audito planavimas apima

1. audito planavimas apima:

1. isankstinį planavimą, kurio metu surenkama informacija apie audituotinus objektus ir atnaujinama jų anksčiau turėtą informaciją.
2. audito strategijų ir metiniu planų sudarymą, kurio metu nustatoma audito strategija, atskirų auditų atlikimo darbo koordinavimas, paskiriami auditoriai konkretiems auditams atlikti, nustatomi rizikos veiksniai auditų mastas, atliekamų procedūrų pobūdis, atlikimo laikas.
3. audito programos parengimas - tai smulkus darbų aprasymas, tai yra atskiro audito atlikimo planas. Audito atlikimas tai pakankamų, tinkamų ir patikimų įrodymų reikalingų parengti audito ataskaitai surinkimas. Auditui reikalingi įrodymai renkami įvairiais būdais naudojant įvairias audito procedūras.
4. ataskaitos projekto ir ataskaitos rengimas- tai baigiamasis audito proceso etapas, surinktų auditų įrodymų pagrindu rengiamas veiklos audito ataskaitos projektas bei galutinė ataskaita.

2. strateginis audito planavimas jis turi apimti įstaigos strategiją, programas, planų, visų audituotinų sričių patikrinimą kas 3-5 metai(tai tik rekomenduotinas) jei audituojamoje srityje atliekamos rizikingos funkcijos, vyksta nuolatiniai pokyčiai procesuose, sistemose, valdyme arba keičiasi teisiniai reikalavimai tada auditą reikia atlikti dazniau, galbūt kiekvienais metais. Strateginis planavimas turi uztikrinti:

• efektyvų veiklos audito programų sudarymą bei vykdymą
• sudarytų audito programų visapusiskumą ir kokybiskumą.
• Kad audito prioritetai kokybiskai nustatyti
• Isteklių panaudojimo kastų kontrolės efektyvumą
• Audito atlikimo cikliskumą, bei tinkamą procesų stebėjimą ir kontrolę

Ilgalaikiame audito plane reikėtų numatyti preliminarių sričių, kurių auditas bus atliktas sąrasus ir pateikti informaciją, kokie svarbiausi auditai bus atliekami kiekvienais metais.

3. metinis planavimas

metiniame plane turi būti tiksliai numatyta, kas bus daroma tais metais. Plane turėtų būti isvardinta:

• Audito objektas
• Audituojamos sritis
• Vidaus audito tema
• Vidaus audito atlikimo trukmė
• Konkretūs vidaus audito vykdytojai, bei reikiami jam atlikti istekliai

Metiniame plane turi būti aiskiai numatytas darbo metodų gerinimas, laikas mokymuisi,galimiems ligos atvejams bei atostogoms.

4. Apibūdinkite audito programos parengimą

Audito programos parengimas, tai smulkus darbų aprasymas, faktiskai tai yra atskiro audito atlikimo planas. Reikia surinkti tokią informaciją:

Organizacijos misijos apibūdinimas;

Tikslai, planai, organizacinė struktūra;

Pareigybių aprasymai;

Informacija apie biudzetą;

Veiklos rezultatai;

Aukstesnio audito darbo dokumentai ir ataskaitos;

Isorės audito ataskaitos;

Susirasinėjimo dokumentai;

Susitikimų protokolai ir kt.

5. Audito darbo dokumentų samprata. Apibūdinti standartinius darbo dokumentus- teigiamos, neigiamos ypatybės.

Audito darbo dok. Visi vidaus auditoriaus veiksmai, pateiktos atskaitose pastabos ir rekomendacijos turi būti pagrįsti darbo dokumentais. Darbo dok. yra pagrindinis vidaus auditoriaus atlikto darbo ir isvadų padarytų esminiais klausimais registras. Darbo dok. įrodo, kad vidaus auditorius reikiamai ir atidziai atliko savo darbą ir padeda auditoriui atlikti bei perziūrėti auditą. Darbo dok. turi atsispindėti visi audito etapai. Jie turi būti aiskūs, įskaitomi, iki galo parengti, tiksliai, glaustai, suprantami. Jie turi būti planuojami.

Standartiniai darbo dok. Audito įmonė gali parengti ir naudoti standartinius darbo dok. pav: klausimynai, rastų pavyzdziai. S.D.D gali padidinti darbo dok. rengimą, prieziūros ir dėsningumą. Jie turi ir neigiamų ir teigiamų ypatybių.

Teigiamos ypatybės: 1.Suteikia galimybę kontroliuoti atliekamo darbo kokybę, uztikrina kad nei vienas svarbus darbas nebūtų praleistas. 2. Lengviausia paruosti ir patikrinti dokumentus, jeigu nuo bylos silpnai ir jiems priestaraujantys dok. yra tvarkomi uztikrintai. 3. Lengviau supazindinti naujus audito komandos narius su standartinėmis audito procedūromis.

Neigiamos ypatybės: 1.Gali netikėti skirtingiems klientams. 2.Naudojantiems procedūras mazina iniciatyvumą ir neskatina prognozuojamą vertinimą. 3.Dėl netinkamai atliekamo darbo gali būti nukreipama dėmesys į testavimo tikslumą ir galima pasitaikiusių klaidų ir netikslumų reiksmę.

6. Audito darbo dokumentų klasifikacija. Apibūdinti tris pozymius.

Darbo dokumentai dazniausiai klasifikuojami pagal 3 pozymius:

pagal gavimo būdą

pagal audito atlikimą ir audito problemų sprendimą

pagal darbo dokumentų sisteminimo pozymį

Pagal gavimo būdą darbo dokumentai gali būti skirstomi į tuos kuriuos parengia pats auditorius, auditoriaus nurodymu parengia kliento darbuotojai, auditorius gauna is įvairių saltinių ir auditorius buvo anksčiau sukaupęs.

Pagal audito atlikimą ir audito problemų sprendimą darbo dok. galima skirstyti į tokias grupes:

darbo dok. susiję su įsipareigojimais klientui;

darbo dok. susiję su padėjėjų ekspertu ir kitų auditorių darbo panaudojimu. (turi atsispindėti vadovavimas padėjėjui ir kitų audito procese dalyvaujančiųjų veiklai, jų veiklos ir atlikto darbo prieziūra)

darbo dok. susiję su įmonės apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų vertinimu

Pagal darbo dokumentų sisteminimo pozymį skiriamos 2 audito darbo dok. rūsys:

ilgalaikės informacijos audito bylos

einamosios informacijos audito bylos

Jei klientas nuolatinis, tai dalis darbo dokumentų gali būti priskiriami prie ilgalaikės informacijos.

Einamosios informacijos bylose kaupiama informacija susijusi su audituojamu laikotarpiu, pvz, audito planas ir audito programos, darbo dok. su estų rezultatais, audituotos finansinės ataskaitos;

7. Informacijos reiksmingumo samprata. Apibūdinti 3 reiksmingumo lygmenis.

Reiksmingumo sąvoka aiskinama 2 aspektais:

1. informacija reiksminga, jei jos nepateikimas ar klaidingas pateikimas gali turėti įtakos informacijos vartotojui priimamais sprendimais, daromiems remiantis finansinėmis ataskaitomis;
2. informacijos reiksmingumas priklauso nuo finansinės atskaitomybės straipsnio arba klaidos dydzio ir yra nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijos pateikimo ar klaidingo pateikimo atveju.

Reiksmingumas tai sąvoka, reiskianti, kad finansinė informacija retai būna absoliučiai teisinga, todėl turi būti nustatytas toleruotinos paklaidos slenkstis. Būtent reiksmingumas lemia audito darbo apimtis ir yra rizikos vertinimo bei darbo planavimo pagrindas - auditorių domina tik reiksmingi neatitikimai.

Reiksmingumas tiesiogiai siejasi su pagrindinės finansinės atskaitomybės audito tikslu: atlikęs auditą auditorius turi pareiksti nuomonę, ar finansinė atskaitomybė visais reiksmingais atzvilgiais tikrai ir teisingai parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir yra parengta pagal finansinės atskaitomybės nustatytą sudarymo tvarką.

Skiriami 3 pagrindiniai informacijos reiksmingumo lygmenys:

1. auditoriaus nustatytos apskaitos ir finansinės atskaitomybės klaidos, kurių sumos mazos, neesminės, ir negali paveikti informacijos vartotojų sprendimų. Tokios klaidos finansinėje atskaitomybėje laikomos nereiksmingos.
2. klaidos, darančios įtaką informacijos vartotojui, priimančiam vienokius ar kitokius sprendimus, bet visos finansinės atskaitomybės atzvilgiu tokios klaidos nėra reiksmingos.
3. klaidos, kurios apskaitos informaciją daro nepatikimą ir neobjektyvią. Remiantis tokia klaidinga informacija galima priimti neteisingus sprendimus.

Nustant informacijos reiksmingumą, būtina isnagrinėti:

1. informacijos (duomenų) santykinį dydį;
2. informacijos įtaką informacijos vartotojams;
3. audito riziką dėl neteisingo informacijos reiksmingumo nustatymo.

8. Apibūdinkite reiksmingumo kiekybinius ir kokybinius veiksnius.

Sprendziant, kas yra reiksminga, o kas ne, reikia atsizvelgti į audituojamos įmonės veiklos aplinką, kiekybinius ir kokybinius veiksnius.

Kiekybiniai veiksniai - tai pagrindiniai įmonės finansiniai rodikliai: turto vertė, pelnas sumokėjus mokesčius, pelnas pries mokesčius, grynasis pelnas ir kt. kuriais remiantis yra apskaičiuojamas reiksmingumo lygis.

Dazniausiai naudojami sie reiksmingumo lygio skaičiavimo kriterijai:

• 0,5 - 1% nuo pardavimo pajamų
• 5 - 10% nuo pelno pries sumokant mokesčius
• 1 - 2% nuo turto vertės

Kokią sumą laikyti reiksminga, sprendzia pats auditorius, atsizvelgdamas į konkrečios įmonės veiklos aplinkybes. Skirtingoms apskaitoms sritims galima taikyti skirtingą reiksmingumo lygmenį. Tačiau kartais ir nedidelės sumos gali būti reiksmingos, pvz.: nors ir mazos, bet neteisėtai ismokėtos pinigų sumos.

Audito praktikoje informacijos reiksmingumą daznai pakeičia toleruotinos klaidos dydis. Toleruotina klaida - tai didziausia priimtina duomenų visumos klaida, kai auditorius dar gali daryti isvadą, kad finansinėje atskaitomybėje nėra reiksmingų iskraipymų. Toleruotina klaida apskaičiuojama: 50-70 % nuo reiksmingumo sumos.

Kokybiniai veiksniai - tai dalykai, reiksmingi pagal savo prigimtį ir kontekstą. Reiksmingumas pagal prigimtį aprėpia audituojamai įmonei ypač svarbius aspektus, o reiksmingumas pagal kontekstą - tik tam tikromis sąlygomis reiksmingus daykus. Pvz.: netinkamas arba klaidingas apskaitos politikos atskleidimas, galintis suklaidinti finansinių ataskaitų informacijos vartotojus, arba teisės aktų nesilaikymo reikalavimų atskleidimas, galintis turėti įtakos įmonės veiklos tęstinumo galimybėms.

Audito teorija teigia, kad duomenų reiksmingumą reikia vertinti 2 aspektais:

1. visos finansinės atskaitomybės lygmeniu
2. atsizvelgiant į kiekvieną sąskaitą ir ūkinių operacijų rūsį.

Informacijos reiksmingumą auditorius turi svarstyti ir vertinti:

1. rengdamas audito planą, nustatydamas audito procedūrų pobūdį, apimtį ir laiką
2. vertindamas informacijos iskraipymą poveikį pagal finansinės atskaitomybės sudarymo kriterijų "tikrai ir teisingai"
3. kreipdamasis į vadovybę dėl finansinės atskaitomybės pataisymo
4. svarstydamas klausimą dėl įmonės vadovybės informavimo apie klaidas

9. Apibūdinkite informacijos reiksmingumo ir audito rizikos rysį.

Reiksmingumas ir audito rizika yra susiję atvirkstiniu rysiu. Kuo aukstesnis reiksmingumo lygis, tuo mazesnė audito rizika ir atvirksčiai. Auditorius atsizvelgia į sį santykį, nustatydamas audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir kiekį. Pvz.: jeigu suplanavęs tam tikras audito procedūras auditorius nustato, kad priimtinas reiksmingumo lygis turi būti zemesnis, tuomet audito rizika padidėja. Padidėjusią riziką auditorius turi sumazinti mazindamas priimtiną kontrolės rizikos lygį privalo atlikti papildomų kontrolės testų arba mazindamas neatitikimo riziką ir keisdamas suplanuotų savarankiskų finansinės informacijos tikrinimo testų apimtį, pobūdį ir laiką turi atlikti daugiau detaliųjų procedūrų, didesnę tikrinimo atranką artėjant balanso datai.

Reiksmingumo ir audito rizikos įvertinimas gali skirtis. Vienoks gali būti planuojant auditą, kitoks įvertinus audito procedūrų rezultatus. Taip atsitinka dėl pakitusių aplinkybių arba auditoriaus zinių dėl kliento verslo pokyčius audito atlikimo metu. Pvz.: jei auditas planuojamas pries finansinio laikotarpio pabaigą, auditorius is anksto turi numatyti ūkinės veiklos ir finansinės būklės rezultatus. Jeigu ūkinių operacijų ir finansinės būklės rezultatai is esmės skiriasi nuo prognozuotų, keičiasi ir reiksmingumo bei audito rizikos įvertinimas.

Planuodamas auditą auditorius turi sąmoningai numatyti zemesnį reiksmingumo lygį, skirtą audito rezultatams įvertinti. Tai gali būti padaryta norint sumazinti audituojamos informacijos iskraipymų ir klaidų tikimybę, tuo siekiant tam tikro saugumo auditoriui, vertinančiam audito metu nustatytą informacijos iskraipymo poveikį finansinėms ataskaitoms.

10. Audito rizikos samprata. Audito rizikos klasifikacija (trys pozymiai).

Audito rizika yra susijusi su finansinės atskaitomybės reiksmingumo iskraipymo rizika ir rizika kad auditorius tokių iskraipymų nepastebės ir pateiks apie audituotiną finansinę atskaitomybę neteisingą nuomonę. Audito rizikos nustatymo tikslas gauti informaciją apie problemines audituojamas sritis ir darbą, kurį reikia atlikti, kad būtų pagrįsta auditoriaus isvada.

Audito rizikos klasifikacija:

1) pagal priklausomybę nuo klientų ir auditoriaus (įgimta kontrolės ir neaptikimo)

2) pagal rizikos lygį (maza, vidutinė, didelė)

3) pagal veiklos sričių audito ypatybes (įprastinė, specifinė)

11. Isvardinkite ir apibūdinkite pagal priklausomybę nuo kliento ir auditoriaus audito rizikos rūsis

1. Įgimta rizika (ĮR)- siejama su sąskaitos likučio ar ūkinių operacijų grupės jautrumą informacijos iskraipymams, kurie gali būti reiksmingi pavieniui arba kartu su informacijos iskraipymais kitose sąskaitose arba ūkinių operacijų grupėse, darant prielaidą, kad nebuvo tinkamos vidaus kontrolės. ĮR- tai reiksmingų klaidų tikimybė finansinėje atskaitomybėje, nepriklausomai nuo naudojamų kontrolės priemonių. ĮR priklauso nuo : įmonės verslo pobūdzio, svarbiausių ūkinių operacijų tipo, personalo kvalifikacijos. ĮR atsiranda iskarto įsikūrus įmonei.

2. Kontrolės rizika (KR)- tai rizika, kad informacijos iskraipymai esantys sąskaitos likučiuose ar ūkinių operacijų grupėse ir galintys būti reiksmingi pavieniui arba kartu su informacijos iskraipymais kitų sąskaitų likučiuose arba ūkinių operacijų grupėse nebus laiku apskaitos ir vidaus kontrolės sistemose pastebėti ir pataisyti. KR- tai rizika , kad įmonės vidaus kontrolė neaptiks apskaitoje informacijų iskraipymų ir jų neistaisys. KR kuo didesnė tuo blogiau sutvarkyta vidaus kontrolės sistema.

3. Neaptikimo rizika ( NR)- tai rizika, kad auditorius atlieka finansinės informacijos patikrinimo testai, neaptiks sąsk.likučių ar ūkinių operacijų grupėse informacijos iskraipymu, kurie gali būti reiksmingi pavieniui arba kartu su iskraipymais kitose sąskaitose arba ūkinių operacijų grupėse. NR- tai rizika, da auditorius nustatys neatpazins reiksmingų iskraipymų apskaitos sistemos klaidų. NR lb. Priklauso nuo auditoriaus kvalifikacijos ir patirties.

12. Isvardinkite ir apibūdinkite pagal riziko lygį audito rizikos rūsis.

Rūsys:

Maza;

Vidutinė;

Didelė rizika.

Sudarydamas audito planą , numatydamas audito strategiją, etapus, testus, atlikimo laiką ir daugybę kitų dalykų auditorius turi nustatyti audito rizikos lygį. Taip pat svarbu numatyti kokie gali būti rizikos padariniai. Jeigu auditoriui nepavyksta nustatyti audito rizikos lygio, manoma, kad audito rizika didelė. Maza ir vidutine audito rizika daugelis auditorių laiko normalia rizika. Nustatant mazą ir vidutinę rizikas galima remtis siais pozymiais:

Ankstesnė auditoriaus patirtis rodo, kad rizika yra įprastinė;

Kliento vadovybė ir personalas yra kompetetingi;

Apskaitos sistema gerai tvarkoma;

Kliento verslas ne naujas, plėtojamas, be didesnių svyravimų ir pokyčių;

Stipri vidaus kontrolė, geras vadovavimas įmonėje, aktyviai dirba direktorių valdyba.

Jei audito rizika yra normali auditorius gali rinktis pagal atlikimo metodiką maziau pasitikėti svarbiausiais patikrinimais, svarankiskais testais. Didelė rizika būdinga kai kurioms audito sritims. Beveik kiekvienas auditas turi maziausiai vieną didelės rizikos sritį. Apie didelę riziką galima spręsti pagal siuos pozymius:

Ankstesnė auditoriaus patirtis rodo didelę riziką;

Didelė įmonės priklausomybė, pvz.: nuo pagrindinio tiekėjo;

Įmonė turi likvidumo problemų;

Prastas vadovavimas, prasta vadovo reputacija;

Nesutvarkyta apskaitos sistema, nėra vidaus kontrolės sistemos;

Vieno asmens dominavimas, t.y. operatyvinius ir finansinius sprendimus priima tie patys asmenys;

Staigi ir dazna personalo, ypač vadovų iur vyr. Buhalterių kaita;

Apskaitos procedūrų ir principų pokyčiai;

Didelės investicijos į naujus rizikingus objektus;

Veiklos rezultatai labai priklauso nuo isorinių veiksnių  (infliacijos, nedarbo, palūkanų normų);

Įmonė anksčiau nebuvo audituota, todėl nėra galimybės gauti ankstesnių audito metu sukauptos info, galinčios suteikti zinių apie audituojamą objekto būklę.

Jeigu audituojamai įmonei būdingi dauguma is paminėtų didelės rizikos pozymiai auditui atlikti būtina pasitelkti aukstos profesinės kompetencijos audito personalų surinkti, teko didesni kiekvienos audituojamos srities audito audito duomenų kiekį, atsakingai parengti audito dokumentus, nuodugniai istirti visas didelės rizkos sritis.

13. Isvardinkite ir apibūdinkite pagal veiklos sričių audito ypatybes skiriamas audito rūsis.

Įprastinė (ĮR)

Specifinė (SR)

ĮR- tai veiksniai, turintys įtakos visiems arba daugeliui finansinių ataskaitų straipsnių.

Nustatant ĮR lygį gaunama ir įvertinama tokia info:

Saka, kurioje veikia kliento įm

Finansiniai rodikliai

Kliento produkcija

Rinkodaros padėtis

Įstatymų bazė

Bendra įmonės kontrolės aplinka

Apskaitos sistemos būklė

ĮR vertinimas apima kliento laukiamų rezultatų ir pradinį reiksmingumo vertinimą. Įvertinęs ĮR auditorius renka duomenis skirtus nustatyti specifinei rizikai susijusiais su tam tikrais finansinių ataskaitų straipsniais.

SP- tai veiksniai, iskreipiantys tik tam tikrų finansinių ataskaitų straipsnių vaizdą.

Svarbiausia specifinės rizikos įvertinimo uzdaviniai:

Rizikingų sąskaitų atskleidimas

Klaidų tipų nustatymas

Rizikos rodiklių įvertinimas

Kontrolės procedūrų mazinančių riziką nustatymas

Procedūrų mazinančių riziką patikrinimas

Rizikingų sąskaitų atskleidimas. Auditorius turi nustatyti kurioms sąskaitoms ir kokia rizika yra būdinga, pvz. Mazoms rizikos sąsk priskiriamos is anksto apmokėtų islaidų sąsk. arba sąsk., kurių likučiai metu pabaigoje tikrinami savarankiskais testais.

Klaidų tipų nustatymas. Auditorius turi apsvarstyti, kurie klaidų tipai galimi finans. ataskaitose.

Rizikos rodiklių įvertinimas. Auditorius turi surinkti info, kuri atskleistų finansinių ataskaitų klaidų tikimybę. Rizikos rodikliai yra įv prigimties. Jos sąlygoja nemazai veiksnių:

Specifinė tam tikrų sąskaitų prigimtis:

Yra sąsk, kurioms būdinga didelė rizika, pvz, koreagojamos atask. laikotarpio pab. sąsk. arba sudėtingų skaičiavimų.

Veiksniai ar sąlygos darančios poveikį sąsk.,pvz valiutų kursų svyravimo įtaka.

Sudėtingi buhalt. apskaitos tvarkymo principai ir metodai taikomi buhalteriniams lėsoms.

Kontrolės procedūrų mazinančių riziką nustatymas. Tai tokios procedūros, kurios mazina klaidų tikimybę sąskaitose ir kurioms auditorius ketina pasitikėti. Mazinančios riziką kontrolės procedūros parenkamos remiantis turimomis ziniomis apie vidaus kontrolę. Sprendziant ar verta pasitikėti siomis procedūromis paprastai atsizvelgiama į:

a)      ar galimos kitos efektyvios procedūros (geriau kai numatomos kelios riziką mazinančios procedūros, tuomet testų atraką priklauso nuo rizikos lygio, alternatyvių testų patikimumo ir efektyvumo.

b)      ar patikrinus pasitvirtino, kad pasirinktos kontrolės procedūros veikia taip, kaip numatyta.

Procedūrų mazinančių riziką patikrinimas. Auditorius turėtų patikrinti visą riziką, mazinančias procedūras, kuriomis ketinama pasikliauti. Tikrinimo apimtis ir daznumas priklauso nuo bendro įmonės kontrolės.

14. Aprasykite įgimtos rizikos (ĮR) vertinimą.

Nustatydamas ĮR lygį auditorius veiksnius vertina 2 aspektais:

1.institucinių

2.apskaitos srities lygmeniu

Apskaitos srities lygmeniu auditorius turi įvertinti:

ar daug sąsk, kurioms atask. laikotarpio pabaigoje reikalingi koreguojamieji įrasai

ar daug sudėtingų ūkinių operacijų, kurioms patikrinti būtinas ekspertas

ar daug ypatingų neįprastų operacijų ypač metu pab.

kokios operacijos nepriskirtinos įprastinei veiklai

kokios turto praradimo arba grobstymo galimybės

Institucinių srities lygmeniu auditorius turi įvertinti:

1) vadovybės sąziningumą, patirtį ir kompetenciją

2) Vadovybės pasikeitimus per audituojamąjį laikotarpį

3) isorinių aplinkybių įtaka ar neįprastą spaudimą vadovybei pateikti dalį neteisingų finansinių atask duomenų

4) ataskaitinių laikotarpiu patirtas nesėkmes tam tikrose veiklos srityse

5) įm verslo pobūdį

6) įm ir su ja susijusių salių rysius

7) isorinius veiksnius, turinčius įtakos sakai, kuriai įmonė priklauso

Siekdamas atsakyti į pateiktus klausimus auditorius renka įrodymus, atlieka įv audito procedūras, apklausia audituojamos įmonės vadovybę ir darbuotojus, stebi atliekamos kontrolės procedūras ir kita.

Ūkinių operacijų atspindėjimo dokumentuose ir apskaitos registruose ir finansinių ataskaitų sudarymo teisingumas daugiausiai priklauso nuo buhalterijos darbuotojų kvalifikacijos, jų darbo ir apskaitos organizavimu, materialinės bazės.

Institucinio lygmens veiksniai aprėpia vadovybės atsakomybę uz finansinių ataskaitų sudarymą. Sią atsakomybę auditorius būtinai nurodo auditoriaus isvadoje.

ĮR lygis priklauso nuo isorinių bei vidinių veiksnių, todėl auditorius turi atkreipti dėmesį į svarbiausių isorinių bei vidinių veiksnių pokyčius dėl kurių ypač svarbu įvardinti pagrindinius veiksnius ir įvertinti jų įtaką audito rizikai.

Auditorius turi nuosekliai perziūrėti finansinių ataskaitų straipsnius stengdamasis nustatyti, kuriuose is jų galima didziausią audito riziką. Tai atlikdamas auditorius turi būtinai atsizvelgti į įmonės veikos ypatybes dėl kurių galėtų padidėti vieno ar kito finansinių atask straipsnių rizika.

ĮR lygis lemia tikrinamų dokumentų ir apskaitos registrų skaičių; kuo didesnė ĮR, tuo daugiau dokumentų reikia patikrinti.

Yra nusistovėję tam tikri ĮR vertinimo dėsningumai:

ĮR didesnė naujai įsteigtose įmonėse

ĮR mazesnė ten, ką naudojamos gerai pazįstamos technologijos

ĮR didesnė tose verslo srityse, kurioms būdingas didelis turo judėjimas

ĮR mazėja kelis kartus is eilės toje pačioje įmonėje atliekant auditą

ĮR mazesnė, kai įmonę valdo ne 1 ar 2 asmenys, bet grupė savininkų

ĮR didėja atliekant operacija, kurioms būtini sudėtingi skaičiavimai, įvertinimai ir įkainojimai.

Rekomenduojama, kad auditorius atkreiptų dėmesį į ankstesnius audito rezultatus, nes ankstesnės klaidos turi polinkį kartotis.

15. Aprasykite kontrolės rizikos (KR) vertinimą.

Nustatant KR lygį pirmiausia auditorius turi įsitikinti ar vidaus kontrolė padeda apskaitos sistemai siekti savo tikslų, t.y:

ar visos ūkinės operacijos atliekamos nevirsijant įgaliojimų, o ypatingais atvejais tik vadovybei leidus

ar visų operacijų teisingos sumos, nedelsiant įrasomos į sąsk jų atlikimo laikotarpį

ar nustatytais terminais sulyginai apskaitos ir faktiniai duomenys

ar nustačius neatitikimus atliekami tinkamai veiksniai

Kiekvienas auditorius turi atlikti kuo tikslesni parinkti KR įvertinimą. Parinktinis KR įvertinimas tai įmonės apskaitos ir vidaus kontrolės veiksmingumo, nustatant ir istaisant klaidas įvertinimas.

Auditorius turi preliminariai įvertinti KR, susijusią su kiekvienos reiksmingos sąsk likučiu ar ūkinė operacija.

Didelę KR auditorius paprastai nustato tuomet, kai:

įmonės apskaitos ir vidaus kontrolės sistemos yra neefektingos

įmonės apskaitos ir vidaus kontrolės įvertinimas buvo neveiksminga

Issamiai KR įvertinama planavimo etapu, atliekant kontrolės testus. Nustatydamas KR lygį auditorius visus veiksnius vertina 2 aspektais:

1) pagal vadovybės poziūrį į kontrolę

2) pagal vidaus audito tarnybos veiklą

Tirdamas vadovybės poziūrį į vidaus kontrolę auditorius turi įvertinti visų įmonės tarnybų ir darbuotojų veiksnius, susijusius su vidaus kontrolę,t.y turi nustatyti kaip kontrolė atlieka savo funkcijas.

Vertindamas vidaus audito veiklą auditorius turi įsitikinti ar vidaus audito tarnyba dirba planingai, nuosekliai, organizuotai ir veiksmingai, ar vidaus audito tarnyba teisingai įvertino apskaitos ir finan atsk veiklą.

Auditorius privalo pagrįsti kodėl KR vertina vienu ar kitokiu balu, darbo dokumentuose turi nurodyti kokius veiksnius ir testus atliko nustatydamas kontrolės riziką.

Kontrolės testai taikomi siekiant gauti audito įrodymų apie:

apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų, padedančių nustatyti, įvertinti ir pataisyti reiksmingus info iskraipymus, veiksmingumą

vidaus kontrolės veiklą per audituojamąjį laikotarpį

Kuo mazesnis KR įvertinimas, tuo daugiau auditorius turi surinkti įrodymų.

ĮR ir KR yra glaudziai tarpusavyje susijusios, jos abi kartu vadinamos reiksmingo iskraipymo rizika. Jeigu auditorius bando įvertinti ĮR ir KR riziką atskirai atsiranda galimybė netiksliai įvertinti bendrąją audito riziką.

16. Aprasykite neaptikimo rizikos vertinimą

Neaptikimo rizikos vertinimas tiesiogiai siejamas su auditoriaus atliekamais testais. Kontrolės ir įgimtos rizikos vertinimo rezultatai daro įtaką savarankiskų testų, auditoriaus atliekamų neaptikimo rizikai nustatyti ir sumazinti iki priimtino lygio, pobūdziui, apimčiai ir laikui.

Neaptikimo riziką sąlygoja sie veiksniai:

• Tikimybė neatpazinti specifinių situacijų
• Tikimybė, remiantis audito dokumentais ir analitine apzvalga padaryti neteisingas isvadas
• Netinkamų procedūrų naudojimas susidarius ypatingoms situacijoms
• Tikimybė neatlikti būtino audito dėl laiko stokos ar didelių islaidų
• Tikimybė nepastebėti klaidos ar apgaulės dėl pasirinkto netinkamo atrankos metodo

Neaptikimo rizika is dalies priklauo ir nuo galiojančios apskaitos ir vidaus kontrolės būklės. Jeigu ji prasta - tikėtina didelė neaptikimo rizikos galimybė, nes rasti klaidas netvarkingoje apskaitoje ir kontrolėje yra sunkiau.

Neaptikimo rizika egzistuoja net jei auditorius patikrina 100% sąskaitų likučių ar ūkinių operacijų grupių, nes dauguma audito įrodymų yra labiau įtikinamo nei sprendziamojo pobūdzio.

Neaptikimo riziką galima isskaidyti į 2 grupes:

• Duomenų analizės rizika
• Kitos neaptikimo rizikos

Auditorius turi objektyviai įvertinti savo galimybes ir stengtis kuo geriau suvokti realią situaciją. Suprasti, kad visų klaidų ir netikslumų neras, nes apskaitos ir kontrolės sistemos labai sudėtingos, jų terpė palanki klaidoms ir apgaulei.

Tarp neaptikimo rizikos bei įgimtos ir kontrolės rizikų yra tiosioginis rysys, tačiau nepriklausomai nuo įgimtos ir kotrolės rizikų įvertinimo būtinai turi būti atliekamas reiksmingiausių sąskaitų ir ūkinių operacijų tyrimas.

Jeigu įgimtos ir kontrolės rizikos zemos, auditorius gali leisti, kad neaptikimo rizika būtų didelė ir atlikti maziau audito testų ir procedūrų taupydamas laiką.

Jei įgimta ir kontrolės rizikos didelės, auditorius turi atlikti tiek audito testų ir procedūrų, kad neaptikimo lygis būtų zemas, siuo atveju auditorius turi nuspęsti ar audito testais ir procedūromis įmanoma sumazinti neaptikimo riziką iki priimtino lygio.

17. Aprasykite auditoriaus isvados dalis

Pagrindinės audito isvados dalys:

1. Pavadinimas - LR audito įstatyme, kituose teisės aktuose, aptariamasis dokumentas vadinamas auditoriaus isvada. Toks jo pavadinimas įprastas ir tarptautinėje praktikoje. Lietuvoje sis dokumentas dazniau vadinaas "nepriklausoma auditoriaus isvada".
2. Adresatas - turi būti nurodytas tinkamai, kaip to reikalauja atlikimo sutartis, įstatymai ir normatyviniai dokumentai. Paprastai isvada adresuojama įmonės, kurios finansinę atskaitomybę tikrina nepriklausomas auditorius akcininkams, valdybai ar steigėjams.
3. Įzanginė pastraipa - tiksliai įvardinti tikrintą finansinę atskaitomybę, nurodyti tikslią datą ir fin. atskaitomybės laikotarpį, paminėti teisės aktus kuriais grindziama fin. atskaitomybė. Nurodyti, kad uz ją atsakinga įmonės vadovybė, uz tai, kad fin. atsk. būtų rengiama tik atlikus svarbius apskaitinius įvertinimus, kad ją rengiant būtų vadovaujamasi teisės aktų reikalavimais bei įmonės apskaitos politikoje nustatytais apskaitos principais ir metodais.

Sioje pastraipoje taip pat nurodoma auditoriaus atsakomybė - auditoriaus pareiga, atlikti fin. atsk. auditą, kad galėtų pareiksti apie ją nuomonę. Auditorius atsakingas uz sios nuomonės pareiskimą.

4. Audito apimties pastraipa. Turi būti norodyta audito apimties apimtis ir tai, kad auditas atliktas pagal auditą reglamentuojančius TAS, NAS. Čia audito apimtis suprantama kaip auditoriaus galimybė atlikti tam tikromis aplinkybėmis jo nuomone būtinas audito procedūras. Info vartotojui si info yra svarbi, nes patikina, kad auditas buvo atliktas pagal nustatytus reikalavimus ir nusistovėjusią audito praktiką taip pat sioje pastraipoje tūri būti įrasytas teiginys, kad auditas buvo suplanuotas ir atliktas taip, kad suteiktų pakankamą pagrindą teigti jog fin. atsk. nėra reiksmingų info iskraipymų.

Turi būti parasyta, kad atleikant auditą būvo testais istirti įrodymai, patvirtinantys fin. ataskaitomybės sumas ir atskleidimus, įvertinti apskaitos principai, taikyti rengiant fin. Ataskaitomybę, įvertintas bendrasis fin. atasakaitomybės pateikimas formos ir turinio atzvilgiu. Tūri būti įrasytas turinys, kad atliktas auditas suteikia pakankamą pagrindą auditoriaus nuomonei pareiksti.

5. Auditoriaus nuomonės pastraipa. Aiskiai isdėstoma auditoraus nuomonė - privaloma nurodyti ar fin. atskaitomybė visais reiksmingais atvzvilgiais tikrai ir teisingai parodo įmonės padėtį pagal fin. atskaitomybės sudarymo tvarką, ar atskaitomybė yra sudaryta laikantis kitų svarbių teisės aktų rikalavimų.

Atliekiant auditą ab, uab, vį ar savivaldybės įmonęje auditoriaus isvadoje taip pat turi būti pateikta auditoriaus nuomonė apie įmonės veiklos ataskaitą, nurodoma ar ji atitinka audituotą metinę fin. atsk.

Aiskiai nurodoma, kad uz įmonės veiklos ataskaitą atsakinga įmonės vadovybė.

Radus reiksmingų neatitikimų tarp veiklos ataskaitos ir fin. atsk. auditorius turi pateikti savo pastabas audituojamos įmonės vadovybei ir pasiūlyti patikslinti veiklos ataskaitą. Vadovybei atsisakius auditorius savo isvadoje apraso neatitikimus.

6. Auditoriaus isvados data (audito baigimo diena). Tai informuoja, kad auditorius atsiszvelgia į tų įvykiu ir sandorių, kurie įvyko iki auditoriaus isvadoje nurodytos datos ir apie kuriuos auditorius suzinojo, galima poveikį fin. atsk. ir auditoriaus isvadai.

Pateikdamas isvadą auditorius neturėtų nurodyti ankstesnės datos uz tą, kurios fin. atsk. buvo įmonės vadovų pasirasyta ir patvirtinta

7. Auditoriaus adresas - miestas kuriame yra auditą atilikusio auditoriaus buveinė

8. Auditoriaus parasas. Isvada pasirasoma audito įmonės ir auditą atlikusio auditoriaus vardu.

18.Auditoriaus isvadų rūsys: besąlyginė, modifikuota, besąlyginė su dalyko pabrėzimo pastraipa.

BESALYGINE ISVADA. Besąlyginę nuomonę auditorius pareiskia tais atvejais, kai padaro isvadą, kad fin. atsk visais reiksmingais atzvilgiais teisingai atspindi įmonės padėtį pagal fin. atsk. sudarymo tvarką.

Besalyginė isvada rodo, kad rengiant fin. atsk. buvo atsiszvelgta į visus apskaitos principų ir jų taikymų metodų pokyčius ir jų poveikį fin. atsk.

MODIFIKUOTA - modifikuojama 2 atvejais:

1. Kai yra dalykų, neturinčių įtakos auditoriaus nuomonei, pateikiama besąlyginė nuomonė su dalyko pabrėzimo pastraipa.
2. kai yra dalykų darančių įtaką auditoriaus nuomonei, tuomet pateikiama sąlyginė nuomonė, atsiskaitymas.

Pareiksti nuomonę arba neigiamą nuomonę.

Dalykai darantys įtaką auditoriaus nuomonei, auditorius negali pareiksti besąlyginės nuomonės 2 atvejais:

1. kai ribojama auditoriaus darbo apimtis
2. kai auditorius ir įmonės vadovybė nesutaria dėl pasirinktos apskaitos politikos priimtinumo, jos taikymo metodų ir fin. atsk.duomenų atskleidimo pakankamumo.

Besalyginė isvada su dalyko pabrezimo pastraipa. Dalyko pabrėzimo pastraipa isryskina fin. atsk. svarbias aplinkybes. Sios aplinkybės turi būti įmonės vadovybės tinkamai atskleistos fin. atsk. aiskinamąjame raste. Si pastraipa turi eiti po auditoriaus nuomonės pastraipa, ji auditoriaus nuomonės neikeičia - isvada islieka besąlyginė. Dalyko pabrėzimo pastraipa pridedama tokiais atvejais:

a) kai klientas keičia apskaitos principus ir jų taikymo metodus, galinčius ateityje turėti poveikį fin. atsk., bet sis pakeitimas atitinka bendruosius apskaitos principus.

b) kai yra reiksmingų netikrimų, (tokių aplinkybių kurių baigtis priklauso nuo tolesnių tiesiogiai įmonės nekontroliuojamų veiksmų arba įvykiu fin. atsk. galinčių daryti tiesioginį poveikį.) Kurie tinkamai atskleisti aiskinamąjame raste.

c) kai auditorius abejoja ar klientas sugebės tęsti savo verslą

d) kai auditorius nori pabrezti kitus, jo nuomone, reiksmingus dalykus.

19. Auditoriaus isvadų rūsys: sąlyginė, atsisakymas pareiksti nuomonę, neigiama

SĄLYGINĖ

Sąlyginė nuomonė pareiskiama tada, kai auditorius nusprendzia, kad besąlyginės nuomonės pareiksti negalima nors nesutarimų su vadovybe arba darbo apimties apribojimų poveikis nėra toks reiksmingas, kad reikalautų neigiamos nuomonės arba atsisakymo pareiksti nuomonę. Reiskiant sąlyginę nuomonę, būtina vartoti zodį ISSKYRUS ir nurodyti dalykus, dėl kurių keliamos sąlygos.

Įmonės vadovybė gali apriboti auditoriaus darbo apimtį, tada auditorius neturėtų sutikti atlikti tokio audito, kurio sąlygos ribotų įstatymų numatytas auditoriaus pareigas.

Auditoriaus darbo apimties apribojimai, reikalaujantys pareiksti sąlyginę nuomonę arba atsisakyti pareiksti nuomonę turi būti aprasyti auditoriaus isvadoje kartu nurodant galimus finansinės atskaitomybės pataisymus, kuriuos galbūt būtų tekę atlikti, jei tokių apribojimų nebūtų buvę.

ATSISAKYMAS PAREIKSTI NUOMONĘ

Nuomonę atsisakoma pareiksti tada kai audito apimties apribojimas yra toks reiksmingas, kad auditorius negali gauti pakankamų ir reikalingų audito įrodymų ir nepajėgia pareiksti nuomonę apie finansinę atskaitomybę.

Kai auditorius ir įmonės vadovybė nesutaria dėl pasirinktos apskaitos politikos priimtinumo, jos taikymo metodų bei finansinės atskaitomybės duomenų atskleidimo pakankamumo ir tokie nesutarimai yra reiksmingi finansiniai atskaitomybei, auditorius turi pareiksti sąlyginę arba neigiamą nuomonę.

NEIGIAMA NUOMONĖ

Neigiama nuomonė pareiskiama tada, kai nesutarimų poveikis yra toks reiksmingas  ir svarbus finansinei atskaitomybei, kad auditorius nusprendzia, jog sąlyginė nuomonė nepakankamai (atskleistų klaidinantį finans. atskait. pobūdį

20. Apibūdinkite audito ataskaitą.

Auditorius įformindamas audito rezultatus

Audito ataskaita priesingai ne auditoriaus isvada nėra skelbiama.

Parengtą ir pasirasytą ataskaitą auditorius pateikia įmonės vadovybei. Ataskaitoje nurodyti tvirtinimai ir pastebėjimai turi būti objektyviai (neįskaitau)

Audito ataskaitoje turi būti pateikiami pasiūlymai įmonės veiklai gerinti, kurie turėtų būti naudingi ir reiksmingi klientui.

Audito ataskaitos rengimo reikalavimus ir struktūrą nustato auditorių rūmai.

Sie reikalavimai auditoriui yra privalomi:

AUDITO ATASKAITOJE TURI BŪTI:

Audito apimtis:

Auditoriaus isvados modifikavimo priezastys;

Nesutarimai su vadovybe;

finansinės atskaitomybės taisymai,

Abejonė dėl įmonės veiklos tęstinumo

Reiksminga rizika ir apibrėztumai;

Įmonės veiklos (neįskaitau)

Pasiūlymai vidaus kontrolės sistemai tobulinti;

pastabos dėl įmonės apskaitos (neįskaitau)

kiti įmonės valdymui svarbūs dalykai

kiti audito sutartyje numatomi dalykai.

Prie audito ataskaitos gali būti pridedama įvairi medziaga surinkta audito metu. Audito metu rastos klaidos būtinai turi būti aprasytos audito ataskaitoje. Auditorius turi pateikti nuoseklią informaciją apie klaidas ir pasiūlyti kaip jas istaisyti. Rasydamas ataskaitą auditorius turi laikytis kalbos kultūros normų, mintys turi būti reiskiamos tiksliai ir nedviprasmiskai.

21. Apibūdinkite vidaus audito ataskaitą.

Ataskaita turi būti pateikta rastu ir pasirasyta atsakingo auditoriaus. Pries pateikiant ataskaitą, audito

metu nustatytus faktus ir rekomendacijas reikia aptarti su audituojamaisiais. Taip pat turi buti

aptariamas rekomendacijų įgyvendinimo laikas.

Ataskaitos kalba turi būti:

1. Objektyvi (pateikiami faktai, nesaliska be iskraipymų ir isankstinių nuostatų):

2. Aiski (suprantama ir logiska);

3. Glausta (kalbama apie esmę ir vengiama nereikalingų detalių):

4. Konstruktyvi (tonas ir turinys padeda audituojamiesiems ir skatina teigiamus pokyčius);

5. Ataskaita turi būti pateikta laiku (neatidėliojant).

Ataskaitos struktūra turėtų buti tokia:

1. Įzanginė dalis (joje nurodoma: vidaus audito atlikimo motyvai, vidaus audito vykdytojai.

trukmė, audituojamas laikotarpis)

2. Dėstomoji dalis (joje nurodoma: vidaus audito nustatyti faktai, informacija apie audituojamo

subjekto veiklą palyginimas kaip turėtų būti lyginant su ta padėtimi, kuri yra);

3. Isvados (nuomone) (vidaus auditorių vidaus audito metu nustatytų faktų įtakos audituojamai

veiklai įvertinimas);

. Rekomendacijos (pasiūlymai, kaip istaisyti neigiamų faktų įtaką nustatytą vidaus audito

metu):

5. Priedai (prie ataskaitos pridėti eiles tvarka sunumeruoti darbo dokumentai).

Vidaus audito metu nustatyti faktai turi būti detaliai aptariami tokia skaitytojui lengvai suprantama.

logiska tvarka:

1. Kriterijai - nurodoma. kokiais standartais, priemonėmis arba lūkesčiais remtasi atliekant

įvertinimą ir/arba patikrinimą.

2. Būklė - faktine padėtis. kurią vidaus auditorius nustatė tikrinimo metu;

3. Poveikis - kas atsitinka arba gali atsitikti dėl esamos būkles;

4. Rekomendacija - ką reikėtų daryti, kad situacija pagerėtų.

Vidaus auditas nesibaigia tol, kol neatliekamas pazangos stebėjimas. Reikia patikrinti, kas padaryta

remiantis pateiktomis rekomendacijomis, ar vadovai prisiima atsakomybę uz tai, kad niekas

nedaroma. Visa tai reikia patikrinti ir dokumentuoti.

Jei nėra jokių svarbių rekomendacijų, pazangos stebėjimas gali būti atliekamas kitą kartą atliekant

sio objekto auditą.