FAKULTETO DEKANO METINĖ ATASKAITA

SIAULIŲ UNIVERSITETAS

TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

FAKULTETO DEKANO METINĖ ATASKAITA

SIAULIAI, 2005

Gerbiami kolegos,

Jūsų dėmesiui pateikiama glausta Technologijos fakulteto dekano atas­kaita uz 2004 metus. Si ataskaita paruosta, prisilaikant rektorato kelia­mų reikalavimų tokio pobūdzio ataskaitoms. Sa­vaime supran­tama, kad tiek ataskaitoje, tiek ir veikloje yra trūkumų. Ti­kiuo­si, kad jie bus issaky­ti fakulteto tarybos posėdyje s.m. sausio 26d. Būsiu visiems dėkingas uz bendradar­bia­vi­mą.

Kartu noriu padėkoti visiems fakulteto darbuotojams, tik kurių dėka mūsų fakultetas gerai zinomas ir vertinamas tiek universiteto tiek ir mies­to bendruomenėse.

Pagarbiai

Dekanas  V. Lauruska

A. Pagindiniai duomenys apie struktūrą ir valdymą, personalą, materialinę bazę ir finansavimą

Siuo metu Technologijos fakultete yra 5 katedros. Tai elektros inzinerijos, elektro­ni­kos, in­for­macinių technologij 18218l1119s 71;, mecha­nikos inzinerijos ir statybos inzinerijos. Joms vado­vau­ja doc. T. Sim­ke­vičius, doc. G. Daunys, doc. M. Bernotas, lekt. Z. Ra­mo­nas ir doc. M. Peliksa. Sta­­tybos inzinerijos katedra įkurta 2004 m. pradzioje. Ji isaugo is statybos inzinerijos sky­riaus, veiku­sio mechaninės technologijos katedroje. Pastaroji katedra pakeitė savo pavadi­nimą į mechanikos inzinerijos. Mechanikos inzinerijos katedroje veikia siuvinių dizaino sky­rius, kuriam vadovauja asistentė R. Klevaitytė, o statybos inzinerios katedroje įkurtas aplinkos in­zi­nerijos skyrius, ku­riam vadovauja asistentas R. Virsilas. Į fakulteto dekanato sudėtį įei­na fa­kul­teto tarybos pirmi­nin­kas prof. V. Tričys, dekanas prof. V. Lauruska, prodekanas S. Ri­mov­s­kis, dekano pa­dė­jėjas doc. L.Buivis, minėtų katedrų vedėjai, referentė O. Kisielienė bei stu­den­tų atstovybės narys. Fa­kultete yra ūkio grupė, kuriai vadovauja rūmų valdy­tojas J. Kaz­lauskas. Fakultetas taip pat turi biblioteką. Fakulteto adresas - Vilniaus 141. Fakulteto struk­tūra pateikta 1 paveiksle.

Fakulteto taryboje yra 15 zmonių. Fakulteto tarybos pirmininkas - prof. V. Tri­­čys, o ta­rybos sekretorė - doc. J. Sčiukaitė.

Fakultete yra įkurti 2 mokslo centrai. Tai Biomedici­ni­nių tyrimų bei Energetikos ir sva­­­rių technologij 18218l1119s 71;. Nuo 2002 metų fakultete veikia kartu su Baltik Vairas įkurtas techno­lo­ginių ban­dy­mų cent­ras. 2004 metais Energe­tikos ir svarių technologij 18218l1119s 71; mokslo centrui buvo skirta 1,5 etato ir vienas etatas skirtas Biomedicininės inzinerijos mokslo centrui. Technolo­ginių tyrimų centrui skirta 3 etatai.

Fakultetui siems mokslo metams buvo skirta 70 dėstytojų etatų. Tačiau dėstytojų skai­čius yra didesnis, nes dalis dėstytojų uzima tik etato dalį. Taigi siandien pagal pareigybes fa­kul­tete dir­ba 89 dėstytojai, is kurių 11 profesoriai, 20 docentų, 15 lektorių ir 43 asistentai. Be fakultete dir­ban­čių specialybės dalykų dėstytojų, mokymo procese dalyvauja visa eilė kitų uni­versiteto fa­kul­te­tų profesorių, docentų, lektori ir asistentų, kurie moko stu­dentus uzsienio kal­bų, gam­tos ir matematikos, socialinių bei humanitarinių mokslų. Atskirose katedrose dir­bančių dės­tytojų am­ziaus vidurkis pasiskirstęs netolygiai, tarkime elektronikos katedroje dės­tytojų bendras am­ziaus vi­dur­kis 41,8 metai, su mokslo laipsniais 54,8 metai, elektros in­zi­ne­rijos katedroje bendras dės­tytojų am­ziaus vidurkis - 55 metai, su mokslo laipsnias 68,5 metai, mechanikos inzi­nerijos ka­tedroje bendras amziaus vidurkis 49 metai, o su mokslo laip­s­­niais - 49 metai, infor­ma­cinių tech­nologijų katedroje bendras amziaus vidurkis 43 metai, o dės­tytojų su moks­liniais laipsniais - 57 metai, statybos inzinerijos katedroje bendras am­ziaus vidurkis - 55,4 metai, o dėstytojų su moks­liniais laipsniais - 64,3.

Siuo metu fakultete yra 34 laboratorijos, 18 auditorijų bei vie­nas kabinetas. Dalis la­bo­ra­torijų yra naudojamos ne tik laboratoriniams darbams atlikti, bet juose taip pat skaitomos paskai­tos. Todėl tokios laboratorijos zemiau pateiktoje lentelėje traktuojamos kaip auditorijos. Patalpų plotai pateikti 1 lentelėje, kurioje taip pat pateikta auditorijų vidu­tinis bei suminis uzimtumas per savaitę. Kaip matome labiausiai apkrauta yra amfiteatrinė auditorija. Taigi atei­tyje reikėtų dar vie­nos amfiteatrinės auditorijos. Galimas sprendimas - dabartinės dailės galerijos iskėlimas į nau­jas Menų fakulteto patalpas ir toje vietoje naujos amfiteatrinės au­ditorijos įkūrimas.

2004 metais fakultete atnaujinta kompiuterių klasė mechanikos inzinerijos katedros studentams, įsigyta laboratorinės ir kompiuterinės įrangos uz 250000Lt. Fa­kul­tete taip yra

Technologijos fakulteto struktūra

		1 pav. Technologijos fakulteto struktūra

1lentelė. Patalpų apkrova

įkur­tos originalios okulo­mo­­torikos ir medziagų technologijos mokslo laboratorijos, veikia 6 kom­­piuterių klasės, studentai ir dėstytojai gali naudotis internetu ir intranetu. Fakul­teto bib­lio­tekoje studentų reik­mėms skirta 16 kompiu­terių.

Pagrindinis naujos įrangos įsigijimo, patapų remonto saltinis yra nebiudzetinės paja­mos, gautos uz studijas bei kitas paslaugas. 2 paveiksle pateiktas pajamų kitimas per pra­ėju­sius pen­kerius metus.

2 pav. Fakulteto nebiudzetinių pajamų kitimas

Kaip matome is 2 paveikslo fakulteto nebiudzetinės pajamos per penkerius metus is­au­go daugiau kaip du kartus. Pajamų augimas rodo gerą tendenciją, kad jauni zmonės akty­viau pradėjo rinktis inzinerines specialybes. Gaunamos di­desnės pajamos leidzia atnaujinti la­boratorinę bazę, įsigyti pro­gra­minės įrangos ir org­techni­kos, leisti ir pirkti knygas bei atlikti patalpų remontą. Bū­tina pastebėti, kad praėjusiais metais skirstant tarp padalinių biudzetines lėsas buvo laikomasi tos pačios metodikos kaip ir kad ski­ria lėsas vyriausybė. Kadangi inzi­nierių paruosimas yra san­ty­kinai brangus, o be to mūsų fa­kul­tete dieniniame skyriuje dau­guma studentų studijuoja vyriau­sybės finansuojamose vieto­se, tai praėjusiais metais mums buvo skirta 1902000Lt, pastaroji su­ma sumazinta 265100Lt, nes si suma skirta kitų fakultetų dėsty­tojams, dirbantiems su techno­logijos fakulteto studentais. Tiesa, valstybės skirta biu­dzeto su­ma 2004 metais beveik 17000Lt mazesnė, nei buvo skirta 2003 metams. Tuomet bendra biu­dzeto suma yra 2902776Lt. Dalis fa­kul­teto lėsų senato nutarimu buvo panaudojama bendra­uni­versitetinėms reikmėms. Si dalis 2004 me­tais sudarė 433286 Lt. Visumoje fakultetas savo reikmėms 2004 me­tais galėjo isleisti 2469490 Lt.

Antroje lentelėje pateiktas islaidų pasis­kirstymas pagal atskirus punktus. Bendra islai­dų suma - Lt. Taigi 2004 metus baigėme su su 7619 Lt teigiamu balansu. Kaip matote is 2 lentelės apie 78 procentų viso biudzeto sunaudojama darbo uzmokesčiui ir Sodrai.

2 lentelė. Islaidų paskirstymas

Manau, kad tai pakankamas argumentas susilaikyti nuo tolesnio biudzeto islaidų straip­snių komenta­vimo.

B. Studijos

3 lentelėje pateikta esamų ir naujų bakalauro studijų programų (kryzeliai) įvedimo di­namika. Kaip matote siais mokslo metais pradėjome studijų programos siuvinių dizainas ir tech­nologija vakarines stu­di­jas. Fakulteto programų komitetas zenkliai at­naujino esamas stu­dijų pro­gramas, siekdamas priar­tinti jas prie įvykusių pokyčių. Tai ypač pa­sakytina apie siuvi­nių dizaino ir technologijos studijų programą. Taigi siandien fakultete yra vedamos 7 dieninės ir 6 vakarinės bakalauro studijų programos.

3 lentelė. Bakalauro studijų programos

Baigus bakalauro studijų programą fakulteto absolventai gali tęsti antros pakopos stu­di­jas. Fakultete yra siūlomos specializuotų profesinių studijų ir magistrantūros studijų progra­mos. Deja susidomėjimas specializuoto­mis profesinėmis studijomis yra zenkliai sumazėjęs ir siais mokslo metais vakariniame skyriuje vykdoma siuvinių technologijos studijų programa bei sta­tybos inzinerijos studijų programa. Zymiai didesnis susidomėjimas yra magistrantūros stu­dijomis ir nors valstybinių vietų skaičius yra nedidelis, tačiau absol­ventai renkasi ir mo­kamas vietas. Fakultete vykdomos energetikos inzinerijos, mechanikos inzinerijos bei signalų technologijos magistratūros studijų programos. Dziugu, kad 2004 metais kartu su socialinių mok­s­lų fakultetu parengtos vadybos magistrantūros specializacijų programos - statybos vady­ba bei siuvinių dizai­no ir technologijų vadyba. Manome, kad magis­tran­tūros studijos yra vie­nas is personalo atnauji­ni­mo saltinių. Taip pat tai suteikia galimybę po ma­gistrantūros studijų pa­siųsti mūsų geriausius absolventus į doktorantūros studijas.

Labai svarbu, kad 2005 metais planuojame pradėti neakivaizdines bakalauro studijas. 2004 metų pabaigoje siai studijų formai adaptuotos elektronikos, mechanikos, statybos bei infor­macinių technologij 18218l1119s 71; studijų programos. Tikimės, kad sios studijos bus populiarios tarp re­gio­no gyventojų

2003 metais buvo kreiptąsi į Mokslo ir studijų deprtamentą su prasymu leisti pra­dėti Technologijos fakultete elektros ir elektronikos inzinerijos (01T) mokslo krypties dok­toran­tūros studijas, tačiau gautas neigiamas atsakymas, nes komiteto nariui reikalavimas turėti pa­skel­b­tus per paskutinius 5 metus 3 ISI straipsnius yra labai aukstas, tikimės, kad 2005 metai mums bus sėkmingesni ir fakultete galėsime pradėti doktorantūros studijas.

Manau, kad labai reikalinga ir svarbi yra studijų programų savianalizė bei studijų ko­ky­bės centro ekspertų vertinimas. Kaip zinia 2005 metais pakartotinam vertinimui bus būtina pateikti informacinių technologij 18218l1119s 71; bei aplinkos ir profesinės saugos bakalauro studijų progra­mas. Tai labai atsakingas ir nelengvas darbas sių studijų programų komiteto nariams.

Studentų skaičiaus kitimas per pastaruosius metus pateiktas 3 paveiksle. Dieninio sky­riaus studentų skaičiaus augimas apsprendziamas naujų stu­dijų programų įvedi­mu bei studen­tų pri­ėmimo skaičiaus didinimu, na, o vakarinio - dirbančio jau­nimo su­sidomėjimu studi­jo­mis. Pa­lyginimui 4 ir 5 paveiksluose pateikiami dieniniame ir vaka­ri­niame skyriuje stu­di­juo­jančių stu­dentų skaičiaus kitimas bei mokančių uz studijas studentų skaičiaus kitimas. Die­niniame skyriuje mokantys uz studijas, tai mokantys dalinę studijų įmką, mokantys senato nu­sta­tytą įmoką bei nenuosekliųjų studijų klausytojai.

Kaip matome is 4 ir 5 paveikslų mokančių uz studijas studentų skaičius pastoviai didė­ja ir siuo metu dieniname skyriuje jų yra 34 procentai. o vakariniame - 79 procentai.

3 pav. Studentų skaičiaus kitimas

Vedant auksčiau minėtas studijų programas mums talkina kitų institucijų specialistai. Tai prof. Balčiūnas, prof. J. Bareisis, prof. R. Bargelis, prof. A. Brazėnas, doc. V. Mas­tei­kai­­tė, doc. A. Povilionis, doc. V. Ne­verdauskas ir kiti. Visi jie is Kau­no technologijos universiteto.

4 pav. Bendro studentų skaičiaus ir mokančių uz studijas studentų skaičiaus kitimas dieninia­me skyriuje.

5 pav. Bendro studentų skaičiaus ir mokančių uz studijas studentų skaičiaus kitimas vakari­niame skyriuje.

Savo ruoztu fakulteto dėstytojai ak­­­ty­viai padeda, ve­­­­dant Testinių studijų instituto mo­ky­mo pro­gramas.

Siekdami sudaryti kuo geresnes studijų sąlygas studentams fakulteto dėstytojai ruosia stu­dentams metodines priemones. 6 len­telėje pateikta fakulteto dėstytojų isleistų mokomųjų knygų skaičiaus kitimas per pastaruosius metus. Fakulteto dėstytojai savo tinklalapiuose taip pat patei­kia studentams mokomąją medziagą. Sioje srityje aktyvūs prof. V. Tričys, doc. M. Ber­notas, doc. G. Daunys, lek­to­rius K.Karklius, lektorius R. Lapė, asis­tentas J. Sirvydis ir kiti.

6 lentelė. Isleistų mokomųjų knygų skaičiai

7 lentelė. Lėsų kiekis knygoms įsigyti

Kaip matome is lentelių fakulteto dėstytojai labai aktyviai ruosia mokomąsias knygas. Čia ga­li­ma paminėti aktyvius mokomųjų knygų autorius, kaip antai doc. R. Sniuolis, lektorius V. Skačkovas, ypač kū­rybingai padirbėjo lektorius Z. Ramonas parengęs su bendraautoriais net 4 knygas. Fakultetas is savo lėsų nupirko 190 egz. knygų uz Lt. Reikia pa­zymėti, kad centrinė biblioteka, įsigy­dama knygas neuzmirsta mūsų bibliotekos ir is centra­lizuotų lėsų nu­pirktos1213 knygos uz 28 034 Lt

Būtina pazymėti, kad studijų komitetas kiekvienais metais paruosia ir isleidzia tech­no­lo­gijos fakulteto studijų programų knygelę.

Kiekvienais metais stengiamės įsigyti laboratorinės įrangos. 2004 metais įrangai atnau­jinti skyrėme isties daug lėsų. Apie 180000Lt buvo skirta įsigyti įvairiai įrangai mechanikos inzi­ne­rijos katedrai bei apie 60000Lt elektros inzinerijos katedrai. Manome, kad visumoje fakulte­tas kompiuterine technika yra ne­blogai apsirūpinęs. Taip pat įsigyjama ir programinė įranga. Praė­jusiais metais visa naujai pirk­ta kompiuterinė įranga taip įsigyta su licenzijuota progra­mine įran­ga.

C. Mokslinė veikla

Visose fakulteto katedrose ir mokslo centruose yra dirbamas mokslinis darbas. Pra­ėjusiais metais į universiteto mokslinio ti­ria­mojo darbo planą buvo įtrauktos sios katedro­se vykdomos temos:

A.     Elektros inzinerijos katedra

1. Efektyvių elektros naudojimo technologijų tyrimas. Vadovas - doc.dr. L. Buivis.

Elektromechaninių įrenginių tyrimas. Vadovas - doc.dr. T. Simkevičius.

B.     Elektronikos katedra

1. Multimodalinė zmogaus ir aplinkos sąveika. Vadovas - prof. habil. dr. V. Laurutis.

Komunikacijos sistemų neįgaliesiems kūrimas, tyrimas, adaptacija. Vadovas - prof. dr. V. Lau­ruska

C.     Informacinių technologijų katedra

1. Zmogaus akių judesių modeliavimo ir tyrimo kompiuterinė sistema. Vadovas - doc.dr. M. Bernotas.

2. Mokymo sistemos modelis ir jo tyrimai. Vadovas - asistentė A. Slotkienė.

3. Leksikos kompiuterinės sistemos. Vadovas - lektorė D. Kaklauskienė.

D.    Mechaninės technologijos katedra

Mechaninių sistemų stiprumas, patikimumas ir saugumas. Vadovas - prof. dr. R. Ulozas.

Aprangos medziagų deformacinių savybių ir technologijų tyrimai. Vadovas - prof. dr. V. Tričys.

E.     Statybos inzinerijos katedra

1. Laikančiųjų statybinių konstrukcijų įtempimų ir deformacijų būvio tyrimas. Vadovas - doc. dr.K.Slezevičius.
2. Tekstilės medziagų mechaninių savybių ir technologijų tyrimai. Vadovas - prof. dr. V.Tričys.

Vykdydami auksčiau minėtas temas fakulteto mokslininkai ruosė straipsnius, dalyvavo konferencijose, patys rengė seminarus, ruosė ir įgyvendino projektus. 8 lente­lėje susisteminti

8 lentelė. Publikacijos

duo­menys apie fakulteto mokslininkų per ketverius metus skelbtas publika­cijas bei da­lyvavimą konferencijose. Kaip matosi is 8 lentelės fakulteto mokslininkai skelbia savo tyrimų rezultatus tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose leidiniuse Praėjusiais metais salies leidiniuose atspausdinta 23 straipsniai. Malonu pastebėti, kad 3 straipsniai paskelbti ISI zurnaluose. Lentelėje nepaminėta, kad fakulteto mokslininkai prof. V. Tričys ir lektorius K. Ka­zanavičius uzpatentavo 2 patentus.

Praėjusiais metais is valstybinio mokslo bei studijų fondo du projektai gavo finansa­vimą ben­drai 140000 Lt sumai (projektų vadovai V. Lauruska ir V. Tričys). Taip pat fakulteto mokslininkai atliko bendrus tyrimus su College De France (G. Daunys). Sie tyrimai bus tęsiami ir toliau, nes kartu su dar keliais partneriais pradėjome vykdyti Eurekos programos pro­jektą ECOGASYD - "Zvilgsniu valdoma aplinkos kontrolės sistema neįgaliesiems".

Įsijungėme į Eras­mus programos tarp­tautinį projektą Biotechunte. Kartu su part­ne­riais is Festo centro buvo vykdomas Phare projektas ( doc T. Sim­ke­vičius).

Dziugu, kad 2004 metais pradėjome vykdyti du 6BP projektus. Projektams finansuoti 2004 metais skirta apie 290000Lt.

Praėjusiais metais parengtas vienas Eurekos programos projektas, 2 paraiskos VMSF.

2004 metais doktorantai D. Čikotienė ir E. Paliulis gavo VMSF paramą savo ty­ri­mams.

Tiek mokslo centruose tiek ir katedrose yra susiformavusios aktyvių mokslininkų gru­pės, kurios ir nulemia mokslo vystymą fakultete. Aisku būtų maloniau, kad aktyvių dalyvių skaičius būtų didesnis. Manome, kad yra geras faktas, kad magistrantų ir bakalaurų baigia­mųjų darbų te­mos yra susietos su mokslinių darbų temomis konkrečiose katedrose.

D. Personalo ugdymas

Kaip jau buvo minėta siuo metu fakultete dirba 89 dėstytojai. Jų pasiskirstymas pagal pa­reigybes pateiktas 9 lentelėje. Labai gaila, bet fakulteto profesorių bei docentų amziaus vi­durkis siekia 57 metus.

9 lentelė. Dėstytojų pasiskirstymas pagal pareigybes

Prioritetine veiklos sritimi fakultete laikomas personalo ugdymas. Docento mokslo var­das suteiktas G. Dauniui. Mechanikos inzinerijos katedros lektorė A. Koverienė apgynė daktaro disertaciją. Siaulių univer­si­te­to senatas suteikė profesorių mokslo vardus V. Lauruskai, V. Tri­čiui, R. Ulozui.

10 lentelėje pateiktas doktorantų skaičiaus kitimas fakultete. Visi dabartiniai mūsų dok­torantai studijuoja Kauno technologijos univer­siteto doktorantūroje.

10 lentelė. Doktorantų skaičiaus kitimas fakultete

Lektoriai K. Kaza­navičius ir J. Roličius ruosia dak­taro diser­tacijas eks­ternu.

Tai, kad fakultete yra vedamos trys magistratūros studijų programos nu­tei­kia opti­mis­tiskai. Taip pat daug vilčių siejame su numatomomis doktorantūros studijomis mūsų fakultete.

Personalo kvalifikacijos kėlimas taip pat vykdomas rengiant bei dalyvaujant įvairaus po­būdzio seminaruose. 2004 metais fakulteto darbuotojai kartu su įvairiomis kompanijomis su­rengė 4 seminarus.

E. Materialinių isteklių kaupimas ir taupymas

Per pastaruosius metus labai zenkliai padidėjo kompiuterinės įrangos skai­čius. Sian­dien bendras kompiuterių skaičius fakultete - 155. Turime 6 kompiuterių kla­ses, fa­kulteto bibliotekoje veikia įrengta 16 darbo vietų internetinė klasė fa­kulteto darbuotojai turi galimybę naudotis kom­piu­teriais savo darbo vietose. Pagal siuos ro­diklius ma­nytume, kad mūsų fakultetas tvirtai pir­mauja universitete. Siais metais daug lėsų skyrėme laboratorinės įrangos atnaujinimui - visumoje apie 250000 Lt. Metų pabaigoje buvo tęsiamas langų keitimas. Tam visumoje buvo skirta 135000Lt, tačiau 23,3 procentais is tos sumos reikėjo prisideti fakultetui. Praktiskai 2004 metais uzbaigtas fakulteto apsvietimo sistemos mo­der­ni­zavimas (pakeista 110 sviestuvų) suremontuota statybos inzinerijos katedra, naujai parengtos patalpos informacinių technologijų katedrai. Bai­giamas įrengti liftas bei įėjimas neįgaliesiems is Rūdės gatvės. 140000Lt skyrė Lietuvos invalidų draugija, fakultetas prisidėjo 32600Lt. Savo jėgomis pakeista elektros instaliacija siuvimo labo­ratorijoje, atlikta siluminio mazgo da­li­nė renovacija, atliktas avarinis vamzdyno remontas, pietų pusėje trečiame ir ketvirtame aukstuose įrengtos langų zaliuzės. Fakulteto pastato renovacijai, lifto įrengimui buvo parengti techniniai projektai. Juos rengė fakulteto darbuotojai - asistentė L. Kelpsienė, doc. M. Pe­liksa, doc. L. Buivis. Minėti kolegos dalyvauja, ruosiant fakulteto pastato apsiltinimo techninį projektą bei techninio auksto pertverkymo į auditorinį aukstą techninį pro­jektą.

Metų pabaigoje gauta 41000Lt informacinių technologijų programos studentų reng­imui gerinti. Sios lėsos bus panaudotos, įrengiant naują kompiuterių klasę. Eurekos proj­ekto lėsomis įsigyta įrangos uz Lt.

Manome, kad neblogai esame apsirūpinę orgtechnika bei demonstracine technika.

F. Rysiai su salies pramone ir visuomene

Technologijos fakultetas palaiko gerus rysius su miesto ir regiono pramonės įmonė­mis, kitomis organizacijomis. Yra pasirasyta bendra­vimo sutartis su Kauno technologijos uni­­versitetu, vedant bakalauro bei magistro stu­di­jų programas. Susitarta pri­imti į doktorantūros studijas tech­no­logijos fakulteto siun­čia­mus darbuotojus.

Pasirasytos bendradarbiavimo sutartys su Siaulių kolegija, Vakarų Lietuvos verslo ko­le­gija, Siaurės Lietuvos verslo kolegija, Siaulių lengvosios pramonės mokykla, su Siaulių buiti­ninkų mokykla. Pasirasytos bendravimo sutar­tys su UAB "Siaulių titanas", AB "Namų sta­tyba", UAB "Meba" bei UAB "Glijas", su AB "Venta" kitomis kompanijomis. Labai ver­ti­na­me pasira­sytą ben­dradarbiavimo sutartį su AB "Baltik Vairas", ku­riant ben­drovės logistikos ir gamybos val­dy­mo projektus, įtraukiant į siuos darbus stu­dentus.

Pradėjome aktyviai bendrauti su UAB "KTU-FESTO pramonės automatikos centras", tiek ruosdami magistrantus, tiek ir vykdydami bendrą Phare projektą.

Buvo vykdoma visa eilė ūkiskaitinių sutarčių. Galima paminėti sutartis su Baltik-Vai­ras, UAB Plameteca, SPAB Siaulių energija, AB Narūnas, UAB Siaulių gatvių apsvietimas. Sias su­tartis vykdė Techno­loginių tyrimų centras, darbų apimtis - 198925 Lt. Fakulteto moks­lininkai taip pat vykdė uzsakomuosius tyrimus individualiai. Tai su AB Pastatų kons­trukcijos vykdyta sutartis uz 10000 Lt su AB Sanda uz 2000 Lt, tęsiasi bendradarbiavimas su UAB "Siaulių van­denys" ir kitomis. Dziugu, kad didėja uzsakomųjų tyrimų skaičius bei apimtys.

Galima pa­zymėti sėkmingai dirbančius lektorius Z. Ra­moną, V. Pe­tro­nį, J. Roličių,V. Skač­kovą, doc. L. Buivį, prof. V. Tričį.

Doc. M. Peliksa ir prof. V. Tričys aktyviai bendrauja su masinės informacijos prie­mo­nėmis, propaguodami energijos taupymo bei ekologines problemas. Jie taip pat ak­tyviai ben­drau­ja su miesto institucijomis, susijusiomis su sių problemų sprendimu.

Kiekvienais mokslo metais fakulteto dėstytojai aktyviai įsijungia į propagandinį darbą su kandidatais į studentus. Aktyviai dalyvavome parodose Studijos 2004 Kaune ir Vilniuje, patys organizavome dvi atvirų durų dienas. Stojantiems parengta daug informacinės padalina­mos me­dziagos apie siūlomas studijų programas.

G. Tarptautiniai rysiai

Per pastaruosius metus Technologijos fakultetas labai aktyviai įsijungė į tarp­tautinius pro­jektus. Tai tarptautinis projektas "Biotechunte", kurį koordinuoja Perugijos universitetas Italijoje. Baltijos universitetų programa aplinkosaugos srityje. Įsijungta į Socrates/Erasmus programą mai­nų srityje. Vykdomas mainų projektas su Turino politech­nikos institutu, su Da­ni­jos College of Horsens. Kartu su College de France buvo vykdomas pro­jektas "Akių ju­desiai apziūrint pa­veik­slą". Kartu su Tamperės universitetu bei kitais partneriais pradėjome vykdyti du 6BP pro­jektus. Dziau­giamės, kad jau eilę metų turime galimybę pa­siųsti vienos savai­tės praktikai savo studentus į Olan­dijos Eten Leuro miesto įmones. Siais metais pirmą kartą 4 studentai ir asistentė R. Kle­vaitytė vyko į vienos savaitės praktiką Fre­dericijos miesto Danijoje įmones.

Tarptautiniai rysiai taip pat yra palaikomi asmeninių kontaktų dėka, kurie uzmezgami konferencijose bei stazuotėse.

Sioje srityje aktyvūs prof. V. Laurutis, doc. G. Daunys, prof. V. Tričys, prof. R. Ulo­zas, doktorantai D. Čikotienė, M. Rauchas, D. Dervnis, N. Ramanauskas.

Prof. V. Laurutis yra tarptautinės Biomedicinininės inzinerijos draugijos narys, taip pat Tai­komųjų regos tyrimų asociacijos narys, doc.G. Daunys yra Elektros ir Elektronikos inzinie­rių instituto (IEEE) ir Skaičiavimo masinu asociacijos (ACM) narys, prof. V. Lauruska ir asistentas T. Musteikis yra tarp­­tautinės Al­ternatyvios sustiprintos komunikacijos draugijos nariai.

Prof. V. Lauruska yra programos COST techninis ekspertas Briuselyje.

Finansinė parama is universiteto tarptautiniams rysiams plėtoti susiveda į dalinį tarp­tautinių komandiruočių į tarptautines konferencijas apmokėjimą.