Slapimo isskyrimo sistema
Zmogaus organizmas turi keletą mechanizmų, salinančių zalingus medziagų apykaitos produktus. Didelė jų dalis ir nesuvirskinti produktai salinami pro zarnyną. Kepenyse vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurių metu nukenksminami medziagų apykaitos produktai, hemoglobino skilimo produktai (bilirubinas), vaistai. Visa tai pasalinama su tulzimi į zarnyną. Salinimui svarbūs plaučiai, pro juos 141i82b salinamas anglies dioksidas, vandens garai, kai kurios lakios medziagos (alkoholis) ir vaistai. Dalis vandens, druskų, slapalo yra pasalinama su prakaitu. Tačiau svarbiausia yra slapimo isskyrimo sistema. Jai priklauso inkstai, slapimtakiai, slapimo pūslė ir slaplė. Slapimas pasigamina inkstuose ir is jų pro slapimtakius isteka į slapimo pūslę, laikiną talpyklą, o paskui pro slaplę pasalinamas is organizmo.
Inkstas - tai porinis organas. Jis yra kietos konsistencijos, pupelės formos organas, kurio ilgis apie 10-12 cm. Inkstai yra pilvo ertmėje, prigludę prie uzpakalinės pilvo sienos. Desinysis inkstas liečiasi su kepenimis ir yra truputį zemiau nei kairysis (jį nustumia kepenys). Kairysis inkstas liečiasi su skrandziu, bluznimi, kasa. Inkstų padėtis priklauso nuo amziaus, lyties, kūno sudėjimo, pvz., lieknų zmonių (kai apie inkstus stinga riebalinio audinio) inkstai gali būti zemiau ar net paslankūs. Inkstą gaubia riebalinė kapsulė, kurios storis įvairių zmonių skiriasi. Ji apsaugo ir prilaiko inkstą. Ant inkstų virsutinių galų yra antinksčiai - tai svarbus endokrininės sistemos organas, gaminantis hormonus. Inksto vidinio krasto viduryje yra inksto vartai, čia eina kraujagyslės ir nervai bei isteka slapimtakis.
Vidinėje inksto sandaroje isskiriami 2 sluoksniai: zievė ir serdis. Inksto zievė yra tamsesnės spalvos, tai apie 5 mm storio juosta inksto pakrastyje. Serdies forma panasi į piramides, kurių virsūnės nukreiptos inksto vartų link. Zievėje issidėsto svarbiausi inkstų sandaros ir funkciniai vienetai - nefronai. Inkstuose yra apie 2 milijonus nefronų. Nefroną sudaro inksto kūnelis ir kanalėliai. Inksto kūnelį sudaro kapiliarų kamuolėlis, vadinamas glomerulu. Glomerule vyksta slapimo gamyba: is kraujo kapiliarų filtruojasi nereikalingos medziagos bei vanduo, kurie susirenka į apie glomerulą esančią kapsulę. Nuo kapsulės prasideda inksto kanalėliai, kurie yra vingiuoti, daro kilpas, kol suteka į surenkamuosius kanalėlius. Pastarieji teka per inksto serdį ir atsiveria į inksto taureles. Taurelėmis prasideda slapimo takai. Inksto taurelės susilieja į geldelę, kuri panasi į piltuvėlį ir pereina į slapimtakį.
Slapimtakis panasus į cilindrinį vamzdelį, jis jungia inksto geldelę su slapimo pūsle. Slapimtakis yra 30-35 cm ilgio, jo spindis yra 4-7 mm.
Is slapimtakių slapimas patenka į slapimo pūslę. Tai laikina slapimo talpykla. Is jos tam tikrais laikotarpiais susikaupęs slapimas pasalinamas lauk. Jos forma priklauso nuo prisipildymo. Tusčia slapimo pūslė guli uz gaktikaulio, o prisipildziusi gali iskilti aukstai virs gaktikaulių. Tuomet ją galima čiuopti. Slapimo pūslės talpa nevienoda, paprastai telpa apie 500-700 ml slapimo. Tačiau noras slapintis kyla, kai jo prisirenka apie 200 ml. Slapimo pūslės virsutiniuose soniniuose kampuose atsiveria 2 slapimtakiai. Sioje vietoje gleivinėje susidaro raukslės (veikiančios kaip voztuvai), kurios neleidzia slapimui tekėti atgaline kryptimi, t.y. atgal į slapimtakius. Jei sios raukslės nepakankamai uzdaro angas ir slapimas prateka į slapimtakius, susidaro sąlygos infekcijai plisti slapimo takais. Tokiu atveju daznai sergama inksto geldelės uzdegimais (pielonefritais). Slapimo pūslės sienelę sudaro storas raumeninis sluoksnis. Raumenims susitraukiant slapimas isstumiamas lauk. Ties slapimo pūslės perėjimu į slaplę, raumeninis sluoksnis sustorėja ir sudaro raumenų rauką (sfinkterį), kuris laiko uzspaudęs slapimo nutekėjimo angą. Jei raukas susilpnėja (pvz.: senstant ar moterims po gimdymo), atsiranda slapimo nelaikymas, t.y. slapimas nuolat teka ar lasa.
Slaplė - tai vamzdelis, jungiantis slapimo pūslę su isore. Vyrams slaplė turi dar kitą funkciją - lytinio akto metu per ją isteka sperma. Todėl vyrų ir moterų slaplė skiriasi: vyrų ji yra 15-20 cm ilgio, o moterų - 3-5 cm. Vyrų slaplė kerta priesinę liauką (prostatą), į ją atsiveria sėklinės pūslelės, slaplė atsiveria varpos galvoje. Kadangi moterų slaplė trumpa, joms didesnė rizika susirgti slapimo takų infekcija (mikrobams trumpesnis kelias is isorės patekti į slapimo pūslę). Todėl svarbu taisyklingai praustis: vanduo turi tekėti nuo lytinių organų link isangės, o ne atvirksčiai.
Organizme nuolat vykstant medziagų apykaitai susidaro įvairių skilimo produktų, kurie gali būti zmogui. Skylant baltymams per eilę cheminių reakcijų pasigamina galutinis jų skilimo produktas slapalas, kuris salinamas pro inkstus. Pro inkstus taip pat issiskiria vaistai ir kitos nuodingos medziagos. Visos sios medziagos su krauju atnesamos į inkstus. Inkstai taip pat svarbūs palaikant vandens ir mineralinių medziagų pusiausvyrą organizme. Jei si pusiausvyra stipriai sutrinka, issiderina visų sistemų darbas ir organizmas zūva.
Slapimo gamyba visą parą vyksta inksto nefrone. Nefrono kamuolėlį (glomerulą) sudaro kraujo kapiliarų rezginys. Pro siuos kapiliarus filtruojasi vanduo, mineralinės medziagos, taip pat mazesni organiniai junginiai (slapalas, gliukozė). Taip susidaro vadinamasis pirminis slapimas, kuriame būna ir naudingų organizmui medziagų. Jei inkstų kamuolėliai sveiki, jie nepraleidzia stambių junginių (baltymų) ir kraujo ląstelių. Tam tikrų ligų atveju (sergant glomerulonefritu), inkstų kamuolėliai pazeidziami, jų pralaidumas zymiai padidėja, todėl slapime atsiranda baltymo ir net eritrocitų. Baltymų ar eritrocitų radimas slapimo tyrime yra rimtas signalas gydytojui. Per parą pro inkstus prateka apie 1200-1800 l kraujo, is jo isfiltruojama apie 120-180 l pirminio slapimo. Sis tirpalas patenka į inkstų kanalėlius. Siuose kanalėliuose vyksta pirminio slapimo reabsorbcija - tai yra apie 99 jo grązinama atgal į kraują. Galų gale pasigamina antrinis slapimas, kurio per parą issiskiria tik 1,2-1,8 litro. Inkstų kanalėliuose atgal įsiurbiamas vanduo, gliukozė, dalis mineralinių medziagų, vitaminai, o nereikalingi produktai pasalinami. Antrinis slapimas inkstų surenkamaisiais kanalėliais suteka į inksto geldelę ir slapimtakiais nuolat teka į slapimo pūslę. Beje, kai kurių medziagų grązinimo procesas turi savo ribas. Pavyzdziui, jei kraujyje yra didelė gliukozės koncentracija (taip būna sergant cukriniu diabetu), daug gliukozės patenka ir į pirminį slapimą. Inkstai nesugeba jos visos grązinti atgal į kraują, todėl galutiniame slapime randama gliukozės (sis pozymis rodo, kad zmogus gali sirgti cukriniu diabetu). Kartu cukrinio diabeto atveju labai padidėja slapimo kiekis, daznai slapinamasi, organizmui netenkant skysčių kankina troskulys. Taigi, slapimo tyrimas padeda nustatyti inkstų ir viso organizmo ligas.
Inkstų veikla reguliuojama nervinės sistemos ir hormonų. Inkstai, atsizvelgiant į organizmo poreikius gali isskirti daugiau ar maziau vandens bei mineralinių medziagų. Todėl slapimo sudėtis labai svyruoja: nuo itin koncentruoto iki labai praskiesto. Vandens isskyrimą su slapimu reguliuoja specialus posmegeninės liaukos (hipofizės) hormonas - antidiurezinis hormonas. Jei organizmas netenka vandens (pvz., smarkiai prakaituojant), sio hormono padaugėja ir inkstuose yra sulaikomas vanduo, slapimo būna maziau, jis koncentruotas. Kartais organizme antidiurezinio hormono trūksta, tuomet issiskiria labai daug slapimo, daznai slapinamasi, kankina troskulys. Sie simptomai panasūs į cukrinio diabeto, tačiau jų priezastis visai kita, todėl si liga vadinama necukriniu diabetu.
Isskiriamų mineralinių medziagų kiekį reguliuoja hormonai mineralokortikoidai, gaminami antinksčiuose.
Slapinimosi mechanizmas. Is slapimo pūslės slapimas salinamas periodiskai, kai susirenka tam tikras jo kiekis (noras slapintis kyla susirinkus apie 200 ml slapimo). Tuomet slapimo pūslės sienelės issitempia, sie impulsai keliauja į nugaros smegenis, kur yra slapinimosi reguliacijos centras. Is čia nerviniai impulsai keliauja į slapimo pūslę, jos raumenys susitraukia, tuo pačiu metu atsipalaiduoja raumeninis raukas ir slapimas teka lauk. Nerviniai impulsai is slapimo pūslės pasiekia ir galvos smegenų centrus, kur sie impulsai yra suvokiami kaip noras slapintis. Jei slapintis sąlygų tuo metu nėra, raumeninis raukas dar gali kurį laiką sulaikyti slapimą pūslėje. Toks sąmoningas slapimo sulaikymas susiformuoja apie 2-3 metus. Tačiau dar ir vyresniame amziuje gali būti naktinis slapimo nelaikymas, kuris dazniausiai baigiasi iki lytinio brendimo pradzios. Jei islieka ir vėliau, reikalingas gydymas.
Kitos inkstų funkcijos. Inkstai ne tik gamina slapimą, jie atlieka ir keletą kitų svarbių funkcijų. Inkstai turi didelės reiksmės kraujospūdziui. Kraujospūdziui turi reiksmės kiek inkstai sulaiko vandens ir natrio druskų. Be to, inkstuose yra specialios ląstelės, kurios reaguoja į kraujo spaudimo svyravimus. Jei kraujospūdis sumazėja, sios ląstelės isskiria specifinį hormoną reniną, kuris veikia kitus hormonus ir kelia kraujospūdį.
Inkstuose taip pat gaminamas kitas hormonas eritropoetinas. Jis skatina kaulų čiulpuose gamintis eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Jei sergama inkstų liga, sumazėja eritropoetino gamyba, tuomet susergama mazakraujyste. Ji gydoma zmogui skiriant dirbtinį eritropoetiną, kuris svirksčiamas į poodį.
Inkstuose vitaminas D virsta aktyvia vitamino forma.
Kai kurie faktai:
Inkstuose susidaro 120-180 litrų pirminio slapimo, o pasalinama 1,2-1,8 l antrinio slapimo.
Inkstuose filtruojasi apie 1,5 kg druskų per parą, o slapime is jų lieka tik apie 10 g.
|
