, t.y. akciju pirkeja riboja tik isleistu akciju rinkos kaina (jeigu akcijos parduodamos). Akcininkais gali buti fiziniai, juridiniai asmenys valstybe, kuriai atstovauja atitinkamos institucijos.

                                 Valstybine imone nuosavybes teise priklauso valstybei. Jos turi juridinio asmens teises ir yra ribotos turtines atsakomybes, valstybe neatsako uz imones prievoles, o imone neatsako uz valstybes prievoles.

Jeigu tai nepriestarauja istatymams, imone gali imtis i koncernus, asociacijas ir kitus junginius. Apskaitos poziuriu - tai itin sudetingi dariniai.

Buhalterines apskaitos saskaitos

ir dvejybinis irasas

Kiekvienos imones veikla sudaro daugybe ukiniu faktoriu (samoningai vykdomu operaciju ar nepriklausanciu nuo imones darbuotoju valios ivykiu), kuriu kiekvienas daro tam tikra poveiki veiklos rezultatams ar imones turtui bei nuosavybei. aPskaitininkai privalo fiksuoti visus faktus, keiciancius imones turto ir nuosavybes apimti bei struktura, taip pat ir tuos, kurie imones turta ir struktura veike netiesiogiai (kaip buna uz pinigus perkant atsargas), bet per uzdirbtas pajamas bei sanaudas, patiriamas tas pajamas uzdirbant. Kiekvienas ukinis faktas susijes su turto ar nuosavybes pasikeitimu, turi buti uzregistruotas valdzios nustatyta tvarka ir privalo atspindeti metineje finansineje atskaitomybeje, taip pat turi buti pateiktas imones valdytojams (zemiau pateiktas pavyzdys charakterizuoja ukiniu operaciju itaka balanso straipsniu sumoms).

AB einamuju metu sausio men. atliko ukines operacijas.

1.                               sumoketa 560 Lt uz paslaugas, kurios suteiktos imonei uz praeita menesi.

2.                               Uz 2400 Lt isigyta baldu.

3.                               Skolon is tiekeju gauta perparduoti skirtu prekiu uz 4800 Lt.

4.                               Grazinta bankui paskolos dalis 3000 Lt.

5.                               I skola parduota prekiu uz 3700 Lt.

AB balanso pasikeitimas del sausio men. ukiniu faktu

lentele

19X0.12.31 1) turtas = nuosavybe

85880 = 85880

2) turtas = savininku nuosavybe + skolintoju nuosavybe

85880 = 70000 + 15880

19X1.12.31 1) turtas = nuosavybe

87120 = 87120

2) turtas = savininku nuosavybe + skolintoju nuosavybe

87120 = 70000 + 17120

Is pateikto pavyzdzio matome, kad kiekviena operacija keite turto ir nuosavybes straipsni. Vadinasi, balansa ir pelno (nuostolio) ataskaita po kiekvienos operacijos reiketu koreguoti. Bet tokiu operaciju net per viena diena buna labai daug. Kartais net simtai ar net tukstanciai. Todel po kiekvienos tureti tikslia informacija apie imones bukle reiketu balansa ir pelno (nuostolio) ataskaita perrasyti uzregistravus kiekviena fakta. Si problema issprendziama pasitelkiant i pagalba buhalterines saskaitas, pvz. kiekvienam balanso pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos straipsniui gali buti skirtas atskiras registras. Cia kaupiama visa informacija apie atitinkamos turto ar nuosavybes rusies pasikeitimus per tam tikra laikotarpi. Apskaitininkai siuos registrus vadina saskaitomis. Juos galima vesti nebutinai popieriuje, galima saugoti ir kitose informacijos laikymo vietose, pvz. Kompiuteriu atmintyje.

Duomenys i saskaitas atkeliauja is pirminiu dokumentu, todel butu pravartu i tas irasyti ne tik besikeiciancias turto ar nuosavybes sumas, bet ir pazymeti, is kokiu pirminiu dokumentu, jos atliekamos. Tai padetu greiciau pasitikrinti is kur paimti duomenys, nors ir reikalautu siek tiek daugiau darbo. I saskaitas irasoma suma, ir operacijos atlikimo data. Sios informacijos uztenka tam, kad prireikus galima butu nustatyti pirmini dokumenta ir juo pasinaudoti, tikrinant, ar apskaitos registruose teisingai atspindetas vienas ar kitas ukinis faktas. Tuo tikslu panagrinesime vienos turto rusies, pvz. pinigu kitimo atspindejima saskaitoje. Turtas ir nuosavybe gali kisti dviem kryptim: dideti arba mazeti. Pinigu saskaitoje pasikeitimus uzfiksuosime stulpeliu:

Lenteleje pateikti duomenys apie pinigu pasikeitimus per menesi. Taciau, kaip matome, nelengva suskaiciuoti visus per ta laika gautus ir isleistus pinigus, kadangi iplauku ir ismokejimu kiekviena diena buna desimtys, o didesnese imonese - simtai. Tam reikia perskaiciuoti visas lenteleje irasytas sumas. Todel butu patogu siek tiek patobulinti lentele: sumos stulpeli padalyti i dvi dalis ir i viena rasyti tik gautas sumas (pinigu padidejima), o i kita - tik ismoketas sumas (pinigu sumazejima):

Pinigai

Kadangi visas turtas ir nuosavybe imones skolos ir skolos imonei (debitorinis isiskolinimas) apibendrinama vienoje atskaitomybes formoje - balanse. Tai ir sias skiltis tikslinga ivardinti vienodai. Todel skiltis kaireje saskaitos puseje (gauta) sutartinai vadinama debetu, o skiltis desineje puseje (ismoketa) - kreditu. Zodi "debetas" apskaitininkai vartoja noredami pabrezti, kad kalbama apie kairiaja saskaitos puse, o zodi "kreditas", - kad kalbama apie desiniaja buhalterines saskaitos puse. Bendroji debeto skiltis suma (17200 Lt) vadinama debeto apyvarta, o kredito skilties suma (12300 Lt) vadinama kredito apyvarta. Likutis pinigu saskaitoje sausio 1- ai dienai 10000 Lt, o sausio 31- ai dienai 14900 Lt dar vadinami italisku zodziu saldo.

Apskaitininkai patys pasirenka saskaitos forma ir joje atspindimos informacijos kieki, taciau visose buhalterinese saskaitose butinai skiriamos debeto ir kredito skiltys. Tai yra todel, kad kiekvienos saskaitos apskaitos objektas (turto, nuosavybes ar isipareigojimu rusys) gali kisti 2 kryptimis: dideti ar mazeti. Zemiau pateikiama labai paplitusi buhalterines saskaitos forma.

Mokytis tinka supaprastintos formos saskaitos. Siose saskaitose po kiekvieno iraso likutis neskaiciuojamas, o jos pacios vadinamos T formos saskaitomis, arba lektuveliais:

Saskaitos pavadinimas

Debeto Kredito

apyvarta apyvarta

saskaitos objekto pakitimai - padidejimai ir sumazejimai fiksuojami skirtingose jos pusese. Turto padidejimai registruojami ta turta atspindinciu saskaitu debeto pusese, o sumazejimai - kredito pusese. Nuosavybes ir imones isipareigojimu padidejimas zymimas nuosavybes saskaitu kredito puseje, o sumazejimas - debeto puseje.

Dvejybinis irasas buhalterines

apskaitos saskaitose

Irasu buhalterinese saskaitose taisykles:

1.       turto ir sanaudu saskaitu apskaitos objektu padidejimai registruojami tu saskaitu debete.

2.       Turto ir sanaudu saskaitu apskaitos objektu sumazejimai fiksuojami tu saskaitu kredite.

3.       Nuosavybes ir imones isipareigojimu, pajamu saskaitu, apskaitos objektu padidejimai registruojami tu saskaitu kredite.

4.       Nuosavybes ir imones isipareigojimu, pajamu saskaitu, apskaitos objektu sumazejimai registruojami tu saskaitu debete.

Saskaitu planas

Kad butu lengviau orientuotis saskaitu nomenklaturoje (ju sarase) saskaitu plano struktura, parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe. Pirmoje ir antroje klasese sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja imone, pirmoje klaseje materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas. Trecios ir ketvirtos klasiu saskaitose parodoma, kam priklauso turtas, jose atspindima savininku nuosavybe, imones skolos ir isipareigojimai visiems tretiesiems asmenims. Penktoje klaseje fiksuojamos visos per tam tikra ataskaitini laikotarpi uzdirbtos pajamos, o sestojoje - sias pajamas uzdirbant patirtos sanaudos.

Vidines (menedzmento) apskaitos vedimo metodika ir tvarka pasirenka imone. Si apskaita del kiekvienos imones veiklos specifikos yra labai individuali. Todel imones pacios turi pasirinkti ir parengti vidines apskaitos saskaitu plana. Tam reikalui skirtos septintoji, astuntoji ir devintoji pavyzdinio saskaitu plano klases, kuriu valdzia nereglamentavo, paliko uzpildyti jas imones nuoziura vidines (menedzmento) apskaitos tikslais. Yra dar nulines klases saskaitos, dar vadinama specialiomis saskaitomis, pvz. imone turinti didelius sandelius uz tam tikra mokesti priima saugoti kitos imones materialines vertybes. Tokio turto, be abejo, nera jokio pagrindo atspindeti imones balanse (todel minetos saskaitos ir apjungtos nulineje klaseje), nes jis nepereina imones nuosavyben ir neatsiranda koks nors saugojancios imones isipareigojimas, isskyrus uz tam tikra mokesti suteikti kitai imonei plota prekems saugoti.

Pavyzdinio saskaitu plano struktura

Apskaitos proceso nuoseklumas

Buhalterine apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi buti atliekama tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity cia reikia laikytis tam tikru kitu nuostatu. Kiekvienas apskaitos principas turi buti igyvendintas, kitaip jis prarastu prasme. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir perskaiciuoti imones veiklos duomenis, kad butu patenkinti apskaitos duomenu vartotoju poreikiai, ir pateikti ivairaus issamumo informacija is anksto nustatytu laiku, pasidare butina ivesti tam tikra tvarka. Jos labai svarbu laikytis visoje buhalterines apskaitos duomenu formavimo stadijose. Apskaitos duomenu registravimo tvarka visose ju formavimo stadijose. Apskaitos duomenu registravimo tvarka visose ju formavimo stadijose - nuo pirminiu dokumentu iki atskaitomybes vadinama buhalterines apskaitos organizavimu. Ukines operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kuriu tie dokumentai negalioja kitaip sakant neturi juridines galios, todel juose uzfiksuoti duomenu pagrindu negalima daryti jokiu irasu apskaitos knygose. Kiekvienam apskaitos dokumentui juridine galia suteikia tokie rekvizitai:

1.                               Imones surasiusios dokumenta pavadinimas;

2.                               Apskaitos dokumento pavadinimas;

3.                               Dokumento surasymo data;

4.                               Ukines operacijos turinys;

5.                               Ukines operacijos kiekine ir pinigine israiska;

6.                               Ukines operacijos kiekine ir pinigine israiska;

7.                               Asmenu, atlikusiu ukine operacija ir atsakingu uz jos atlikima bei teisinga apiforminima, pareigos, vardai, pavardes, parasai.

Tik remdamiesi isvardytais rekvizitais, turinciais dokumentais apskaitininkai gali registruoti buhalterinese knygose, tai pasakytinos tiek apie is treciu asmenu gautus, tiek apie pacios imones israsytus dokumentus.

Operaciju registravimas zurnaluose

Ivairiuose apskaitos dokumentuose uzfiksuoti duomenys kaupiami ir sisteminami specialiuose buhalterines apskaitos registruose - zurnaluose, saskaitose. Duomenys zurnaluose kaupiami pagal dokumento gavimo eiliskuma nedidelese imonese, kur operaciju buna nedaug dazniausia pildomas vienas bendrasis zurnalas. Jame registruojamos visos ukines operacijos.

Bendrasis zurnalas

Didelese imonese naudojama keletas zurnalu. Dazniausia tokie:

1.                              Pirkimo skolon zurnalas. Jame registruojamos visos operacijos kai imone perka skolon;

2.                              Pardavimo skolon zurnalas. Jame registruojamos parduotos skolon turto, arba i skola suteiktu paslaugu sumos;

3.                              Parduotu prekiu savikainos zurnalas. Jame fiksuojamos parduotu prekiu savikainos.

4.                              Pinigu gavimo bei pinigu mokejimo zurnalai. Jie skirti pinigu gavimams arba pinigu ismokejimams registruoti;

5.                              Tiesioginiu ir netiesioginiu gamybos islaidu apskaitos zurnalai. Perdirbimo imoniu buhalteriai registruoja tiesiogines (pagr. zaliavu ar tiesioginio darbo uzmokescio) bei netiesiogines (pagalbiniu zaliavu ar pagalbiniu darbininku darbo uzmokescio) gamybos islaidas;

6.                              Bendrasis zurnalas. Jis naudojamas ne tik mazose, bet ir didelese imonese, kur daugelis operaciju registruojamos anksciau aptartose spec. zurnaluose. Bendrame zurnale fiksuojami retai pasitaikantys ukiniai ivykiai kuriuos registruoti nera spec. zurnalo (prekiu grazinimai ar ju nukainavimai).

Operaciju fiksavimas saskaitose

Suregistravus operacijas zurnaluose, nebereikia vel vartyti pirminiu dokumentu kai reikia suformuoti apskaitine informacija buhalterines apskaitos saskaitose. I saskaitas duomenys perkeliami tiesiai is zurnalu.

Saskaitos bankuose 271

Pirkejai 240

Apskaitinis laikotarpis yra imoniu vadovu ar apskaitininku nustatytas laikotarpis, kuriam pasibaigus nustatomi imones veiklos rezultatai.

Ataskaitinis laikotarpis yra valdzios arba imones savininku nustatytas laikotarpis, kurio veiklos rezultatus imones privalo pateikti savininkams bei atitinkamoms valdzios institucijoms. Apskaiciuojant kiekvieno ataskaitinio laikotarpio rezultatus pirmiausia nustatomos to laikotarpio pajamos po to pripazistamos sanaudos patirtos tas pajamas uzdirbant.

Saskaitu koregavimai

Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus apskaitininkai perziuri daugeli saskaitu ir patikslina juose uzregistruotus likucius. Toks saskaitu likuciu patikslinimas atliekamas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus vadinamas saskaitu koregavimu.

Galima isskirti kelias sritis, kuriuose reikia atlikti koregavimus: 1) apskaitant ilgalaikio turto nusidevejima; 2) apskaitant apmoketas bet dar neuzdirbtas ateinanciu laikotarpiu pajamas; 3) apskaitant uzdirbtas bet dar neapmoketas (sukauptas) pajamas; 4) apskaitant apmoketas, bet dar nepatirtas ateinanciu laikotarpiu sanaudas; 5) apskaitant patirtas, bet dar neapmoketas (sukauptas) sanaudas.

Visi nurodyti koregavimai susije su tiksliu pajamu ar sanaudu nustatymu bei turto, kuriuo disponuoja imone ivertinimo arba imones isipareigojimu patikslinimu.

Darbine atskaitomybes parengimo lentele

Teisingai atlikus saskaitu koregavimus visos ukines operacijos buna tinkamai uzregistruotos ir jomis remiantis galima rengti finansines ataskaitas, taciau tai atlikti tiesiog is saskaitu gana sudetinga gali likti nepastebetu koregavimo klaidu, todel pirmiausia dar pries atliekant koregavimus saskaitose reikia isitikinti, ar bendros visu saskaitu debetu bei kreditu sumos sutampa. Kitaip butu beprasmiska koreguoti saskaitas, kuriose dar iki koregavimo uzregistruoti klaidingi duomenys. Tuo tikslu apskaitininkai pries atskaitomybes parengima sudaro darbines atskaitomybes lenteles:

Imones darbine atskaitomybes parengimo lentele

Pajamu ir sanaudu saskaitos uzdaromos siekiant atskirti vieno apskaitinio laikotarpio pajamu ir sanaudu sumas nuo kito apskaitinio laikotarpio pajamu ir sanaudu. Atliekant uzdarymo proceduras pajamu ir sanaudu saskaitose nuolatos yra tik atitinkamo apskaitinio laikotarpio pajamu sanaudu sumos.

Imoniu prekybines veiklos apskaita

1.                               Pardavimo apskaita.

2.                               Pirkimo apskaita.

3.                               Uzdirbto pelno (patirto nuostolio) apskaiciavimas ir jo paskirstymas.

Pardavimo apskaita

Rodiklis, nuo kurio pradedama kiekvienos imones veiklos analize yra pardavimo apimtis. Jei dideja pardavimo apimtis, vadinasi prekes, kuriomis prekiaujama pripazistamos rinkoje, t.y. jos konkurentabilios, jas perka. Yra daug prekiu pardavimo budu: pardavimai issimoketinai, konsignaciniai, komisiniai, pardavimai prenumeratos budu.

Tuo atveju, kai uz prekes pirkejas atsiskaito grynaisiais pardavejo apskaitininkas tai iregistruoja kaip imones piniginio turto ir uzdirbtu pajamu padidejima:

D 217 Kasa XXX Lt

K 500 Pardavimas XXX Lt

Pardavus prekes keiciasi imones turtas ir uzdirbtos pajamos. Pinigu kiekis, apskaitomas balansineje turto dalies antros klases saskaitoj Nr. 272 pavadinimas - Kasa, dek sios operacijos padideja, ir sis padidejimas, kaip ir visose turto saskaitose fiksuojamas debete. Uzdirbtos pardavimu pajamos apskaitomos pelno (nuostolio) ataskaitos pajamu dalies 5- tos klases saskaitoje Nr. 500 - pardavimai. Apskaitomo objekto padidejimas pajamu saskaitose fiksuojamas kredite, todel ta saskaita yra kredituojama suma gauta pardavus prekes.

Jei remiantis prekiu pardavimo - pirkimo sutartimi ar kitu dokumentu sios prekes parduodamos skolon, pardaveju apskaitininkas pirmiausia atlieka tokius irasus:

D 240 Pirkejai XXX Lt

K 500 Pardavimai XXX Lt

Siuo atveju pirkejai atgauna prekes, bet is karto nesumoka uz jas pardavejui. Del to padideja pirkejo isiskolinimas pardavejui. Visos prekybos skolos imonej apskaitomos balanso turto dalies saskaitose, o turto straipsniu padidejimas saskaitose, o turto straipsniu padidejimas saskaitose registruojamas ju debete. Del to pirkeju skolos apskaitomos saskaitoje Nr. 240 - pirkejai; padidejus pirkeju skolai uz pirktas prekes, si saskaita debetuojama. Stai kodel pirkeju isiskolinimo suma imonei dar vadinama debitoriniu isiskolinimu. Nors pinigai uz parduotas prekes dar negauti apskaitininkas tuo paciu metu registruoja ir pardavimo pajamu uzdirbima. Apskaitomo objekto padidejimas pajamu saskaitose fiksuojamas ju kredite, todel ta saskaita yra kredituojama bendraja pardavimu suma. Pirkejui apmokejus uz tas prekes (kitaip sakant padengus savo isiskolinima), atliekamas toks irasas saskaitose:

D 271 Saskaitos banke XXX Lt

K 240 Pirkejai XXX Lt

Pirkejui atsiskaicius uz anksciau pirktas prekes kinta tik pardaveju imones turto struktura, bet nepasikeicia nei jos turto, nei nuosavybes bendra suma balanse. Kadangi koresponduoja dvi turto saskaitos, vienoje is ju apskaitomas objektas padideja, ir ta saskaita yra debetuojama; kitos saskaitos apskaitos objektas tiek pat sumazeja, todel ta saskaita kredituojama. Padidejus pinigu kiekiui imones saskaitoje debetuojama saskaita Nr. 240 - Pirkejai. Jei pirkejas uz nupirktas prekes butu apmokejes grynais i imones kasa, butu surasyta analogiska saskaitu korespondencija, tik vietoj saskaitos Nr. 271 butu debetuojama saskaita Nr. 272 - Kasa.

Atsargu apskaitos modeliai

Perparduoti skirtos prekes (kaip ir visos kitos atsargos) gali buti apskaitomos dvejopai: periodiskai apskaitomu atsargu ir nuolat apskaitomu atsargu metodais

Abiem atvejais gaunama tiek pat informacijos, taciau jos kaupimo kaina skiriasi taikant pirmaji buda (atsargas apskaitant periodiskai) uztenka suskaiciuoti atsargu likucius ataskaitinio laikotarpio pradzioje ir pabaigoje bei vesti prekiu pirkimo apskaita. Prekiu judejimo jas parduodant registruoti saskaitose nereikia. Visiskai uztenka pavaizduoti pirkeju skolos padidejima ir pajamu uzdirbima, nereikia rodyti paciu prekiu sumazejimo todel apskaitant atsargas siuo budu surasoma tokia korespondencija:

D 240 Pirkejai

(D 272 Saskaita banke)

(D 271 Kasa) XXX Lt

K 500 Pardavimai XXX Lt

Skaiciuojamam nuolatos apskaitomu atsargu budu butina vesti visu per laikotarpi parduotu prekiu apskaita (pavyzdyje ju buvo parduota uz 980 Lt). Pardavimu gali buti labai daug ir kiekviena reikia atspindeti saskaitose, tai reikalauja labai daug darbo, todel finansineje apskaitoje sis metodas praktiskai netaikomas. Be to nuolatinis parduodamu prekiu nurasymas nieko gero neduoda ir ju apsaugai. Prekes reikia saugoti ne buhalterijoje, o sandeliuose. Net ir tos imones, kurios nuolat apskaito parduodamas prekes, pasibaigus ataskaitiniams metams (ar net dazniau) perskaiciuoja prekiu likucius ju saugojimo vietose, kad isitikintu ar tos prekes nebuvo grobstomos. Tai vadinama inventorizavimu.

Prekybines ir kitos veiklos pajamu pripazinimas

Kad parduotos produkcijos ar atliktu paslaugu pajamos butu pripazintos uzdirbtomis, turi buti ivykdytos tokios salygos:

                                 turi buti baigti visi svarbiausi produkcijos gamybos darbai, nes kitaip ji negaletu buti laikoma preke;

                                 tikimybe, kad pirkejas atsilygins uz nupirktas prekes kitu turtu (dazniausiai piniginiais) yra pakankamai didele, arba tikimybe, kad nebus apmoketa uz parduotas prekes yra nedidele;

                                 pardavejas pirkejui turi buti perdaves su produkcija susijusia rizika - tiek rizika prarasti sia produkcija, tiek su prekes naudojimu susijusia rizika (pvz. kai naudojama preke tersia aplinka);

                                 pardavejas turi buti perdaves pirkejui visa busima nauda is sios produkcijos;

                                 pardavejas privalo nebekontroliuoti pardotos produkcijos, o tikimybe, kad ji bus grazinta, arba, kad ja reiks papildomai apdoroti ir patirti reiksmingu sanaudu yra menka arba jos apskritai nera;

                                 pajamos is paslaugu laikomos uzdirbtomis, jai sios paslaugos suteiktos klientui ir tikimybe, kad pardavejui reikes patirti papildomas su tu paslaugu teikimu susijusias sanaudas yra menka arba jos visai nera.

Pajamos pripazistamos laikantis pajamu ir sanaudu palyginimo bei pajamu registravimo bendruju apskaitos principu.

Svarbiausios taisykles, kuriu reikia laikytis pripazistant uzdirbtas pajamas:

                                 pajamos uzdirbtos pardavus materialias prekes (produkcija), pripazistamos prekiu pardavimo (saskaitos uz jas israsymo) diena, nesvarbu, kada uz jas bus apmoketa ar kada jos pateks pirkejui, jei tik kitaip nenumatyta pardavimo - pirkimo sutartyje ar kitame pardavimo - pirkimo fakta patvirtinanciame dokumente (sioje sutartyje, pvz. gali buti numatyta, kad kuri nors preke laikoma parduota tik po to kai pardavejas tas prekes sumontuoja pas pirkeja);

                                 pajamos, uzdirbtos suteikus paslaugas, pripazistamos iskart, kai tik paslaugos atliktos ir patvirtintos atitinkamais dokumentais, neatsizvelgiant i apmokejimo uz tas paslaugas momenta;

                                 leidimo kitiems naudotis imones turtu atveju (nuoma, palukanu gavimas uz indelius) pajamos pripazistamos is kart kai tik pasibaigia tam tikras naudojimosi imones turtu laikotarpis arba juo jau buna pasinaudota neatsizvelgiant i apmokejimo laika;

                                 perleidziant turta - pelnas, uzdirbtas perleidziant ta turta pripazistamas jo perleidimo diena, neatsizvelgiant i apmokejimo uz perleidziama turta momenta.

Taciau be prekybines veiklos, imones gali verstis ir su imones tipine veikla nesusijusia kita veikla, is kurios taip pat uzdirbamos pajamos. Be to kai kurios imones uzsiima finansine investicine veikla, taip pat kiekviena imone gali patirti pagaute is neiprastine veiklos.

Finansines veiklos pajamoms priskiriamos palukanos uz finansinese institucijose laikoma turta, gamtos baudos ir delspinigiai uz atsiskaitymus ne laiku, valiutos perkainojimo (komercijos) teigiama itaka bei valiutu kursu pasikeitimu teigiama itaka; pelnas gautas ilgalaikiais tikslais superkant nuosavas akcijas ir kitos panasios pajamos.

Prie investicines veiklos pajamu priskiriamos visos pajamos, gaunamos is imones investiciju kitose imonese, pvz. dividendai uz kitu imoniu akcijas.

Prie neiprastines veikos pajamu (pagautes) priskiriamos visos is neiprastines imones veiklos, nepriklausancios nuo jos valdytoju valios, gautos netiketos pajamos, pvz. draudimo kompaniju kompensacijos imonei uz stichiniu nelaimiu padaryta zala.

Visos su imones tipine veikla nesusijusios pajamos, gautos arba gautinos is treciuju asmenu, priskiriamos prie kitos veiklos pajamu, isskyrus tas kurios priskirtinos finansinei, investicinei ar neiprastinei veiklai.

Kai kurie pajamu pripazinimo atvejai:

Pirkimo apskaita

Nuo pasirinkto atsargu apskaitos budo visiskai nepriklauso galutiniai imones veiklos rezultatai, nuo jo priklauso tik ju apskaita; galima daryti prielaida, kad per apskaitini laikotarpi visos nupirktos atsargos sunaudojamos (laikotarpio pabaigoje nesunaudota ju dalimi padidinti atsargu kieki, atliekant atitinkamos koreguojanciuosius irasus), o galima ir kiekviena pirkimo operacija registruoti kaip atsargu padidejima, tokiu atveju apskaita ne tik laikotarpio pabaigoje, bet ir nuolatos tiksliai atspindi atsargu judejima: kai jos gaunamos, registruojamas atsargu padidejimas, o sunaudojus dali tu atsargu, kiekviena karta fiksuojamas ju sumazejimas ir parduotu prekiu savikainos (sanaudu), padidejimas.

Kai pirkejas sumoka uz perkamas prekes grynaisiais, ju pirkimo momentu, pirkejo apskaitininkas registruoja tai kaip imones piniginio turto sumazejima bei pirkinio islaidu padidejima:

D 602 Pirkimas XXX Lt

K 272 Kasa XXX Lt

Taciau dazniausiai pirkdamos prekes, ypac brangias, arba didesniais kiekiais, imones atsiskaito su tiekejais ne grynaisiais, o per banka, israso specialu dokumenta - mokejimo pavedima. Tuomet pirkejo apskaitininkas saskaitose atlieka toki irasa

D 602 Pirkimas XXX Lt

K 450 Skolos tiekejams ir rangovams XXX Lt

Parduotu prekiu savikaina

Pagrindinis ataskaitos (pelno) straipsniu sarysis

_Grynieji pardavimai

Parduotu prekiu savikaina

_Bendrasis pelnas

Veiklos ir mokesciu sanaudos

Grynasis pelnas

Parduotu prekiu savikaina iliustruoja tokia lygybe:

Parduoti skirtu prekiu likutis

+ Laikotarpio pradzioje

Grynieji pirkiniai

Parduoti skirtos prekes

- Parduoti skirtu prekiu likutis

Laikotarpio pabaigoje

Parduotu skirtu prekiu savikaina

Islaidas pripazistant sanaudomis laikomasi duomenu kaupimo bei pajamu ir sanaudu palyginimo principu: tiek sunaudotas turtas, tiek atsirade isipareigojimai laikomi ataskaitinio laikotarpio sanaudomis tik tuomet, jei jie buvo skirti to paties laikotarpio pajamoms uzdirbti. Kitaip sakant, sanaudomis laikoma tik davusi naudos islaidu dalis.

Parduotu prekiu savikaina tiesiogiai siejama su ataskaitinio laikotarpio tipines veiklos pajamu uzdirbimu - jai priskiriamos islaidos, susijusios su parduotu per ataskaitini laikotarpi prekiu pirkimais. I parduotu prekiu savikaina iskaiciuojama ju pirkimo kaina atsivezimo, draudimo kelioneje, sandeliavimo, tarpinese stotyse bei kitos panasios islaidos padaromos kol sios prekes nuperkamos ir patenka i imones sandeli.

Veiklos sanaudoms priskiriamos visos imones veiklos islaidos, kuriu neimanoma aiskiai susieti su ataskaitinio laikotarpio pajamu uzdirbimu. Tokias islaidas leidziama iskart pripazinti laikotarpio veiklos sanaudomis. Veiklos sanaudos skirstomos i bendrasias ir administracines bei pardavimu sanaudas.

Bendros ir administracines sanaudos - tai sanaudos, padedancios sudaryti salygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uzdirbti, pvz., imones vadovu atlyginimai ir nuo ju priskaiciuojami socialinio draudimo mokesciai, kuriuos moka imone, bendro naudojimo ilgalaikio turto (pvz., imones administracinio pastato) nuoma, remontas, eksploatacija ir nusidevejimas, taip pat pacios imones reklama bei kitos panasios sanaudos.

Pardavimo sanaudoms priskiriamos imones patiriamos prekiu reklamos, su pardavimu susijusiu papildomu paslaugu (pvz., prekiu ipakavimu ar ju nugabenimo pirkejui), prekybiniu patalpu eksploatavimo ir nusidevejimo bei kitos panasios sanaudos.

Be abejo, parduotu prekiu savikainos ir veiklos sanaudu patiria kiekviena imone. Taciau be prekybines veiklos imone gali verstis ir su tipine veikla nesusijusia kita veikla, kuria verciantis patiriamos kitos veiklos sanaudos. Be to kai kurios imones verciasi finansine bei investicine veikla, jos taip pat gali patirti nuo imones vadovu samoningos veiklos nepriklausanciu neiprastines veiklos sanaudu, vadinamu netekimais.Sekmingai dirbancios imones uzdirba pelna, o uzdirbtas pelnas visuomet yra apmokestinamas tam tikro dydzio pelno mokesciu, taigi patiriamos dar ir pelno mokesciu sanaudos.

Kitos veiklos sanaudomis laikomos visos su imones tipine ukine veikla nesusijusios sanaudos isskyrus finansines ir investicines veiklos bei netekimu sanaudas.

Finansines veiklos sanaudoms priskiriamos finansinems (kredito) investicinems institucijoms mokamos ir moketinos palukanos, delspinigiai uz atsiskaitymus ne laiku, beviltisku skolu sanaudos imones vertybiniu popieriu (akciju, vekseliu) isleidimo ir kitos panasios sanaudos.

Investicines veiklos sanaudomis laikomos kitose imonese esanciu investicines vertes sumazejimas, pvz., sitaip atsitinka kai negriztamai sumazeja treciuju asmenu akciju kuriu yra nusipirkusi imone, verte.

Neiprastines veiklos sanaudoms priskiriami visi netekimai, susije su neiprastine imones ukine veikla ir patirti nepriklausomai nuo imones valdytoju valios (pvz., netekimai del stichiniu nelaimiu) arba ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais padidintu pajamu nurasymai.

Pelno mokescio sanaudoms priskiriamos moketinos ar jau sumoketos pelno mokescio sumos.

Kai kurie sanaudu pripazinimo atvejai

3. Uzdirbto pelno (patirto nuostolio) apskaiciavimas ir jo paskirstymas

Finansine apskaita visu tipo imoniu veikla traktuoja kaip "pelno gamyba" visiskai neatsizvelgiama i tai ar imone yra teikianti paslaugas, perdirbimo, ar prekybine. Akcininkai isigydami imones vertybiniu popieriu apie pardavimo apimties didinima galvoja tik todel, kad is sito gali uzdirbti daugiau pinigu. Finansine apskaita vedantys buhalteriai privalo nuolatos tai tureti omenyje. Pelna uzdirba samdomi darbuotojai, kuriuos samdo ir jiems vadovauja savininku parinkti ir ju igalioti vadovai. Pastarieji taip pat nebutinai turi buti savininkai; tam darbui, ypac didesnese bendrovese, jie dazniausiai samdo aukstos kvalifikacijos vadybininkus. Finansineje apskaitoje si procesa isreiskia imones principas (imones turtas atskirtas nuo jos savininku turto). Tuo principu pagristas visas kiekvienos imones uzdirbimo (kitaip sakant, jo gamybos) procesas. Uzdirbta pelna skirsto ne savininku samdomi tarnautojai, o patys savininkai.

Pelno uzdirbimo (nuostolio patyrimo), jo apskaiciavimo ir paskirstymo ciklas imoneje:

LAIKAS

Finansiniu metu pradzia Finansiniu metu pabaiga Visuotinis akcininku susirinkimas

Reikia tureti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena imone sugeba ukininkauti pelningai, ji gali patirti ir nuostoli. Tuo atveju savininkai turi spresti ne apie uzdirbto pelno paskirstyma, o svarstyti kaip kompensuoti patirta nuostoli. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas) - tai savininku sprendimas, kuriuo jie nurodo imones valdytojams kaip turi buti paskirstytas savininku inesto turto uzdirbtas pelnas (patirtas nuostolis). Pelno uzdirbimas apskaitoje pasireiske savininku nuosavybes padidejimu. Pelnas yra ne pats turtas; Pelno rodikli reikia traktuoti kaip apribojima leidzianti savininkams savo nuoziura panaudoti tik jiems (bet ne imones tiekejams ar bankui) turi priklausancia turto dali (kad savininkai neissidalytu daugiau negu uzdirbo). Tokio ribojimo butinai reikia, nes yra zinoma, kad ataskaitinio susirinkimo diena pinigu kiekis imones kasoje bei saskaitoje nebutinai atitinka pelno, kuri uzdirbo imones savininkai, dydi. Kiekviena imone gali patirti ir nuostoli, kurio kompensavimo bu(dus ir salygas taip pat turi nustatyti imones savininkai. Apskaitininkai saskaitose atlikdami irasus susijusius su uzdirbto pelno paskirstymu (patirto nuostolio padengimu), tik registruoja visuotiniame ataskaitiniame akcininku susirinkime priimtus sprendimus. Imones vadovai gali tik siulyti akcininku susirinkimui priimti vienoki ar kitoki su nuosavybes klausimais susijusi sprendima ir veliau privalo ta sprendima igyvendinti, taciau teise priimti sprendima priklauso tik savininkams.

Be abejo, savininkai nebutinai turi issidalyti kaip dividendus visa per ataskaitini laikotarpi uzdirbta pelna. Ji atitinkantis turtas gali buti paliktas imoneje ir panaudojamas veiklai pletoti. Taciau islieka savininku teise uzdirbta pelna issidalyti (ar panaudoti kokiems nors kitiems tikslams) ir ateinanciais ataskaitiniais laikotarpiais, jei sis pelnas dar nepaskirstytas. Tuo tikslu buhalteriniame balanse isskiriama speciali eilute - nepaskirstytas pelnas (nuostolis). Pries akcininku susirinkima joje rodomas ankstesniais laikotarpiais uzdirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis). Po susirinkimo, priklausomai nuo akcininku sprendimo prie toje eiluteje uzregistruotos sumos pridedamas per ataskaitini laikotarpi uzdirbtas ir savininku nepaskirstytas pelnas arba atimamos tam tikra suma jei savininkai susirinkime nutaria paskirstyti pelno daugiau, negu per ta laikotarpi uzdirbo arba jei imone per ataskaitini laikotarpi patyre nuostoli.

Saskaitu plane isskiriamos dvi pelno paskirstymo saskaitu grupes 59- oji it 69 - oji. Pirmosios is ju - 59 - osios saskaitu grupes - saskaitose atsispindi visi didinantys skirstytina pelna arba mazinantys padengtina nuostoli, veiksniai.

Tos saskaitos priskiriamos 5 - tos klases saskaitu grupei, teisingo saskaitu korespondenciju suvokimo poziuriu, nes skirstytina pelna (kaip ir pajamas) didinantys (padengtina nuostoli mazinantys) veiksniai atspindimi tu saskaitu kredituose. Ju negalima laikyti klasikinemis "pajamu uzdirbimo" saskaitomis, nes pelnas uzdirbamas ne ji skirstant, o gaminant ir parduodant prekes. Taciau jei atskirtume pelno paskirstymo procesa nuo pelno uzdirbimo proceso, tai likusi po akcininku susirinkimo nepaskirstyta pelna butu galima laikyti "akcininku susirinkimo uzdirbtu grynu pelnu". Tuomet ir ta pelna didinantys veiksniai (pvz. pervedimai is anksciau sudaromu rezervu) gali buti traktuojami kaip savotiskos "pajamos".

Antrosios, 69 -osios saskaitu grupes saskaitose vaizduojamas pelno paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis salyginai prilyginamas to pelno "sunaudojimui" ir atspindimas sios grupes saskaitu debetuose (kaip klasikinese sanaudu saskaitose atspindimas sanaudu padidejimas).

Ilgalaikio turto apskaita

1.                              Ilgalaikio turto reiksme

Pagrindinis pozymis, pagal kuri turtas skirstomas i trumpalaiki ir ilgalaiki yra jo sunaudojimas per tam tikra laikotarpi - laikotarpi, per kuri uzdirbamas pelnas. Jei turtas per viena ataskaitini laikotarpi visiskai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas nesunaudojamas - ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uzdirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Todel ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba - vieneri jo naudojimo metai. Priskiriant turta ilgalaikio rusiai atsizvelgiama i jo kaina. Jokiame norminiame akte nera tikslai pasakyta, nuo kokios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu.

Metineje finansineje atskaitomybeje (balanse) ilgalaikis turtas suskirstytas i 5 dideles grupes:

1.       Formavimo savikaina

2.       Nematerialus turtas

3.       Materialusis ilgalaikis turtas

4.       Ilgalaikis finansinis turtas

5.       Po vieneriu metu gautinos sumos

Formavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant imone - kuriant ja arba pletojant jau isteigtos imones veikla, keiciant jos veiklos profili ir panasiai.

Nematerialusis turtas isskiriamas, kad butu parodyta kiek imone turi teisiu ir kitu privilegiju, suteikianciu turto, kuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati imone. Patentai ar licenzijos isduodamos visada konkrecios imones vardu, be teises juos perparduoti kuriai nors kitai imonei ar asmeniui. Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras imones vardas, kuri buhalteriai vadina prestizu. Siai turto grupei priskirtinos ir ilgalaikes treciuju asmenu skolos imonei, taciau pastarosios del ju specifikos isskiriamos ir atspindimos atskiroje balanso straipsniu grupeje.

Nematerialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek imoneje yra apciuopiamo ilga laika naudojamo turto. Tai labai svarbus dydis, nes butent ilgalaikiu materialiuoju turtu imone gali garantuoti skolu bankui ar tiekejams grazinima. I ta turta orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausiu nuosavybes garantu. Imones sekminga veikla visada lemia daugelis isoriniu veiksniu. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo ilgalaikio turto kaina is tikruju veikia tik infliacija.

Ilgalaikis finansinis turtas isskiriamas i atskira grupe todel, kad atskirai butu parodytas imones turtas susijes su dalyvavimu kitose imonese, to turto grupe dazniausiai buna susijusi su gerokai didesne rizika negu materialusis ilgalaikis turtas. Kad butu galima ja ivertinti, reikia gerai isnagrineti imoniu, i kurias sis turtas idetas, padeti, nes siuo atveju turto sauguma lemia ne tiek ji turincios imones veiklos sekme, kiek isleidusios vertybinius popierius imones sekme.

Po vieneriu metu gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius treciuju asmenu isiskolinimus imonei. Investuotojai turi matyti, kokia dali viso imones turto sudaro treciuju asmenu isiskolinimai, nes visuomet yra tam tikra tikimybe, kad sios skolos nebus grazintos. Taip pat visada reikia issiaiskinti, ar nebutu naudingiau ta turta naudoti savo imones veikloj, o ne skolinti ji kitiems.

Materialiojo ilgalaikio turto apskaita

Materialus ilgalaikis turtas - tai zmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas imoneje gaminant produkcija ar teikiant paslaugas. Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei viena ataskaitini laikotarpi. Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja imones veikloj ilga, taciau ribota laiko tarpa. Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriaus treciojoje grupeje.

Istrauka is buhalterinio balanso

Materialus turtas: zeme; pastatai; statiniai ir masinos; transporto priemones; kiti irenginiai ir irankiai; isperkamosios nuomos ir panasios teises; kitas materialus turtas; nebaigta statyba ir isankstiniai apmokejimai.

Materialiojo ilgalaikio turto ivertinimo pagrindas visuomet turi buti jo faktine isigijimo savikaina, kuria sudaro visos islaidos susijusios su turto isigijimu. Ta savikaina uzfiksavus ja apskaitoje vadiname ilgalaikio turto pradine verte. Tuo pabreziamos, kad tai yra turto verte iki pradedant ta turta nudeveti.

Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitini laikotarpi ir kiek jo lieka uzdirbti pajamoms ateinanciais laikotarpiais yra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yra nudevimas ir naudojamas imoneje ribota metu skaiciu. Todel turto isigijimo savikaina paskirstoma per visa jo naudojimo laikotarpi ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurasoma kaip nusidevejimo sanaudos. Nudeveta suma kaupiama Nusidevejimo saskaitoje. Materialiojo ilgalaikio turto likutine verte apskaiciuojama taip:

_Pastato isigijimo savikaina (pradine verte) 80000

Pastato nusidevejimas (-) 10000

Pastato likutine verte 70000

Likutine verte apskaiciuojama is ilgalaikio turto isigijimo savikainos (pradines vertes) atimant nusidevejimo suma.

Apskaitininkas, noredamas parodyti, kiek per ataskaitini laikotarpi nusidevejo tam tikro ilgalaikio turto, turi atlikti tokia saskaitu korespondencija: kredituoti atitinkama materialiojo turto nusidevejimo saskaita ir debetuoti materialiojo ilgalaikio turto nusidevejimo sanaudu saskaita.

Nematerialiojo ilgalaikio turto apskaita

Imonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis labiau isigali imoniu veikloje; jis pirmiausia reiskiasi per ivairias privilegijas ir teises, kurios padeda imonei gauti is tu teisiu tam tikra nauda. Sis turtas turi tokius pozymius: neturi materialiojo (medziaginio) turinio, turi verte, kurios butina israiska uz ta turta sumoketa kaina; suteikia tam tikras teises ir privilegijas to turto savininkui; atnesa imonei naudos; naudojamas ilga laika (ilgiau nei viena ataskaitini laikotarpi).

Istrauka is buhalterinio balanso

Nematerialus turtas:

                                 tyrinejimo ir pletojimo darbu savikaina

                                 isigytos teises

                                 prestizas

                                 is anksto apmoketos sanaudos

Tyrinejimu ir pletojimo darbu savikaina sudaro imoneje patirtos islaidos, susijusios su nauju gamybu ivaldymu arba jau esamu pletojimu. I ta straipsni iskaiciuojamas per ataskaitini laikotarpi padarytos islaidos (darbuotoju atlyginimai, sunaudotos medziagos), padedancios gauti imonei tam tikros naudos ateityje.

Isigytoms teisems priskirtinos islaidos patentams, licenzijoms, autorinems teisems, prekiu zenklams ir panasiam turtui isigyti.

Prestizas apskaitoje fiksuojamas tik imones pardavimo, pirkimo momentu. Kitokiu budu prestizo uzfiksuoti apskaitoje neimanoma, nes prestizas rodo klientu pasitikejima, o ne tam tikras islaidas: pvz., imone A nusipirko imone B uz 2mln. Lt. Prestizas apskaiciuojamas taip:

_Sumoketa (moketina) pinigu suma 2mln. Lt

Isigytos imones turto ivertinta rinkos kaina 1mln. Lt

Suma atspindinti imones prestiza 1 mln. Lt

Is anksto apmoketos sanaudos, kurios teiks imonei naudos ateinanciais ataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip nematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sanaudoms priskiriami visi isankstiniai apmokejimai uz paslaugas, kurios bus suteiktos imonei veliau nei per einanti po ataskaitiniu metu laikotarpi, nes vieneri finansiniai metai yra riba, skirianti ilgalaiki turta nuo trumpalaikio

Ilgalaikio finansinio turto apskaita

Finansinis turtas atspindi tam tikras imones teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitu imoniu veikloje. Ilgalaikis finansinis turtas skirstomas: investicijos; gautinos sumos; nuosavos akcijos; kitos investicijos ir kitos gautinos sumos.

Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitu imoniu isleistos akcijos bei obligacijos, kurias isigijo imone. Tokiu budu imone igauna tam tikru teisiu siuos vertybinius popierius isleidusiu ukio subjektu atzvilgiu.

Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo rysiais susijusiu imoniu isipareigojimai atskaitomybe rengianciai imonei, atsirade kai toji suteikia ilgalaike grazintina finansine ar kitokia parama toms imonems. Tokia parama, pavyzdziui, gali buti lengvatines paskolos sioms imonems paremti. Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pacios imones anksciau isleistos akcijos. Isskirtine sio straipsnio ypatybe ta, kad supirktos nuosavos akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybeje ju nominaliaja verte. Ir tik jei pastaroji nenustatyta faktine isigijimo savikaina (akciju rinkos kaina).

Kitos investicijos apima imones isigytus kitu imoniu vertybinius popierius bei ilgalaikio pinigu investavimo tikslais isigyta nekilnojamaji ar kilnojamaji ilgalaiki turta.

Kitoms gautinoms sumoms priklauso ivairios gautinos sumos, kurias imone numato gauti veliau nei po ataskaitiniu einanciu metu.

Trumpalaikio turto apskaita

Trumpalaikio turto esme

Trumpalaikiu turtui priskiriamo per viena ataskaitini laikotarpi (vienerius finansinius metus) pajamoms uzdirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrima trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobudis, kiek imones veiklos aplinkybes. Per viena ataskaitini laikotarpi visiskai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiskai neatsizvelgiant i to turto kaina. Pvz., aukso bei brangakmeniu atsargos juvelyrineje dirbtuveje, be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali buti kur kas didesne uz toje dirbtuveje daugeli metu naudojama ilgalaiki turta - prekystali. Trumpalaikiu turtu gali buti net pastatai, jei jie naudojami ne pacios imones gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, o skirti perparduoti. Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujancioje imoneje, kuri pastatu neisigyja naudoti ilga laika, bet nuperka tikedamasi perparduoti tuos pastatus uz didesne kaina.

Imoneje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandelyje) fiziskai gali buti ir labai ilga laika, net keleta ar keliolika metu. Taciau pradetas naudoti pajamoms uzdirbti sis turtas bus sunaudotas visas is karto, o ne palaipsniui jo verte bus perkelta i naujai gaminama produkcija (arba prekybos imonese i perparduodamu prekiu savikaina, arba imones veiklos sanaudas).

Metineje finansineje atskaitomybeje balanse trumpalaikis turtas suskirstytas i keturias grupes:

1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys:

1.1.atsargos:

a)                                                      zaliavos ir komplektavimo gaminiai;

b)                                                      nebaigta gamyba;

c)                                                       pagaminta produkcija;

d)                                                      pirktos prekes skirtos perparduoti;

e)                                                      ilgalaikis turtas skirtas perparduoti;

f)                                                        isankstiniai apmokejimai;

1.2.nebaigtos vykdyti sutartys.

2. per vienerius metus gautinos sumos:

2.1. pirkeju isiskolinimas;

2.2. pareikalautas, bet neimoketas kapitalas;

2.3. kitos skolos.

3. Investicijos ir terminuoti indeliai:

3.1. nuosavos akcijos;

3.2. kitos investicijos ir terminuoti indeliai.

4. Gryni pinigai saskaitoje ir kasoje.

Atsargu ikainojimas

Atsargu ikainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas, padaryta klaida gali tureti nepageidaujamos itakos ateinanciu metu grynojo ir apmokestinamo pelno dydziu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat atsargos) finansineje atskaitomybeje parodomas ikainojus ji tuo turtu faktine savikaina, kitaip sakant, ta kaina, kuria imone sumoka uz atsargas pirkdama arba pasigamindama jas. I tokiu budu nustatoma atsargu savikaina iskaiciuojama:

                                 saskaitoje - fakturoje nurodyta atsargu kaina, atmetus visas pirkimo nuolaidas bei netiesioginius mokescius;

                                 atsargu atsivezimo (transportavimo, pakrovimo, iskrovimo) kaina, taip pat pradinio draudimo kelyje islaidos;

                                 atitinkami mokesciai ir muitai.

Visos kitos islaidos susijusios su atsargu pirkimu, taip pat turi buti iskaiciuotos i ju savikaina. Praktiskai buna labai sudetinga netiesiogines islaidas priskirti konkrecioms atsargoms. Todel daugeliu atveju jos itraukiamos i ataskaitinio laikotarpio veiklos sanaudas. Dazniausiai ir bendrasias, ir administracines.

Atsargos ikainojamos ivairiais budais arba metodais. Vienas is ju - konkreciu kainu metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imanoma nustatyti ir priskirti tu vienetu pirkimo ar pagaminimo savikaina. Sis metodas pasitvirtina apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita. Sis metodas reikalautu per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai zinoti, uz kokia suma pirkta kiekviena sandelyje esanti preke. Jeigu imones sandelyje butu like tiek pat, pvz., 400 vienetu, bet kitomis dienomis pirktu prekiu anksciau pateiktu apskaiciavimai visiskai kitokie. Taikant si buda galima manipuliuoti pelnu, t.y. pirmiausia parduodant prekes uz kurias pati imone mokejo maziausia kaina (tuo budu ataskaitinio laikotarpio pelnas butu dirbtinai padidintas) arba pirmiausiai parduodant paciai imonei brangiausiai kainavusias prekes (tai butu daroma siekiant parodyti mazesni ataskaitinio laikotarpio pelna, tuo paciu sumazinant ir pelno mokescio suma).

Atsargu ivertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nezinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksciausiai pirktu prekiu kainos priskiriamos pirmiausiai parduotu prekiu savikainai. Is to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusiu prekiu savikainai priskiriamos paskutiniu pirkiniu kainos, nes siuo atveju daroma prielaida, kad anksciausiai pirktos prekes parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksciausiai. Taigi siu anksciausiai pirktu atsargu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imoneje paprasciausiai nelieka. Sis metodas gali buti taikomas daugelyje skirtingu imoniu, nes dazniausiai pirmiausiai parduodamos ar sunaudojamos anksciausiai nupirktos atsargos.

Atsargu ivertinimo metodas pagal pirmuju pirkiniu kainas. Sis metodas taikomas tada, kai tiksliai nezinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje. Sis metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotu prekiu savikainai priskiriamos veliausiai piktu prekiu kainos, t.y. daroma prielaida, kad veliausiai pirktos prekes parduodamos pirmiausiai, o anksciausiai pirktu prekiu kaina priskiriama atsargu likucio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Apskaiciuojant parduotu prekiu savikaina vadovaujamasi paskutiniu pirkimu kainomis. Siuo atveju daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos veliausiai nupirktos prekes arba atsargos.

Periodine atsargu apskaita prekybos imonese

Mazmenines ir didmenines prekybos bei perdirbimo imones prekiu ar kitu atsargu verte sudaro didele imones turto dali. Parduotu prekiu savikaina sudaro didziausia imones sanaudu dali pelno ataskaitoje. Imone gali tureti ne tik prekybos atsargu tiesiogiai iskaiciuojamu i prekybines veiklos sanaudas per parduotu prekiu savikaina. Imoneje gali buti ir daugybe medziagu arba zaliavu saskaitu. Medziagos nuo prekiu skiriasi tuo, kad jos tiesiogiai neparduodamos, o tik apdorotos imones patenka i parduotu prekiu savikaina. Perdirbimo imones vietoj perparduoti skirtu prekiu i parduotu prekiu savikainos rodikli iskaiciuojamos dvi perdirbimo ir prekybos procese sujungiamos i medziagas ir darbo jega.

Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas priskiriamas skirtingoms grupems, atsizvelgiant i turto naudojimo pobudi. Pvz.: popierius kanceliariniu prekiu parduotuveje yra perparduoti skirta preke, spaustuveje jis butu apskaitomas kaip medziagos, popieriaus fabrike - kaip nebaigta gamyba, ar pagaminta produkcija, o parduotuves ar spaustuves kontoroje naudojamas popierius abiem atvejais bus apskaitomas kaip atsargos.

Kiekvienai imonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir parduotu prekiu savikaina susije su islaidomis, padarytomis perkant prekes, atsargas. Bendrasis pelnas, uzdirbtas per ataskaitini laikotarpi nustatomas is visu per ta laikotarpi uzdirbtu pajamu atemus parduotu prekiu savikaina. Pastaroji apskaiciuojama is per laikotarpi parduoti skirtu prekiu vertes (ji lygi pradinio prekiu likucio ir visu ataskaitinio laikotarpio pirkimo sumai) atemus laikotarpio pabaigoje likusia neparduotu prekiu likuti. Kuo didesne likucio savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tuo mazesne parduotu prekiu savikaina ir atitinkamai didesnis bendrasis pelnas. Vadinasi, nuo galutinio likucio ivertinimo priklauso, kokia parduoti skirtu prekiu savikainos dalis bus atimta is grynuju pardavimo pajamu ir kokia dalis bus perkelta i ateinanti ataskaitini laikotarpi kaip to laikotarpio pradinis prekiu likutis, todel maziausiai viena karta per metus butina nustatyti atsargu apimti naturiniais prekiu vienetais. Kitaip sakant, reikia tas atsargas inventorizuoti, t.y. suskaiciuoti ir gautis rezultatus palyginti su buhalterijos informacija. Nors imonej inventorizacija gali atlikti bet kuriuo momentu, (pvz., itarus grobstymu uz atsargu apsauga atsakingus asmenis). Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Inventorizacija susideda is daliu:

2.                              visu turimu prekiu suskaiciavimas, pasverimas ar ismatavimas

3.                              kiekvienos prekes kainos nustatymas

4.                              atsargu likuciu sumos apskaiciavimas anksciau gautu duomenu pagrindu, ir gauta rezultata palyginimas su buhalterijos duomenimis.

Nuolatines atsargu apskaitos vedimas - tai nuolatinis duomenu apie visas operacijas su kiekviena prekiu partija, registravimas buhalterinese saskaitose. Nuolatines atsargu apskaita pasitvirtina tik apskaitant nedidelius brangiu prekiu judejimus.

Atsargu apskaitos ypatumai perdirbimo imonese

Pagrindine imones perdirbimo funkcija - tai zaliavu, medziagu bei pirktu detaliu perdirbimas i parduoti skirtas prekes ir siu prekiu pardavimas. Kiekvienoje imoneje parduotu prekiu savikaina sudaro atsargu pirkimo islaidu suma ir gamybos sanaudos: kadangi prekybos imones paprastai nieko negamina (isimtis tik perparduoti skirtu prekiu ipakavimas arba labai nezymus ju perdirbimas, pvz., siekiant pagerinti prekybine isvaizda) atsiranda skirtumu tarp parduotos produkcijos savikainos apskaiciavimo prekybos ir perdirbimo imonese. Pastaresne i parduotos produkcijos savikaina turi buti iskaiciuojama ne tik produkcija gaminant sunaudotu atsargu kaina, bet ir visu atsargu apdorojimo darbo sanaudos (darbo uzmokestis, darbo sanaudos) bei kurios kitos gamybos islaidos. Perdirbimo imonese vedamos triju tipu apskaitos saskaitos: zaliavu ir medziagu saskaitos, nebaigtos gamybos saskaitos, piniginio turto apskaita.

Zaliavu ir medziagu saskaitos

Tose saskaitose atsispindintys gamybos elementai perdirbti tampa pagamintos parduoti skirtos produkcijos dalimi. Sios atsargos ikainojamos ju isigijimo savikaina (ivertinant ivairias nuolaidas, grazinimus, atsivezimo islaidas). Didesnese imonese i atskiru saskaitu grupe isskiriamos komplektavimo gaminiu saskaitos taip numatyta tik saskaitu plane. Kai kuriose imonese salia zaliavu isskiriamos ir medziagu saskaitos. Tokios grupes isskyrimas yra technologinis, taciau kiekviena imone pasirenka pati kaip detalizuoti atsargu saskaitas.

Nebaigtos gamybos saskaitose atsispindi gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai. Ju savikaina susideda is zaliavu kainos bei tu gaminiu apdirbimo islaidu. Siuo atveju padarius islaidas, pajamos neuzdirbamos, o sukuriamas turtas nebaigta gaminti produkcija.

Pagaminta produkcija - tai baigtos gaminti, bet dar neparduotos prekes, tai trumpalaikis turtas, saugomas imones sandeliuose ir skirtas uzdirbti pajamoms, pardavus ji ateinanciais laikotarpiais. Atsargas apskaitant periodiskai, ju islaidu savikaina nustatoma is perdirbimui skirtu zaliavu (ju likutis laikotarpio pradzioje plius visi pirkimai per ataskaitini laikotarpi) atemus zaliavu likuti laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas laikotarpio pabaigoje atlikus inventorizacija.

Atsargu sunaudojimas produkcijai gaminti perdirbimo imonese vadinamas islaidomis ir tik parduotai produkcijai pagaminti, tenkanciai islaidu dali reikia pripazinti sanaudomis.

Nebaigta gamyba apskaitant periodiskai naudojamasi atsargu apskaitos formule: nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pradzioje plius islaidos, padarytos gaminant produkcija per apskaitini laikotarpi - nebaigtos gamybos likutis laikotarpio pabaigoje lygus per ataskaitini laikotarpi pagamintai produkcijai.

Pagamintos produkcijos savikaina. Sunaudota zaliavu savikaina tiesioginio darbo apmokejimo islaidos ir kitos tiesiogiai su gamybos procesu susijusios islaidos sudaro pagamintos produkcijos savikaina. Zinodami nebaigtos gamybos saskaitos likucius laikotarpio pradzioje ir pabaigoje bei produkcijos gamybos islaidas, galime nustatyti pagamintos produkcijos savikaina.

Parduotu prekiu savikaina. Nustacius pagamintos produkcijos savikaina ir zinant pardavimo apimti galima apskaiciuoti ir parduotu prekiu savikaina. Apskaitant atsargas periodiskai tai atliekama dviem etapais:

3.                              pagamintos produkcijos savikaina sudedama su pagamintos produkcijos laikotarpio pradzios likuciu, taip apskaiciuojama parduoti skirtu prekiu savikaina;

4.                              is gautos sumos atimamas laikotarpio pabaigoje pagamintos (bet dar neparduotos) produkcijos likutis.

Piniginio turto apskaita

Likvidziausias yra piniginis turtas ypac reiksmingas kiekvienai imonei, nors jo lyginamoji dalis buna labai nedidele. Norint racionaliai ukininkauti pinigai nuolat turi buti apyvartoje. Piniginis turtas buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve). Jam skirta balanso turto dalies grupe - gryni pinigai saskaitoje ir kasoje. Saskaitu plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 saskaitos:

Nr. 270 pinigu ekvivalentas;

Nr. 271 saskaitos bankuose;

Nr. 272 kasa;

Nr. 278 perkelimai.

Pinigu ekvivalento saskaitoje apskaitomi ivairus cekiai, obligaciju kuponai, pasto zenklai, isigyti loterijos bilietai ir brangiuju metalu luitai. Sioje saskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigu ekvivalentai. Kiekvienai imonei labai svarbu saskaitos. Saskaitos bankuose ir kasa, juose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja imone banke ir kasoje imone pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta. Todel abi sios saskaitos turi tiek subsaskaitu, kiek valiutu turi imone. Visa buhalterine apskaita Lietuvoje vedama viena nacionaline valiuta - litais, taciau daugumos valiutu kursai lito atzvilgiu nuolat keiciasi del tos priezasties: butina kiekviena valiuta apskaityti atskiroje saskaitoje. Kiekvienai imonei svarbu zinoti kiek ji turi konkrecios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo pirkejais. Saskaitu pale pateikta po viena litine saskaita Nr. 271 saskaitos bankuose (litais) ir Nr. 2720 litai kasoje. Visos pavyzdinio saskaitu plano 27 - osios grupes Pinigai bankuose ir kasoje saskaitos yra turtines ir ju apskaitos objektai atsispindi tokiu budu: apskaitos objektu padidejimas registruojamas tu saskaitu debete, o sumazejimas ju kredite, pvz., ismokejus pinigus is kasos saskaita Litai kasoje kredituojama, o gavus pinigus i kasa ta pati saskaita debetuojama.

Kartais imonems reikia atideti pinigu kokiam nors didesniam pirkiniui, pvz., automobiliui. Neretai pinigu reikia atideti laikotarpiui, kuriuo numatomas pinigu iplauku sumazejimas, pvz., daugelio imoniu prekes, tiek produkcija, tiek paslaugos daug prasciau perkamos vasara, kai daugelis zmoniu atostogauja ir sumazeja imoniu veiklos apimtis. Pinigu islaidu tuo metu beveik nesumazeja: reikia moketi uz patalpu nuoma, ismoketi darbo uzmokescius arba atostoginius, sumoketi visus mokescius. Todel artejant tokiam "ne sezono metui" pravartu dar ziema pradeti kaupti tam tikras pinigu sumas vasaros ismokejimam. Tos pinigu sumos vadinamos fondais. Tuo tikslu reikia ivesti papildomas saskaitas, pvz., Saskaitos bankuose (fondas vasaros ismokejimams, Lt). Ziema ar pavasari, kai imone turi laisvu pinigu buhalteris, sudarydamas fonda, atlieka tokia saskaitu korespondencija atidejimai i fonda sumai.

Debetas Saskaitos bankuose (fondas vasaros ismokejimams Lt) ir kreditas saskaita Kauno banke.

Kiekviena karta, kai i imones saskaita patenka pinigu arba kai jie ismokami is saskaitos bankas parengia specialu dokumenta. Israsa is imones saskaitos banke, kuriuo informuoja imone, kiek pinigu pateko i saskaita ir kiek isleista ir nurodo pinigu likuti imones saskaitoje banke.

Dazniausia keleta dienu po israso gavimo bankas imonei perduoda ir pacius rinkimo dokumentus, kuriu pagrindu anksciau buvo israsytos sumos i imones saskaita ir tai atsispindejo banko israse. Buhalteriai gave pirminius dokumentus atlieka irasus saskaitose, t.y. nurodo saskaitu korespondencijas.

Trumpalaikiu skolu imonei apskaita

Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio imones turto dalis - treciu asmenu skolos imonei. Trumpalaikes skolos imoneje atvaizduojamos balanso turto dalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinu sumu grupe. Ta grupe apima tokius straipsnius:

1.                              pirkeju isiskolinimas;

2.                              kitos gautinos sumos (is ju pareikalautas, bet ne imoketas kapitalas ir kitos skolos).

Trumpalaikes pirkeju skolos ne veliau kaip per einanti po ataskaitiniu finansiniu metu ataskaitini laikotarpi gautinos is pirkeju sumos - sudaro didziausia per vienerius metus gautinu sumu dali. Pirkeju skolos - viena is likvidziausiu imones turto sudedamuju daliu - atsiranda, kai imone prekes savo pirkejams parduoda skolon. Prekes parduodancios imones taiko tokia lengvata pirkejams, noredamos kuo daugiau ju pritraukti. Pirkejui toks prekiu pirkimas visada labai naudingas, nes is esmes yra ne kas kita, kaip be procentinis kreditas: uz tokiu budu nupirktas prekes nereikia sumoketi nedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigu, kuriuos skolinantis is banko reiketu moketi palukanas. Uz prekybines skolas jokiu palukanu pirkejas nemoka, isskyrus ta atveji, kai prekes perkamos issimoketinai.


Document Info


Accesari: 7229
Apreciat:

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta


Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site

Copiaza codul
in pagina web a site-ului tau.

 


Copyright Contact (SCRIGROUP Int. 2014 )