Documente online.
Zona de administrare documente. Fisierele tale
Am uitat parola x Creaza cont nou
 HomeExploreaza
upload
Upload




Zargonas

Lituaniana


Zargonas - prancūzų kalbos zodis, reiskiantis iskraipytą kalbą. Tai labai netaisyklinga, kartais tyčia iskraipyta, vulgari kalba. Ji dazniausiai vartojama vidutinio mokyklinio amziaus mokinių ar kurių socialinių sluoksnių, tam tikrų profesijų atstovų. Psichologų nuomone, za 626c21g rgonas kai kuriems zmonėms padedąs įveikti nevisavertiskumo kompleksą. Kai kurios zmonių grupės tarpusavyje vartoja zargoną, kad jų bendravimo nesuprastų aplinkiniai.



Profesorė Aldona Paulauskienė knygoje "Lietuvių kalbos kultūra" (Kaunas, 2000) raso:

"[Zargonas] "neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos, [tai] netaisyklinga, vulgari, svetimybėmis uztersta kalba, turinti tam tikrą stilistinę paskirtį. Is esmės tai snekamoji kalba, priklausanti kokiai nors veiklos sričiai, grupuotei, kurios narius jungia bendri socialiniai ar profesiniai interesai. Tai gali būti jūrininkų, karių, sportininkų, aktorių, menininkų, moksleivių, studentų, gatvės jaunimo, vagių, kalinių speciali, ne visiems suprantama kalba. Nors gramatinės sistemos sie zodziai ir neturi, tačiau ir jiems būdingos kai kurios darybos ypatybės. Is jų ryskiausios - trumpinimas, prastinimas, iskraipymas, svetimų darybos priemonių (priesdėlių ar priesagų) vartojimas (.)". (P. 74-75)

Zargono zodynas nuolat kinta. Pavyzdziui, būdingas moksleiviams pasakymas - "bėgti is pamokų". Septintajame desimtmetyje dazniausiai taip moksleivių ir buvo sakoma. Astuntojo desimtmečio pradzioje atsirado zargoniskas pasakymas "muilintis is pamokų", desimtmečio pabaigoje - "vagarinti", dar po kurio laiko -"valinti, varyti is pamokų".

Zargoniskos kalbos pavyzdziai:

Vakar indėnai zasiokino su čiuvaku laiziakus mėtant (= tėvai uztiko su vaikinu besibučiuojant). Pas jį kliovas bymeris - su visais gandubasais (= jis turi puikų automobilį BMW su daugybe privalumų)."

Vienas pirmųjų is lietuvių kultūros veikėjų zargoną yra uzrasęs A. Fromas - Guzutis. Jo uzrasytų Raseinių pavieto XIX a. vidurio ubagų zargono pavyzdzių yra knygoje "Baisioji gadynė" (Vilnius, 1955).

Zargonybė, ne zargonas

Zargoną apibrėziame kaip iskraipytą, nuo literatūrinės kalbos nutolusią atskirų visuomenės sluoksnių kalbą. Zargonas turi neliteratūrinių zodzių ir frazeologizmų, zodzių reiksmių. Nors zargonas neturi savo gramatinės ar fonetinės sistemos, bet jo tartis ir kirčiavimas gerokai priestarauja literatūrinės kalbos normoms.

Neretai girdime studentus ir kitus zmones sakant, kad tas ir tas kalbąs (su) zargonais, autoriaus rastuose esą daug zargonų. Čia zargono terminas pavartotas negerai.

Galima įsivaizduoti, kad zargonas yra "makrosistema" (zinoma, sąlyginė), kurią sudaro zodzių, jų darybos ir reiksmės variantų, netaisyklingo, nenorminio tarimo ar kirčiavimo zargoniniai atvejai. Atskiri sių sričių reiskiniai - leksikos, frazeologijos, semantikos, tarimo ar kirčiavimo zargonybės (pastarasis terminas geresnis negu zargonizmas).

Vadinasi, sakyti moksleivių, sportininkų zargonas derėtų tais atvejais, kai kalbama apskritai apie jų netaisyklingą, svetimybėmis uzterstą, vulgaroką kalbą. O kai turime omenyje konkrečius kieno zargono pavyzdzius, juos reikia vadinti moksleivių, studentų leksikos, frazeologijos, darybos, kirčiavimo zargonybėmis, arba zargonine (studentų, moksleivių) leksika, zargoniniu kirčiavimu ir pan.

(V. Drotvinas. Aktualūs leksikologijos terminai.- Kalbos kultūra , 1985, sąs. 49, p.32.)

Slengas - tai zodziai, vartojami tam tikra reiksme ir suprantami tik juos vartojantiems zmonėms: pakalęs, bananas. Slengas paprastai yra priklausomas ir nuo vietovės - Klaipėdoje ir, pvz., Zarasuose tiems patiems reiskiniams pavadinti vartojami skirtingi slengo zodziai. Tarp slengo ir zargono daznai sunku įzvelgti skirtumą. Nuosavo, lietuvisko zargono ar slengo, mes beveik neturime. Tai dazniausiai is rusų ar anglų kalbų pakliuvę anų kalbų zargono ar slengo elementai. Slengas ir zargonas pasaulyje plačiai tyrinėjami, leidziami jų zodynai.

A

ačkarikas - zmogus nesiojantis akinius

agurkas - policininkas

ambalas - galingas vaikinas

ant smūgio - staiga, greitai

aparatas - mergina

apsipūtęs - apsvaigęs

ardytis - netekus kantrybes sūkauti, nervuotis atvirai tai isreiskiant

aukslė - klasės auklėtoja

autikas - autobusas

atr. - atrasyk (dazniausiai vartojama SMS zinutėse)

B

babcė - aptariamoji mergina. bobutė, senutė

bambalis - plastmasinis alaus butelis

banglas - jaunuolis apdribusiais drabuziais

bapkės, babkės - pinigai

basliai - pinigai

bataera - sepetys grindims plauti

batai ant kablų - aukstakulniai bateliai

bazaras - pokalbis, kalba

bicikas, dvirka, dvirkė - dviratis

bykas, kancaras - nuorūka

bymeris - BMW

bombečkė - petarda

bosas - bosinė gitara

boslikas - vaura (kapisonas)

brytas - brolis

britva - sportinis, galingas motociklas

bruzinti - vaziuoti motociklu

C

chronius - benamis alkoholikas, valkata

cizas - cigaretė

čyrikas - desimt litų

D

damusti biką - uzbaigti cigaretę

dasunta - suprantu

dauzta masina - masina patyrusi avariją (vartojama automobilių prekyboje)

degti - pasakyti nesąmonę, ką nors netikslaus

dezikas - dezodorantas

dyfas - dviratis

dikis - apkūnus, storas zmogus

dirikas - direktorius

diskanas - diskoteka,sokiai

dratas - stiprus naminis alus arba kitas alkoholinis gėrimas

dzinsofkė - dzinsinė striukė

E

egzas - egzaminas

ekstremalas - astrius pojūčius mėgstantis asmuo

F

flomikas - flamasteris

flopikas - flopy diskelis

forsas - jaunuolis skustomis galvomis, dėvintis treningus ir kitą sportinę apranga, mėgstantis klausyti trankią sokių muziką

fortkė - orlaidė

fotikas - fotoaparatas

fotkė - nuotrauka

fūlė - futbolas

G

gaidinti - apgaudinėti

gauti į lempą - gauti musti

gauti mėlynus akinius - gauti daug smūgių veidan

gazirofkė - mineralinis vanduo

giesa, gefa - geografija

gimsė - gimimo diena

glamzytis - glėbesčiuotis besibučiuojant

graferis - asmuo, paisantis ant sienų

I

indėnai - tėvai

inetas - internetas

J

jukos - kraujai

K

kabinti - reiksti simpatijas, rodyti dėmesį patinkančiam vaikinui ar merginai

kačialintis - sportuoti, ugdyti raumenis

kaltis - mustis, kautis

kasandolas - rankinė dokumentams susidėti

kasė - krepsinis

kaunterukas/kaunteris - zaidimas-saudykle "counter strike"

kavanskai - kauniečiai

kerzai - auliniai kareiviski, suvarstomi batai

klepas - pianinas

klysa - klasės auklėtoja

kompaktas - kompaktinis diskas

kompas - kompiuteris

kompė - kompiuterinė

kontras - kontrolinis

kramtoskė - kramtomoji guma

krūtas - saunus, pranasesnis uz kietus

kūpsė, kupriakas - kuprinė

kvadrė - kvadratas (zaidimas)

L

laiziakas - bučinys

lakti - gausiai vartoti alkoholinius gėrimus

lama - prasčiokas, nevykėlis

lenta - mergina maza krūtine

leska - slaunis

lopinys - lėtas, nepatinkantis zmogus

lūzti - juoktis, netekti sąmonės, kristi is nuovargio

M

magas - magnetofonas

maikonas, maikė - marskinėliai

majakas - trumpas skambutis adresatui neatsiliepiant, duodant kokią nors zinią

makliuotis - keistis daiktais

marė, mariucha - marijampolė

maskatuoklis - senas automobilis "Moskvič"

matkė, matieka - matematika

mentūra - policija

metalurgas , metalistas - mėgstantis klausytis heavy metal muzikos

mikrafas - mikrofonas

mikrika, mikrobas, mikriukas - mikroautobusas

mobas, mobiliakas - mobilusis telefonas

muzonas - muzika

N

nardyti, prinerti - pataikauti siekiant tikslo

naujakas - Naujieji metai

nifigą - nė velnio

noskė - nokia telefonas

nufyrinti - pavogti

nzn - nezinau

O

odeskė - odinė striukė

P

Paditkė - padidinamasis stiklas

pagauti - suprasti, suvokti

pakalęs - atsipūtęs, be rūpesčių

papkė - segtuvas, dėklas sąsiuviniams ar kitiems popieriams susidėti

pardė, pardoskė - parduotuvė

parintis - pergyventi, nervintis

paristi - uzbaigti, mesti

pasukti - paskambinti

pazymkė - pazymių knygelė

pezėti - kalbėti nesąmones,nerisliai

pitakas - penki litai

plyta - senas, didelis, mobilus telefonas

plytka - elektrinė plytelė

plotas - kai tėvai isvaziuoja, lieka laisvi namai ir galima surengti vakarėlį

plūgas - kvailys, neismanėlis

prasikalęs - įgudęs

prastūminėti - pardavinėti

pravalas - zodis isreiskiantis reiskinio prastumą

prie bajerio - sąmojingas

prikolas - juokelis, juokingas atsitikimas

prisiliuobti - prisigerti

proftechas - profesinio parengimo mokykla

prozikas - prozektorius

pusti - valgyti

pūtikas - narkomanas,vartojantis lengvuosius narkotikus

putoti - labai pykti

R

ragelis - mobilusis telefonas

raukti - suprasti, suvokti

raukti - uzbaigti

rėmas - raumeningas zmogus plačiais pečiais

S

saldė - kondensuotas pienas su cukrumi

semkės - saulėgrązos

skalbenka - skalbimo masina

skardbonkė - skardinė

skeiteris - riedlentininkas

skudurynas, skurlynas, kuistuvė - dėvėtų drabuziu parduotuvė

smegeniuoti - įtemptai galvoti

specas - specialistas, ekspertas

sportbai - sportiniai bateliai

spragtelėti - nufotografuoti

stabdyti - abejoti, gaisinti reikalą

stakanas - stiklinė, taurė

statkės - nebaigtos, sustoję statybos

stipriakas - stiprintuvas

stūkačius - skundikas

stumdyti - pardavinėti

sudroztas - senas, susidėvėjęs, apgadintas

sumesti skudurus - kartu apsigyventi

susilaizyti plaukus - pasidaryti sukuoseną

suskelti bajerį - pasakyti pokstą, anekdotą

suveikti - paskolinti

svaigti/susvaigti - pasakyti ką nors netikslaus, neatitinkančio tikrovės

S

saibos - pinigai

salčiau - raginimas apsiraminti

Sanchajus - gyvenamasis rajonas į kairę nuo Kalvarijų gatvės tarp Ukmergės ir Zalgirio gatvių (Vilniuje)

slapenka - slapdesrė

smirgelis - stiprus prastos kokybės namų darbo alkoholinis gėrimas

sustras - drąsus pries kitus

svabra - sepetys grindims plauti

T

tačka/tačkė - automobilis

tarakaskė - tarakonas, menkysta

tasė - kuprinė, krepsys, portfelis

tau batai - tau galas

tepti slides - pabėgti

tortadienis - gimimo diena

trinti - meluoti, kalbėti aplink

tūlikas - tualetas

tūsas - vakarėlis

tūsintis - sokti, dalyvauti vakarėliuose

U

urodas - nusiritęs zemyn, padugnė, negrazi mergina

uzkalti - uzsidirbti

V

valentynke, valentūskė - valentino diena

vielikas - dviratis

vinigrikas - misrainė

Z

zazyga - ziebtuvėlis

Zargonas - tam tikras nesavarankiskas kalbinis kompleksas, turintis kitokį, nei įprasta kalba zodzių bei prasmių rinkinį.

Nuo tarmės zargonas skiriasi visų pirma tuo, kad yra būdingas ne tam tikrai istoriskai susiklosčiusiai, o greičiau socialiniu poziūriu atskirai zmonių grupei, pvz., jūreiviams, programuotojams, statybininkams, kaliniams, medikams, etc. Skirtingai nuo kalbos, zargonas neturi nuosavos gramatikos, o naudoja sakinių bei tekstų darybos taisykles, būdingas vienai ar kitai gyvąjai kalbai.

Specifiniais atvejais zargonas padeda efektyviau bendrauti tam tikra (pvz., kompiuterių ar medicinos) tema, gali turėti daug tikslesnius prasmių apibrėzimus, apimti didesnį vienos ar kitos srities sąvokų spektrą. Kai kada zargonas būna sunkiai pakeičiamu profesinėje ar mokslinėje veikloje, tačiau zargono poveikis bendrinei kalbai laikytinas neigiamu, visų pirma, dėl didelio kiekio svetimybių.

Jaunimo dazniausiai vartojamų zargonų zodynėlis

Zargonas - prancūzų kalbos zodis, reiskiantis iskraipytą kalbą. Tai labai netaisyklinga, kartais tyčia iskraipyta, vulgari kalba. Ji dazniausiai vartojama vidutinio mokyklinio amziaus mokinių ar kurių socialinių sluoksnių, tam tikrų profesijų atstovų. Psichologų nuomone, za 626c21g rgonas kai kuriems zmonėms padedąs įveikti nevisavertiskumo kompleksą. Kai kurios zmonių grupės tarpusavyje vartoja zargoną, kad jų bendravimo nesuprastų aplinkiniai.

Zargono zodynas nuolat kinta. Pavyzdziui, būdingas moksleiviams pasakymas - "bėgti is pamokų". Septintajame desimtmetyje dazniausiai taip moksleivių ir buvo sakoma. Astuntojo desimtmečio pradzioje atsirado zargoniskas pasakymas "muilintis is pamokų", desimtmečio pabaigoje - "vagarinti", dar po kurio laiko -"valinti, varyti is pamokų".

Zargoniskos kalbos pavyzdziai:

Vakar indėnai zasiokino su čiuvaku laiziakus mėtant (= tėvai uztiko su vaikinu besibučiuojant). Pas jį kliovas bymeris - su visais pribumbasais (= jis turi puikų automobilį BMW su daugybe privalumų)."

ABLOMAS - apsigavimas, apsikvailinimas. Jei jums daznai daro ablomus, galit ir susibiesinti.

ARDYTIS - issidirbinėti, nenustygti vietoje. Mokytojų mėgstamas zodis, vartojamas ne tik mokinių elgesiui, bet ir savo profesijos ypatumams apibūdinti. ("Daug kam atrodo, kad mano gyvenimo tikslas ir didziausia laimė - ardytis pries jus, bet is tikrųjų as mieliau eičiau arbatos isgert".)

ATSIJUNGTI - 1. pavartojus alkoholio ar narkotinių medziagų prarasti rysį su pasauliu; 2. tačiau atsijungti galima ir, pvz., klausantis muzikos.

BAIKA - ironiskai vartojamas zodzių pokstas, juokelis sinonimas.

BANGIAS - naujas, staiga ispopuliarėjęs visų jaunų zmonių, nesiojančių apsmukusias kelnes, įvardijimas. (Forsassako: "Ė, bangias eina, reik sudubasint".)

BIESINTI(S) - labai paprastas ir įprastas veiksmazodis nervinimui(si) isreiksti.

CHEBRANTAS - kompanionas, bičiulis. Jaunimo sugalvotas zodis, dabar daugiausia vartojamas suaugusiųjų, siekiančių neatsilikti nuo savo atzalų. Tačiau patys paaugliai sį zodį vartoja nebent ironiskai.

CUJA - dvejetas (pazymys). Galbūt kilęs nuo vokisko skaitvardzio du - zwei [cvai].

ČIKI - viskas gerai. Vartojamas taip pat kaip ir angį. okey. Ispopuliarėjo po to, kai Erica is grupės "Skamp" pavartojo jį "Tele2" reklamoje.

DAEITI - bjaurus priesdėlis da- veiksmazodziui eiti suteikia visiskai naują prasmę. "Man daėjo" reiskia "as supratau". Jei jums niekas nedaeina, tai jūs tikras grybas.

DASUSTI - veiksmazodis, visiskai nesusijęs su zodziu susti. Paskutiniu metu nebepopuliarus. Zr. daeiti.

DAUZTAS - originalus naujadaras, vartojamas siek tiek kvailam ar nesąmonę pasakiusiam asmeniui apibūdinti. Atsirado is posakių / sieną atsitrenkęs, ant galvos nukritęs, su plyta pridauztas ir pa n.

DUBASINTI - musti (dazniausiai - spardyti) kitą asmenį.

DZIN - nesvarbu. "Man dzin" reiskia "man nerūpi, as nekreipiu dėmesio". Dabar itin, net ir tarp vyresnių zmonių, ispopuliarėjęs zodelis. Jei jums viskas dzin, jūs tikriausiai dzinbudistas.

DZINBUDIZMAS - mąstymas, pasizymintis abejingumu daugumai, siuolaikinių paauglių manymu, sureiksminamų dalykų, taip pat nereagavimu į daugumą politinio, ekonominio, karjeros pasaulio aspektų, propaguojantis ramumą, gilinimąsi į save ir kitus. Zodzio kilmė aiski.

DZIAUKAS - kilęs is angį. joke -juokas, sąmojis, pokstas, isdaiga. Dazn. vartojamas ironiskai.

DZIUMBRAS - visiskai naujas, skambus ir neįzeidziantis daiktavardis, taikomas nestilingiems, nedrąsiems, tyliems, nepopuliariems paaugliams.

FAINAS - jau beveik lietuviskas tapęs būdvardis, kilęs is angį. fine - geras, grazus, puikus; puikiai. Vartojamas kone visuose visuomenės sluoksniuose, įvairiausiose situacijose, apibūdinant ir zmones, ir daiktus, ir reiskinius, ir net jausmus.

FAISKAS - zr. fainas. Vartojamas ironiskai.

FORSAS - asmuo, mieste vaikstantis su nepigiais treningais, daznai labai trumpai kirptas, klausantis rusiskos popmuzikos ir nekenčiantis bangių.

GRYBAS - labai originaliai pritaikytas lietuviskas zodis. 1. zr. dziumbras. 2. taip pat taikomas nerangiems, pasimetusiems (gyvenime) asmenims.

ISLŪZTI, NULŪZTI - staigiai uzmigti pavartojus alkoholio, atsijungti (1). Tačiau zodis lūzti siejamas su ilgu, garsiu juoku.

KAROČE - be galo populiarus rusiskas įterpinys, vartojamas vietoj lietuvisko vienu zodziu arba tiesiog kaip dalelytė norint nutraukti tylą ar kt. nemalonią situaciją.

KIETAS - labai prigijęs mūsų kalboje sunkiai apibūdinamos reiksmės zodis, taikomas savimi pasitikintiems paaugliams, lyderiams, grybo antonimas, tačiau gali apibūdinti ir daiktus.

KRŪTAS - zr. kietas, tačiau krūtas yra aukstesnio laipsnio.

LEVAS - neaiskios kilmės būdvardis, isreiskiantis daikto, reiskinio ar jausmo blogumą, nekokybiskumą, netinkamumą. Taip pat vartojamas ir zodis LĖVAKAS - niekuo neissiskiriantis asmuo, zr. grybas (tos pačios reiksmės zodis lūzeris, priesingai, nei mano suaugusieji, nėra itin daznai vartojamas).

LIKTI ANT LEDO - 1. būti apviltam, paliktam, kam nors neįvykdzius įsipareigojimų. 2. taip pat kai palieka vaikinas (mergina). ("Tas grybas isvaziavo, tai per valentinkę likau ant ledo".)

LOPAS - originalus daiktavardis, vartojamas vietoj negrazaus zodzio lochas, taikomas nemėgstamiems asmenims.

MAJAČINTI - vis dar vartojamas, tačiau jau pradėtas keisti zodziais majakinti, svyturiuoti. Reiskia veiksmą, kai mobiliuoju telefonu surenkamas numeris, palaukiama bent vieno signalo ir paspaudziamą baigti, taip duodant signalą norimam asmeniui. (Daznai siam veiksmui apibūdinti vartojamas zodis majakas, kalbininkų keičiamas į svyturėlį.)

NUSKILTI - pasisekti. Jei mokymo įstaigoje jūsų atzalai nuskilo, tai jis negavo cujos.

PADARYTI - sis veiksmazodis vartojamas ne tik nepadoria reiksme, bet ir kaip veiksmazodzio nugalėti sinonimas. ("Per Europos čempą Lietuva visus padarė".)

PAKASYTI SLIEKUI PAZASTĮ - keistas, beprasmis posakis. Jums nusibodęs asmuo gali būti pasiųstas atlikti sio neįmanomo veiksmo.

PAREITI - sis normalus lietuviskas zodis kartais yra vartojamas ir kaip veiksmazodzių sugesti, susirgti sinonimas. Pareiti gali ir televizorius, ir močiutės sveikata.

PARINTI(S) - labai madingas zodis, reiskiantis nervinimą(si), jaudinimąsi. Ypač daznai buvo vartojamas grupei "Kastaneda" sukūrus dainą "Nesiparink", tačiau vėliau pradėtas vartoti ir ironiskai. Pries egzaminus kartais mokytojai parinasi labiau nei mokiniai.

PARISTI - uzbaigti. Dazniausiai parisamas narkotikų ar kt. neleistinų medziagų vartojimas.

PASIKAUSTĘS - mokantis (ne mokesčius, o kokį nors dalyką). Kiekvienas mokytojas stengiasi atrodyti pasikaustęs (bet ne kiekvienam pavyksta).

PAVESTI - zr. likti ant ledo (1).

PRIETRANKA - zodzio lopas mot. g. atitikmuo, būdvardzio dauzta sinonimas.

PŪSTI - vartojamas vietoj rūkyti. Jei isgirdote, kad jūsų atzalos mokytojas apsipūtęs, tai nebūtinai reiskia, kad jis per pamokas rūko, galbūt tiesiog jis neissimiegojęs ar nepastebėjo jūsų vaiko paruostinukės.

RAUTIS - vartojamas vietoj lietuvisko posakio mėginti ką nors supykdyti. Jei kazkas nuolat ant jūsų raunasi, galit jį sudubasinti.

SKEITAS - angl. skateboard -riedlentė.


Document Info


Accesari: 9509
Apreciat: hand-up

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta


Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site


in pagina web a site-ului tau.




eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate | Termenii si conditii de utilizare




Copyright © Contact (SCRIGROUP Int. 2024 )