PAKOPIÐKA EKONOMIKOS KATEGORIJØ SISTEMA

Ekonomikos kategorijø yra daug, o sàryðiø tarp kategorijø - dar daugiau. Norint modeliuoti ekonomikos nuostatas, reikia susisteminti ekonomikos kategorijas. Sisteminimo pagrindu priimtas kategorijø abstrakcijos laipsnis [78,94,96].

Ekonomikos tekstai yra nevienodi: vieni - abstraktûs, kiti - konkretûs, vieni - akademiðki, kiti - populiarûs. Jie tokie todël, kad tekstams konstruoti, modeliuoti naudojamos skirtingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos kategorijos. Kategorijas pagal jø abstrakcijos laipsná galima surikiuoti á pakopas. Tokia pakopiðka kategorijø sistema bus parodyta ðioje monografijoje.

Kodël konstruojama pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, o ne cikliðka, ar kokios nors kitos konfigûracijos sistema? Todël, kad visuomenë suformuota kaip hierarchinë struktûra: nuo prezidento iki kalinio ar valkatos. Studijø sistema taip pat pakopiðka: nuo pirmos klasës iki profesoriaus ar akademiko. Deðimtainë skaièiø sistema irgi pakopiðka: nuo nulio iki begalybës. Kaip tik noras suvesti ekonomikos kalbà á panaðià kaip skaièiø sistemà ir privertë autoriø konstruoti pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

Stambesnës bibliotekos sudaro savo rubrikynus [132], skirtus informacijos paieðkai. Sudarymo principas - hierarchinis sàvokø vaizdavimas. Yra platesniosios rubrikos ir siauresniosios rubrikos. Platesniosios rubrikos nurodo á bendresnæ sàvokà reiðkianèià rubrikà ir naudingos tuo atveju, kai tiksli dalyko paieðka nepatenkina. Siau 616p1518g resniosios rubrikos parodo pagrindinës rubrikos apimtá, padeda greitai atrasti siauresnæ sàvokà reiðkianèià rubrikà, jeigu reikia tikslinti paieðkà. Esant tokiems hierarchiniams ryðiams lengva atrasti paèià plaèiausià (abstrakèià) ir paèià siauriausià (konkreèià) rubrikà.

Informacijos paieðka Interneto ir kitose duomenø bazëse vykdoma hierarchinës sàvokø sistemos pagrindu.

Svarbiausia pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos konstravimo prieþastis yra ta, kad ji ágalina modeliuoti reikalingo abstrakcijos laipsnio ekonomikos tekstus naudojantis kompiuteriu. Taip pat sumaþina paieðkos apimtis, nes atmetami ryðiai tarp labai skirtingø pakopø kategorijø.

Surikiavus á pakopas ekonomikos kategorijas reikëtø sisteminti socialines, teisines, filosofines, politines, vadybos mokslo ir kitas kategorijas.

2.1. DAÞNINIØ ÞODYNØ PALYGINIMAS

Ekonomikos kategorijø yra daug, o sàryðiø tarp ðiø kategorijø skaièius artimas begalybei. Todël kyla klausimas kaip pirmu priartëjimu sumaþinti ðià aibæ ir nagrinëti svarbiausias kategorijas. Kurias kategorijas laikyti svarbiausiomis? Manau tas, kurios daþniausiai pasitaiko ekonomikos tekstuose. Tokios kategorijos yra daþniniuose þodynuose. Civilizuotos tautos turi gimtosios kalbos daþninius þodynus [3,34,35,36,226]. Ar tie þodynai sutampa, ar ekonomikos kategorija, kuri pagal daþnumà uþima pirmà vietà viename þodyne bus pirma ir kitame? Siekiant atsakyti á ðá klausimà buvo nagrinëjami daþniniai lietuviø, rusø ir anglø kalbø þodynai, tiek bendrinës tiek ir ekonominës kalbos þodynai. Buvo tiriamas 400 kategorijø daþnumas. Stebëta, ar kategorijø daþnumas sutampa, o jei skiriasi, tai kiek skiriasi? Buvo nustatyta, kad vienoms kategorijoms sutapimo nëra, nes viename þodyne ji parodyta, o kitame jos visai nëra. Kitø kategorijø daþnumø sutapimas menkas, nes labai skiriasi jø uþimama vieta þodynuose. Taèiau buvo nustatyta, kad apie 30 procentø ekonomikos kategorijø daþnumas ávairiuose þodynuose skiriasi neþymiai ir bûtent ðios kategorijos buvo átrauktos á pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

Kokios gi daþnumø nesutapimo prieþastys? Pirma, ávairiuose þodynuose ta pati kategorija apibrëþiama skirtingai. Jei kategorija turi ðiek tiek skirtingà prasmæ, tai ir tekstuose ji vartojama skirtingai. O ðiø tekstø pagrindu sudaromi daþniniai þodynai. Antra, daþnumas priklauso ir nuo to, ar tiriamas tekstas yra bendrinës kalbos tekstas, ar ekonomikos tekstas. Treèia, daþnumas priklauso nuo þodyno leidimo metø, nes skirtingais laikotarpiais ekonomikos kalboje ásivyrauja skirtingos kategorijos. Jei þodynas daugiakalbis, tai daþnumà átakoja vertimo ið vienos kalbos á kità paklaidos.

Reziumuodamas pakartosiu, kad apie 30 procentø kategorijø daþnumas ávairiuose þodynuose skiriasi neþymiai ir ðios kategorijos buvo átrauktos á pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà.

2.2.EKONOMIKOS KATEGORIJØ SÀRAÐAS

Remiantis daþniniø þodynø analizës rezultatais á nagrinëjamø ekonomikos kategorijø sàraðà átrauktos kategorijos, kurios skyrelyje 2.3 paþymëtos ryðkiau. Sàraðas prasideda kategorija "akceptas" ir baigiasi kategorija "þemës ûkis". Á sàraðà pateko 178 kategorijos.

Minëtame sàraðe yra paprastos kategorijos, susidedanèios ið vieno þodþio, o taip pat ir sudëtinës kategorijos. Pastarosios daþnai vartojamos ekonomikos kalboje ir be jø neámanoma paaiðkinti kai kuriø ekonomikos reiðkiniø. Ekonomikos þodynuose maþdaug kas penkta yra sudëtinë kategorija. Didesná paprastø ekonomikos kategorijø pasirinkimà modeliavimui lemia tai, kad daugelá sudëtiniø kategorijø sudaro dvi ar daugiau paprastos kategorijos, todël netikslinga kartoti tà paèià kategorijà.

Toliau pateikti autoriniai ir cituojamieji kategorijø apibrëþimai. Apibrëþimuose pabrauktos daþniausiai vartojamos ekonomikos kategorijos. Apibrëþimai sudaryti pagrindu.

2.3.EKONOMIKOS KATEGORIJØ APIBRËÞIMAI

Ðiame skyrelyje pateikiami pasirinktø kategorijø apibrëþimai. Apibrëþimuose yra pabrauktos ekonomikos kategorijos. Lauþtiniuose skliausteliuose nurodytas panaudoto literatûros ðaltinio numeris. Skaièius apibrëþimo gale þymi pabrauktø ekonomikos kategorijø skaièiø. Pasikartojanèios duoto apibrëþimo ribose kategorijos á pabrauktø kategorijø skaièiø nepatenka. Jei apibrëþimas yra visiðkai adekvatus apibrëþimui, pateiktam literatûros ðaltinyje, jis þymimas kabutëmis Jei apibrëþime atlikti pertvarkymai, tai jis kabutëse neraðomas. Jei modeliuojant apibrëþimà literatûros ðaltiniu nesiremiama, tai þymima [-].

A

Akceptas-'sutikimas su kitos pusës pasiûlymu sudaryti sutartá nurodytomis sàlygomis [101]-1.

Apyvarta-kapitalo apytaka [49]-1.

Apmokestinimas- mokesèiø dydþio nustatymas [-]-1.

Apmokëjimo terminas- 'nustatytas laikas apmokëjimo operacijai uþbaigti'[101]-0.

Apskaita-'duomenø rinkimas ir sisteminimas' [101]-0.

Asmeninës pajamos-'pajamos, kuriø viena dalis uþdirbta, o kita sumokëta mokesèio pavidalu' [101]-4.

Asmeninës santaupos- 'asmeniniø grynøjø pajamø ir iðlaidø skirtumas' [16]-2.

Atliktas darbas-' veiksmas, atliktas per tam tikrà laiko tarpà' [101]-0.

Atlyginimas- 'darbo ávertinimas' [101]-1.

Atsarga- 'tausotinas daiktas' [101]-0.

Atstatymas-'fiziniø savybiø atnaujinimas' [101]-0.

B

Bankas- institucija, kuri teikia kreditus, tarpininkauja, atlieka su pinigais susijusias operacijas [-]-3.

Banko kreditas- 'terminuota banko paskola' [16]-2.

Bankrotas-negalëjimas iðsimokëti skolø [16]-1.

Bendrovë-'keli susijungæ ûkiniai subjektai' [101]-0.

Birþa-'vieta, kurioje sudaromos sutartys' [101]-0.

Biudþetas-iðleidþiami pinigai turi atitikti gautinus ateityje [-]-1.

C

Centralizacija-'vadovavimo ar valdymo sutelkimas vienoje vietoje [101]-0.

Cirkuliacija-'pirkimo ir pardavimo mainai' [101]-3.

D

Darbas-'tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti fiziniø ir protiniø jëgø' [101]-0.

Darbo iðtekliai- fiziniai ir protiniai þmoniø sugebëjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominëje veikloje' [16]-1.

Darbo uþmokestis- uþ atliktà darbà mokami pinigai [-]-3.

Darbdavys- 'kas duoda darbo' [101]-1.

Darbininkas-'þmogus, sugebantis dirbti' [101]-1.

Darbuotojas- fiziná ir(ar) protiná darbà atliekantis þmogus' [101]-1.

Darbo drausmë-'privalomas nustatytas darbo tvarkos laikymasis' [101]-1.

Darbo pamaina-'paros laikotarpis, kuriam praslinkus vieni darbininkai pakeièia kitus' [97]-1.

Darbo priemonë-'daiktas, árankis' [101]-0.

Darbo pasidalijimas-'veiklos pasiskirstymas tarp þmoniø' [101]-0.

Darbo objektas- tai, á kà nukreiptas þmogaus darbas' [101]-1.

Darbo tempas- 'atlikimo sparta' [101]-0.

Darbo vieta-'gamybos priemoniø iðdëstymas' [101]-1.

Deficitas-rinkos situacija, kai iðtekliø ar prekiø paklausa virðija jø pasiûlà, o kainos neatspindi paklausos ir pasiûlos pusiausvyros [16]-7.

Derybos-tarimasis, norint sudaryti sutartá [37]-1.

Defliacija-'prekiø ir paslaugø bendrojo kainø lygio maþëjimas'[16]-3.

Dinaminis efektyvumas-'naujoviø orientavimas didþiausio rezultato linkme' [97]-0.

Disponavimas- 'turto tvarkymas' [101]-1.

Diversifikavimas-'gaminamø prekiø nomenklatûros plëtimas, ávairinimas'[101]-2.

Draudimas-galimø nuostoliø atlyginimo uþtikrinimas, mokant ánaðus [37]-4.

Duapolija-'rinkos situacija, kai vienoje rinkoje egzistuoja tik du pardavëjai'[16]-2.

E

Efektyvumas-'ávairiø iðtekliø panaudojimo lygis, uþtikrinantis maksimalià produkto gamybà'[101]-3.

Einamieji ásipareigojimai -skola, kuri turi bûti gràþinta per trumpà laikotarpá [16]-1.

Ekonomika-ûkinë veikla, kai naudojant ávairius iðteklius tenkinami þmoniø poreikiai [49]-4.

Eksportas-'prekiø ir paslaugø iðveþimas á uþsiená, jø kiekis ir vertë' [101]-3.

Elastingumas-'paklausos ar pasiûlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu' [101]-3.

F

Finansinis tarpininkas- finansinë organizacija, kuri perka kitø skolinius ásipareigojimus uþ lëðas, gautas pardavus savo skolinius ásipareigojimus [16]-5.

Fondas- pinigai, skirti tam tikram tikslui [37]-1.

G

Gamyba-'þmoniø gyvavimui ir vystymuisi reikalingø daiktø kûrimas' [101]-0.

Gaminys-pagamintas daiktas [-]-1.

Gamintojas- 'pagrindinis gaminantis vienetas'[101]-1.

Gamybos priemonës-darbo priemonës ir darbo objektai, dalyvaujantys gamybos procese [101]-3.

Garantija- laidas, uþtikrinimas [35]-0.

Gërybë-daiktas ar paslauga, tenkinanti þmogaus poreiká [101]-2.

Gyvenimo lygis-þmoniø gyvenimo ir darbo sàlygø visuma, atitinkanti pasiektà gamybos lygá [49]-2.

Grynosios pajamos-'pinigai, atëmus visus mokëjimus' [101]-2.

I

Ákainojimas-prekës ar paslaugos kainos nustatymas [-]-3.

Indëlis-pinigai, patikëti finansiniam tarpininkui [16]-2.

Indëlininkas-asmuo, pinigus patikëjæs finansiniam tarpininkui [-]-2.

Investitorius- tas, kuris ádeda lëðas á ûkio ðakà[-]-2.

Infliacija-'piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiðkiantis bendrojo kainø lygio kilimu' [101]-3.

Interesas- tai, kas domina [-]-0.

Investicija-'lëðø ádëjimas á ûkio ðakà'[101]-2.

Ásiskolinimas-skolø turëjimas [-]-1.

Iðtekliai-'visa tai, kas naudojama þmoniø poreikiams tenkinti' [101]-1.

Iðtekliø rinka-'rinka, kurioje perkami ir parduodami ekonominiai iðtekliai'[16]-5.

Iðlaidos- 'iðleisti pinigai'[101]-1.

Importas-'prekës ir paslaugos, perkamos ið uþsienio' p101]-3.

Ámonë- teisiðkai savarankiðkas ûkio vienetas [101]-1.

Ánaðas-'santaupos, pinigai' [101]-2.

Áplaukos-gaunami pinigai [-]-1.

Ávertinimas-vertës nustatymas[-]-1.

Iþdas-valstybës finansiniai iðtekliai [37]-1.

K

Kaina-'piniginë prekës vertës iðraiðka' [101]-3.

Kainø lygis-'kurios nors rinkos vidutinis kainø dydis' [16]-2.

Kapitalizacija-'grynøjø pajamø pavertimas kapitalu'[16]-2.

Kapitalas- 'gamybos priemonës' [101]-1.

Kaðtai- iðleidþiamos lëðos [37]-2.

Kaupimo priemonë-'viena ið pinigø funkcijø'[101]-1.

Klientas-'asmuo, besinaudojantis paslaugomis'[101]-1.

Komercija-prekybos operacijos [37]-1.

Kompensacija-'atlyginimas uþ nuostolius' [101]-2.

Konkurencija-'rinkos situacija, kai yra daug pirkëjø ir pardavëjø'[101]-3.

Kreditas-'paskolos suteikimas'[101]-1.

Kreditorius- 'ðalis, suteikusi paskolà'[16]-1.

Kredito draudimas-'draudimo rûðis, kai kreditorius apdraudþia iðduodamus kreditus nuo galimo skolø negràþinimo'[16]-1.

L

Laiduotojas-' asmuo, prisiimantis atsakomybæ uþ kito asmens skoliniø ásipareigojimø vykdymà"[16]-1.

Laisvoji rinka-'mainø operacijos nereguliuojamos rinkos ekonomikos sàlygomis'[101]-3.

Leidëjas-tas, kuris leidþia pinigus[-]-1.

Licencija-'leidimas tam tikrai veiklai'[101]-0.

Likvidumas-turto pavertimo grynaisiais pinigais galimybë'[101]-2.

Lëðos-'piniginiai iðtekliai'[101]-2.

M

Mainai-'keitimasis ávairaus pavidalo darbo rezultatais'[101]-1.

Materialinës gërybës-'gërybës, reikalingos pragyvenimui'[101]-1.

Maþmeninë kaina-'kaina, kuria prekës ir paslaugos teikiamos vartotojui'[101]-3.

Mokestis- 'nustatyto dydþio pinigø suma, mokama valstybei ar organizacijai'[101]-2.

Mokëjimas-'pinigø davimas, atsilyginant uþ gaunamà daiktà, atliktà darbà'[101]-2.

Mokëtojas-pinigø, atsilyginant uþ gaunamà daiktà ar suteiktà paslaugà, davëjas[-]-2.

Monopolija-'rinkos situacija, kai kurio nors gamintojo prekës ar paslaugos vyrauja atitinkamoje rinkoje'[101]-4.

N

Nauda-gerovë[37]-0.

Naudingumas-'charakteristika, atspindinti prekës ar paslaugos teikiamà naudà, malonumà ar pan.'[101]-3.

Nedarbas-'tam tikra darbingo amþiaus þmoniø dalis neranda darbo'[101]-1.

Nepriteklius-kai iðlaidos virðija pajamas[-]-2.

Nemokumas-'negalëjimas padengti skolø, suëjus jø apmokëjimo terminui'[16]-2.

Nuoma-'susitarimas dël teisës laikinai naudotis nuosavybe'[101]-1.

Nuosavybë-'turtas'[101]-1.

Nuostolis-'praradimas, netekimas'[37]-0.

O

Oligopolija-'rinka, kurioje þymi pasiûlos dalis tenka kelioms didelëms ámonëms'[101]-3.

Organizacija-ekonominë sistema[37]-1.

P

Pajamos- atlyginimas, kurá subjektas gauna uþ atliktà darbà'[101]-2.

Paklausa-'prekiø ir paslaugø apimtis, kurià pirkëjai norëtø ir yra pajëgûs ásigyti'[101]-3.

Pakaitalai-'tarpusavyje viena kità pakeièianèios prekës'[101]-1.

Palûkanos-'mokestis uþ sutikimà atidëti mokëjimus'[16]-2.

Paðalpa-valstybinës paramos priemonë[-]-1.

Pardavëjas-'subjektas, atiduodantis prekes uþ pinigus'[101]-2.

Pardavimas-atidavimas uþ pinigus[-]-1.

Paslauga- 'patarnavimas, pagalba'[37]-0.

Paskirstymas-'padalijimas'[37]-0.

Pasiûla-'prekiø ir paslaugø apimtis, kurià pardavëjai norëtø ir yra pajëgûs parduoti'[101]-4.

Paskola- 'skolinami pinigai'[101]-2.

Patentas-'dokumentas, garantuojantis iðradëjui autoriniø teisiø apsaugà, já iðdavusioje valstybëje'[[101]-0.

Pelnas-'pajamos gaunamos, atskaièius iðlaidas'[101]-2.

Perkamoji galia-prekiø kiekis, kurá galima ásigyti uþ tam tikrà pinigø sumà [16]-2.

Pinigai-'visuotinis ekvivalentas' [101]-1.

Pirkimas-ásigijimas uþ pinigus [101]-1.

Pirkëjas-'subjektas, ásigyjantis kà nors uþ pinigus' [101]-1.

Pinigø apyvarta-'pinigø judëjimas ið bankø-leidëjø pas mokëtojus bei investitorius ir atgal'[16]-4.

Pramonë-'þaliavø , energijos gamyba, gamybos priemoniø ir vartojimo reikmenø gamyba'[101]-4.

Prekë-'mainams pagamintas produktas'[101]-3.

Prekyba-'prekiø pirkimas ir pardavimas'[101]-3.

Premija-'papildomi iðmokëjimai darbuotojams, virðijantys pagrindiná darbo uþmokestá'[16]-3.

Priemonë-'daiktas, árankis, prietaisas, reikalingas kokiam nors veiksmui atlikti' [101]-0.

Privatus sektorius-'ekonomikos dalis, neapimanti valstybinio sektoriaus' [16]-2.

Privatinë nuosavybë-nuosavybë, kuria disponuoja atskiri individai ar jø grupës [-]-1.

Produktas-daiktas[-]-0.

Poreikis- visa tai, kas þmogui reikalinga egzistavimui ar savo malonumui tenkinti'[101]-0.

Pusiausvyra-'rinkos situacija, kurioje nei pirkëjai, nei pardavëjai neturi akstino keisti savo elgsenos'[16]-3.

R

Rangovas-'asmuo, kuris atlieka pavestà darbà'[101]-1.

Realioji palûkanø norma-'palûkanø procentas, kurá skolininkas turi sumokëti kreditoriui uþ gautà paskolà kaip atlyginimà uþ sutikimà atidëti vartojimà'[16]-7.

Reprodukcija-'gamybos procesas, nagrinëjamas jo elementø nuolatiniame pasikartojime ir atsinaujinime' [16]-1.

Rezervas-'kuriam nors tikslui sudaryta atsarga'[101]-1.

Rinka-'prekiø mainø sfera'[101]-1.

Rinkos ekonomika-ekonominiø santykiø visuma, kai gamintojø priimami sprendimai priklauso nuo paklausos ir pasiûlos rinkoje[16]-5.

Rizika-ryþimasis veiksmui, þinant, kad yra tikimybë nepasiekti tikslo[16]-0.

S

Samdymas-'ëmimas á darbà'[101]-1.

Sàmata-'bûsimø pajamø ir iðlaidø apskaièiavimas'[37]-2.

Sandëris- 'naudos teikiantis susitarimas'[37]-2.

Santaupos-'pajamø dalis, nenaudojama einamajam vartojimui'[101]-2.

Savininkas-'asmuo, turintis teisæ á nuosavybæ'[101]-1.

Sàskaita-'sutartiniai santykiai tarp pirkëjø ir pardavëjø, kai mokëjimai atidedami vëlesniam laikui'[101]-3.

Sertifikatas-dokumentas, patvirtinantis kokybæ [101]-0.

Skola-'laiku atiduotina materialinë gërybë'[101]-1.

Skolinis ásipareigojimas-pasiþadëjimas gràþinti skolà[-]-1.

Skolinimo fondai-lëðos, skirtos paskolø paklausai patenkinti[16]-3.

Specialybë-'specialiai pasirengusio þmogaus darbo sritis'[101]-1.

Subsidija-'piniginë paðalpa' [101]-1.

Subalansavimas-iðlaidø prilyginimas pajamoms[-]-2.

Susidëvëjimas -'fiziniø savybiø laipsniðkas praradimas'[101]-0.

Sutartis-susitarimas dël santykiø sukûrimo, pakeitimo ar panaikinimo [101]-1.

Susitarimas-'santykiø nustatymas, suderinimas'[37]-0.

T

Tarpininkavimas-skoliniø ásipareigojimø laidavimas ir atsakomybës, susijusios su skolos iðieðkojimu, prisiëmimas[16]-2.

Taupymas-'saugojimas,tausojimas'[37]-0.

Taupomasis bankas- finansinis tarpininkas, investuojantis indëlininkø lëðas, siekdamas uþtikrinti papildomas indëlininkø pajamas [16]-5.

Technologija-'gamybos procesø visuma'[101]-1.

Tinklinis grafikas-'schema, kurioje fiksuojami darbø kompleksai'[101]-1.

Trûkumas-'nepriteklius, stoka'[37]-1.

U,Û

Ûkis-gamyba[-]-1.

Ûkinë veikla-'þmoniø darbas tam tikroje sferoje'[101]-1.

Uþimtumas-'visuomenës darbo iðtekliø panaudojimo laipsnis'[16]-1.

Uþstatas-'sandëris, pagal kurá turtas atiduodamas atgal jo savininkui tik tada, kai jis gràþina skolà'[101]-4.

Uþsakovas-'asmuo, kuris paveda atlikti darbà'[101]-1.

V

Valdymas-'turëjimas savo nuosavybëje, tvarkymas'[37]-1.

Valdymo rizika-ryþimasis valdymo veiksmui, þinant, kad yra tikimybë nepasiekti tikslo[49]-1.

Valstybinis sektorius- ekonomikos dalis, apimanti valstybinio lygio nuosavybæ ir vartojimà[16]-3.

Valiuta-'piniginis kurios nors ðalies vienetas'[37]-1.

Vartojimas-'taikymas praktikoje'[101]-0.

Vartotojas- asmuo, naudojantis produktus'[101]-1.

Vartojamos prekës-'prekës ir paslaugos, tenkinanèios þmoniø poreikius'[101]-3.

Verslas-'uþsiëmimas, darbas'[37]-1.

Verslininkas-asmuo, disponuojantis kapitalu ir, siekdamas já padidinti, ieðkantis naujø, pelningø veiklos krypèiø[16]-3.

Vertë-brangumas[101]-0.

Visuotinis ekvivalentas-'ypatinga prekë, iðreiðkianti visø kitø prekiø vertæ ir mainoma á bet kurià ið jø'[101]-3.

Þ

Þaliava-'medþiaga, skirta apdirbimui'[101]-1.

Þemë-'viskas, kas duota gamtos'[101]-0.

Þemës ûkis-ekonomikos sritis[-]-1.

2.4.KATEGORIJØ PAKOPIÐKUMO NUSTATYMAS IR PAKOPIÐKA EKONOMIKOS KATEGORIJØ SISTEMA

Ekonomikos kategorijos pakopos numeris nustatomas keliais etapais [20,106,145,158,172,174,177,197].

1.Surandame nagrinëjamos kategorijos apibrëþimà.

2.Tame apibrëþime iðskiriame (pabraukiame) ekonomikos kategorijas ir surandame jø apibrëþimus.

3.Taip renkame apibrëþimus ir iðskiriame ekonomikos kategorijas tol kol visos jos iðaiðkinamos ir apibrëþimuose nelieka nei vienos neiðaiðkintos kategorijos, t. y. tol, kol uþsidaro ratas.

4.Skaièius ekonomikos kategorijø, rastø nagrinëjant pasirinktà, nurodo jos pakopos numerá.

Tai, kas iðdëstyta, iliustruokime pavyzdþiu.

Prekë-mainams pagamintas produktas.

Mainai- keitimasis ávairaus pavidalo darbo rezultatais.

Gamyba-þmoniø gyvavimui ir vystymuisi reikalingø daiktø kûrimas.

Produktas-daiktas.

Darbas- tikslinga þmogaus veikla, reikalaujanti protiniø ar(ir) fiziniø jëgø.

Kaip matome, visos ekonomikos kategorijos yra apibrëþtos. Sudarome lentelæ, kuri ir parodys 'prekës' pakopos numerá.

Iðvada. Kategorija 'prekë' priklauso ketvirtai pakopai.

Jei ekonomikos kategorijø apibrëþimuose pabrauktos kategorijos kartojasi po kelis kartus, tai jas galima áskaièiuoti nustatant nagrinëjamos kategorijos pakopos numerá. Plaèiau tai bus nagrinëjama skyrelyje 2.8.

Ne visada pavyksta ið karto gauti neðuoliðkà nagrinëjamos kategorijos pakopiðkumà. Kà tik nagrinëtame pavyzdyje nëra 2 ir 3 pakopø. Tokiu atveju reikia atlikti antràjà ir daugiau iteracijø, kol á nagrinëjamà kategorijà áeinanèiø ekonomikos kategorijø pakopos iðsidëstys paeiliui, be jokiø ðuoliø ir bus gauti 'graþûs' laiptai.

Antroji ir tolesnës iteracijos vykdomos atliekant pertvarkymus turimuose apibrëþimuose.

Jei turimas apibrëþimas yra iðplëstas, detaliau paaiðkinant pagrindiná apibrëþimà, tai imame tik pagrindiná apibrëþimà, neiðkreipdami kategorijos prasmës, pvz. Lëðos-piniginiai iðtekliai (kreditai, pinigai). Imame: lëðos-piniginiai iðtekliai.

Jei apibrëþimas sudarytas ið dviejø daliø, kuriø viena yra ekonominio pobûdþio, o kita- bendrinë, tai imame pirmàjà, nes nagrinëjamos bûtent ekonomikos kategorijos, pvz.

Kapitalas-gamybos priemonës; turtas, vertybë. Imame apibrëþimà be 'turtas, vertybë'.

Iðjungiant esamas ekonomikos kategorijas iø apibrëþimo, taèiau tiek, kad prasmë nenukentëtø, pvz. Prekë- produktas, pagamintas rinkai, pardavimui.

Imame: prekë-produktas, skirtas rinkai.

Sujungiant du (ar daugiau) apibrëþimus, pvz.

Produktas-gaminys, daiktas. Gaminys- pagamintas daiktas. Vietoje kategorijos 'gaminys', esanèios pirmajame apibrëþime áraðome jos apibrëþimà ir gauname: produktas- pagamintas daiktas. 2-me priede pateikiami pavyzdþiai kaip keliomis iteracijomis suformuojama optimali pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema.

Egzistuoja kitas metodas [174] ekonomikos kategorijos pakopos numeriui nustatyti. Numeris nustatomas keturiais etapais. Trys pirmieji etapai atitinka anksèiau iðvardintus.

4-tas etapas. Nagrinëjamos kategorijos pakopos numeris yra vienetu didesnis uþ didþiausià pakopos numerá turinèià ekonomikos kategorijà.

Remiantis ðiuo metodu anksèiau nagrinëta kategorija 'prekë' priklauso antrai pakopai, nes didþiausià numerá '1' turi kategorija 'mainai'. Kitø kategorijø pakopos numerio nustatymo ðiuo metodu pavyzdþiai pateikti 1-ame priede.

Ðiuo metodu nustatant pakopos numerá neatsiranda ðuoliø tarp pakopø, t. y. tuðèiø tarpø, neuþpildytø kategorijomis. Pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà ðiuo atveju sudaro 5-7 pakopos. Tai teigiami momentai. Tai pasiekta vykusiai parinkus kriterijø pakopoms skaièiuoti.

Toliau pateikta pakopiðka ekonomikos kategorijø, iðvardintø skyrelyje 2.2 sistema. Ji sudaryta remiantis pastaruoju metodu.

<<< ISVERSTA >>>

Nulinë pakopa

Pirma pakopa

Antra pakopa

Treèia pakopa

Ketvirta pakopa

Penkta pakopa

Taigi ekonomikos kategorijø abstrakcijos laipsnis arba pakopos numeris nustatomas keliais metodais. Tai iteracinë procedûra. Kuris metodas optimalus? Tai priklauso nuo metodikos taikymo srities. Metodikos praktinis taikymas bus aptariamas 5-ame monografijos skyriuje.

2.5.SISTEMOS STABILUMAS

Pakeitus duotos kategorijos apibrëþimà, gali pasikeisti jos pakopos numeris, t. y. vieta pakopiðkoje ekonomikos kategorijø sistemoje. Taigi pakopiðkos ekonomikos kategorijø sistemos stabilumas nëra absoliutus ir tuo ji skiriasi nuo skaièiø sistemos, kurioje 'penketas' visada yra tarp 'ketverto' ir 'ðeðeto'. O gal egzistuoja absoliutus nestabilumas? Gal vieno þodyno autoriaus pateiktas kategorijos apibrëþimas leidþia priskirti kategorijà sistemos pradþiai, o kito autoriaus suformuluotas tos paèios kategorijos apibrëþimas ágalina priskirti jà sistemos pabaigai? Tikslu rasti atsakymus á ðiuos klausimus, buvo nagrinëti skirtingi tø paèiø kategorijø apibrëþimai ir nustatytas jø pakopiðkumas [154].

Nustatyta, kad pradiniø pakopø kategorijos yra stabiliausios. Tai-produktas, darbas, paslauga, mainai, prekë, gamyba, vertë ir kt.

Ðios kategorijos sudaro pagrindà nustatant kitø kategorijø pakopos numerá.

Aukðtesniø pakopø kategorijos nëra tokios stabilios. Augant pakopos numeriui, stabilumas maþëja. Reiðkia, stabilumas maþëja, konkretizuojant ekonomikos reiðkiná. Juk pradiniø pakopø kategorijos yra paèios abstrakèiausios, pvz., nulinës pakopos kategorijos paaiðkinamos bendrinës kalbos þodþiais, t. y. bendrais, abstrakèiais þodþiais. O kylant pakopomis aukðtyn, ekonomikos reiðkinys detalizuojamas. Detalizuojant atsiranda variantai, 'medþio' ðakos, kuriomis galima nueiti viena ar kita kryptimi. Gauname skirtingus to paties reiðkinio apibûdinimus, poþiûrius skirtingu kampu. Tai vertintina teigiamai.

Taèiau, ið kitos pusës, nestabilumas, destabilizacija turi ir minusø. Jei tà paèià kategorijà mes galime traktuoti ávairiai, tai kaip suprasti Vyriausybës nutarimà ar Seimo priimtà ástatymà, norminantá mûsø ekonominá gyvenimà? Susidaro galimybë tà paèià nuostatà aiðkinti ávairiai, kaip kam patogiau. Kyla diskusijos, ginèai, vyksta teismai. To visuomenei nereikia. Norminiai aktai turi bûti vertinami vienareikðmiðkai. Todël ekonomikos kategorijos privalo turëti standartinius apibrëþimus. Technikos mokslø atstovai tai seniai suprato. Egzistuoja Europos Sàjungos mastu aprobuotos duomenø bazës, kuriose rasime apsvarstytus, priimtus ir aprobuotus technikos terminø apibrëþimus. Taigi galioja standartiniai apibrëþimai.

Ekonomikos kategorijø apibrëþimai turi tapti standartiniais. Jø stabilumas duotu laikotarpiu turi bûti absoliutus. Aiðku, esant reikalui, keièiami ir standartai.

2.6.SINONIMØ ÁVERTINIMAS

Kai kurios ekonomikos kategorijos turi savo sinonimus. Juos galime rasti sinonimø þodynuose [6,135,160]. Kyla klausimas, ar sinonimai patenka á tà paèià sistemos pakopà, ar ne? Ðis klausimas buvo iðnagrinëtas [172,174]. Buvo taikyta pakopiðka ekonomikos kategorijø sistema, sudaryta, remiantis kompaktiðkumo principu. Jà sudaro 6 pakopos: nuo 0 iki 5. Ji parodyta skyrelyje 2.4.

Toliau pristatomi nagrinëti sinonimai. Skliausteliuose nurodytas pakopos numeris.

Finansai(5)-pinigai(3).

Istekliai(1)- resursai(2).

Rezervai(1)-atsargos(0).

Lëðos((4)-pinigai(3).

Nuosavybë(2)-turtas(1).

Vartojimas(0)-naudojimas(4).

Matome, kad sinonimø pakopos numeriai skiriasi neþymiai, iðskyrus paskutiná atvejá.

Korektiðkai suprojektuotoje pakopiðkoje ekonomikos kategorijø sistemoje sinonimø neturëtø bûti, nes reikia siekti vienareikðmiðko ekonomikos reiðkinio ar proceso apibrëþimo.

2.7.SISTEMOS TOLYGUMAS

Nagrinëkime pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà, sudarytà ið 145 kategorijø[174]. Kategorijos suskirstytos á pakopas metodu, kai skaièiuojamos visos duotai kategorijai paai kinti panaudotos kategorijos, iðskyrus pasikartojanèias. Kyla klausimas, kuriø pakopø kategorijos panaudotos nagrinëjamai kategorijai apibrëþti? Pavyzdþiui, sudëtinë kategorija 'akcinë bendrovë' yra 26 pakopos kategorija. Jai apibrëþti panaudotos kategorijos, priklausanèios ðioms pakopoms: 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20,22,24,26. Matome, kad ði ekonomikos kategorijø pakopø seka nëra tolygi. Trûksta 3,5,12,15,18,21,23 ir 25 pakopø kategorijø. Taigi trûksta 8 pakopø kategorijø, neþiûrint, kad buvo panaudotos iteracinës procedûros ðiam deficitui paðalinti. Iteracinës procedûros davë teigiamus rezultatus, sumaþino, bet nepaðalino pakopø trûkumà.

Tokiu pat bûdu iðnagrinëjæ likusias 144 kategorijas, rezultatus suvedame á lentelæ.

Ekonomikos kategorijø pakopø sekos tolygumas

15 Indelis 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14,15 4

13 Infliacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

0 Interesas 0 0

11 Iplaukos 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

34 Istatinis kapitalas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20 13

22,24,26,31,33,34

1 Išplestine reprodu- 0,1 0

kcija

9 Importas 0,1,24,6,8,9 3

12 Išmokos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

20 Inovacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20 7

15 Ipoteka 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13,15 5

19 Inkasavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,19 7

11 Kaina 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

24 Kapitalas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,17,19,20,22 8

24

25 Kapitalo kaupimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20,22 8

24,25

11 Kaupimo priemone 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

18 Kintamieji kaštai 0,1,2,04,6,8,9,10,11,13,16,17,18 6

12 Kaštai 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17 6

1 Kontraktas 0,1 0

21 Koncernas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20,21 7

2 Kontrakto trukme 0,1,2 0

11 Kvitas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

17 Kuponas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14,17 6

13 Kaupimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

21 Korporacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,19,20,21 7

15 Kursas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,15 5

13 Kreditas 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13 4

18 Kredito linija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6

13 Konkurencija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13 3

1 Kompensacija 0,1 0

15 Komivoja˛ierius 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,15 5

14 Kvota 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4

18 Kliringas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6

20 Komercija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20 7

12 Konsignacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

22 Kontrafakcija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20,22 8

18 Kredito kortele 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,17,18 6

0 Kokybe 0 0

7 Kapitaline statyba 0,1,2,4,6,7 3

16 Lešos 0,1,,4,6,8,9,10,11,13,16 6

7 Laiko sanaudos 0,1,2,4,7 3

20 Laisvoji rinka 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20 7

0 Licencija 0 0

17 Likvidavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14,17 6

12 Likvidumas 0,1,2,4,6,8,9,10,12 4

4 Lizingas 0,1,2,3,4 0

13 Latentine paklausa 0,1,2,4,6,,7,8,9,10,11,12,13 2

25 Lau˛tine paklausos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,16,19,20,23, 9

kreive 25

23 Lokaline samata 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13016,19,20,21, 7

22,23

2 Mainai 0,1,2 0

11 Mokejimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

13 Mokestis 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

11 Mainu priemone 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

21 Makroekonomika 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,21 8

20 Mikroekonomika 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20 7

21 Marketingas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,20,21 7

12 Ma˛menine kaina 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

8 Monopolija 0,1,2,4,6,7,8 2

16 Muitas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16 6

8 Makleris 0,1,2,4,6,7,8 2

20 Vadyba 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19,20 7

12 Monopsonija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12 3

25 Nacionalines paja- 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,19,20,24 10

mos

6 Naudingumas 0,1,2,4,6 3

19 Neproduktyvios 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,16,18,19 6

investicijos

3 Nuoma 0,1,2,3 0

2 Nuosavybe 0,1,2 0

15 Nepritekliaus eko- 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,15 5

nomika

16 Netobula konkur- 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,16 5

encija

0 Nuostolis 0 0

5 Neto 0,1,2,4,5 1

17 Obligacija 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,13,14,17 5

15 Opcionas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,15 5

23 Oligopolija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12,13,16,19,20 8 8

13 Oligopsonija 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12,13 2

0 Produktas 0 0

34 Pajamingumas 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,13,14,16,17,19,20 12

22,24,26,31,32,33,34

11 Pajamos 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

14 Palukanos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,14 4

12 Paklausa 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12 2

12 Pardavejas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

11 Pardavimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

5 Pakaitalai 0,1,2,4,5 1

13 Paskola 0,1,2,4,6,8,9,10,12,13 4

0 Paslauga 0 0

12 Pasiula 0,1,2,4,6,7,8,9,10,11,12 2

19 Pelnas 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13,16,17,19 7

11 Pirkejas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

11 Pirkimas 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

10 Pinigai 0,1,2,4,6,8,9,10 3

0 Poreikis 0 0

9 Pramone 0,1,2,4,6,7,9 3

4 Preke 0,1,2,4 1

13 Prekyba 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

1 Reprodukcija 0,1 0

4 Rinka 0,1,2,4 1

6 Sandoris 0,1,2,4,6 2

13 Santaupos 0,1,2,4,6,8,9,10,11,13 4

14 Saskaita 0,1,2,4,6,8,9,10,11,12,14 4

12 Skola 0,1,2,4,6,8,9,10,12 4

11 Subsidija 0,1,2,4,6,8,9,10,11 3

0 Sutartis 0 0

1 Turtas 0,1 0

7 Ukis 0,1,2,4,6,7 0

15 U˛statas 0,1,2,4,6,8,9,10,12,15 6

9 Visuotinis ekvivale 0,1,2,4,6,8,9 3

ntas

0 Valstybe 0 0

0 Vartojimas 0 0

8 Verte 0,1,2,4,6,8 3

0 Vertybe 0 0

Ar daug pakopu truksta ? Tai priklauso nuo nagrinejamos kategorijos pakopos numerio.

Sugrupavus kategorijas pagal pakopu trukuma, gauname tokius rezultatus.

2.8Pasikartojanèiø kategorijø ávertinimas

Sudarant pakopiðkà ekonomikos kategorijø sistemà, iðkyla klausimas, ar skaièiuoti pasikartojanèias kategorijas nustatant duotos kategorijos pakopos numerá. Tikslu iðsiaiðkinti ðá klausimà buvo sudarytos dvi pakopiðkos sistemos (106), remiantis tuo paèiu pradiniu ekonomikos kategorijø sàraðu. Palyginus ðias sistemas, nustatyta, kad sistema su pasikartojanèiomis kategorijomis turi daugiau tuðèiø tarpø, t. y. tokiø pakopø, á kurias nepatenka nei viena ekonomikos kategorija. Konkreèiais pavyzdþiais tai árodyta 154]. Kadangi tokia sistema per daug iðplësta, nekompaktiðka, tai siûlau jos atsisakyti ir naudoti sistemà, kuri sudaryta neáskaièiuojant pasikartojanèiø kategorijø.

2..9. Nulinës pakopos kategorijø analizë

Nulinës pakopos kategorijø apibrëþimuose nerasime ekonomikos kategorijø. Jos apibrëþiamos bendrinës kalbos þodþiais ar kitø mokslo ðakø kategorijomis. Nulines pakopos kategorijos yra pamatinës sàvokos, nes kitos kategorijos apibrëþiamos panaudojant ðias sàvokas.

Nulinës pakopos kategorijø apibrëþimuose esanèias sàvokas galima apibrëþti kitomis bendrinës kalbos sàvokomis, taèiau tai- ne ðios monografijos uþdavinys. Siauros specializacijos þodþiø yra þymiai maþiau, negu jø yra bendrinëje kalboje. Nulinës pakopos kategorijos yra pamatinës ekonomikos kalbai, o kitos mokslo srities arba bendrinei kalbai jos nelaikomos pamatinëmis.

Pamatinës kategorijos yra paèios abstrakèiausios sàvokos. Ðitaip galima tvirtinti, jei abstrakcija laikysime realybës vaizdiniø (sàvokø)

formavimà atsiejimo, atribojimo bûdu, t. y. panaudojant arba ásisavinant tik dalá ið aibës atitinkamø duomenø. Atsiejimas - tai supaprastinimas, schematizavimas, kai atsiribojama nuo ðalutiniø veiksniø, detaliø [121]. Kai iš nulines pakopos kategoriju konstruojame vis sudetingesnes ekonomikos savokas, vyksta pakilimas nuo abstraktaus prie konkretaus. Tai mokslinio tyrimo metodas, kai teorine mintis juda prie vis pilnesnio, visapusiško reiškinio atgaminimo. Gaunamas medis , pakopiška ekonomikos kategoriju sistema, parodanti, iš ko susideda nagrinejama konkreti kategorija. Pagal dialektikos tradicija abstrakcija suprantama kaip ˛iniu skurdumas vienapusiškumas, o konkretumas - kaip pilnumas, turiningumas Konkreti ekonomikos kategorija sintezuojama iš daugelio apibre˛imu.

Egzistuoja kitas po˛iuris i abstrakcija Abstrakcija - realybes vaizdiniu (savoku) formavimas atsiejimo ir papildymo budu, t. y. panaudojant arba isisavinant tik dali iš aibes atitinkamu duomenu ir pridedant naujos informacijos, neišplaukiancios iš šiu duomenu. Derinant atsiejima ir papildyma išryškeja aktyvus, kurybinis abstraktaus pa˛inimo pobudis. Atsiejimas, kaip jau mineta, tai - supaprastinimas, schematizavimas, o papildymas realybes objektus pavercia sudetingesniais, teoretizuoja. Jei nulines pakopos kategorijas apibrešime pirmos ir dar aukštesniu pakopu kategorijomis, tai gausime, kad pamatines kategorijos yra konkrecios, o hierarchijos viršune yra abstrakti, menkai suvokiama.

Monografijoje laikomasi pirmojo abstrakcijos apibre˛imo. Tokio apibre˛imo laikosi ir Vakaru Europos autoriai

Reziume. Antroje monografijos dalyje pateikti pakopiškos ekonomikos kategoriju sistemos sudarymo principai ir fragmentais parodyti minetu principu realizavimo budai. Ekonomikos kategoriju fragmentas parinktas remiantis da˛niniais ekonomikos kategoriju ˛odynais. Ekonomikos kategoriju apibre˛imai atrinkti iš ˛odynu, iteracines proceduros pagalba buvo gerinami, tobulinami ir skyrelyje 2.3 pateikti kaip autoriniai apibre˛imai. Skyrelyje 2.4 pateikta originali ekonomikos kategoriju pakopiškumo nustatymo metodika. Nagrinejamam kategoriju fragmentui sudaryta pakopiška ekonomikos kategoriju sistema. Išnagrinetas šios sistemos stabilumas ir pateikta išvada apie standartiniu ekonomikos kategoriju sistemos projektavimo butinuma. Stabilumo tyrima papilde ir kategoriju - sinonimu ivertinimas. Aptartas pakopiškos ekonomikos kategoriju sistemos tolygumas ir su tuo susijes pasikartojanciu kategoriju ivertinimo klausimas. Atlikta pamatiniu, nulines pakopos kategoriju analize.

Pasiulymai. 1.Iteracines proceduros pagalba patobulinti pakopiška ekonomikos kategoriju sistema.

Patobulintos sistemos pagrindu projektuoti ir aprobuoti standartine ekonomikos kategoriju sistema.