STUDIJŲ METODINIAI NURODYMAI

STUDIJŲ METODINIAI NURODYMAI

STUDIJŲ MODULIO CHARAKTERISTIKA

Tikslas - suteikti zinių apie vakarų Europos meną nuo priesistorinių laikų iki XXI amziaus pradzios, įvesti studentus į meno pazinimo pasaulį parodyti meninės kūrybos apraiskas vaizduojamajame mene.

Uzdaviniai Studijų modulio programos teorinės zinios ir praktiniai darbai sudaro sąlygas studentams ismokti:

. klasifikuoti meno sakas, zinoti ir skirti meno rūsis, zanrus;

. mokėti analizuoti meno kūrinį;

. atpazinti meno kūrinių technikas, medziagas, istorinį laikotarpį, stilių. Moko lyginti ir

analizuoti meno kūrinius, vertinti ir tirti, kokį poveikį meno kūrinys daro zmogui;

. skatina studijuoti tautodailės istakas, suzino lietuvių etninės kultūros raidos savitumą Europos kultūros fone;

. suvokti naujų mokslo atradimų vaidmenį, naujos meninės israiskos susiformavimui mene;

. įgytas zinias taikyti rasant praktinius darbus ir lankant parodas, koncertus;

. skatinti studentų domėjimąsi menu, supazindinti su zymiausiais meno paminklais, zadinti studentų norą ugdyti savo asmenybę.

Apimtis. Meno istorijos studijoms skiriami 4 kreditai (160 h) viename semestre. Europinėje kreditų perkėlimo sistemoje - 6 kreditai.

Dėstymo kalba Meno istorija dėstoma lietuvių kalba.

Anotacija Studijuodami programoje nurodytus klausimus, studentai ismoksta klasifikavimo principus, įgyja supratimą apie meną jo sakas (muzika, dailė, teatras, sokis, literatūra, fotografija, kinas, architektūra, siuolaikinio meno formos), rūsis, zanrus, moka vertinti meno kūrinius. Meno istorijos zinojimas ir studijavimas labai svarbi kūrybiskai mąstančios asmenybės formavimo priemonė. Įgytos zinios reikalingos toliau studijuojant menus, vertinant bei analizuojant įvairius meno kūrinius. Labai svarbu mokėti įzvelgti savo tautos meno savitumą, unikalumą, su kitų tautų kultūra. Studijų programoje Meno istorija yra privalomas dalykas.

Literatūra

Pagrindinė literatūra:

1. A. Ogijienė, A. Sakienė. Aprangos raida. Kaunas: Technologija, 1995.
2. Tacho-Godi. Antikinė literatūra. - V., 1973.
3. Uzsienio literatūros istorija. Ankstyvieji viduramziai ir Renesansas. - V., 1972.
4. Visuotinė literatūros istorija. XVII-XVIIIa. - V., 1992.
5. XX a. literatūra. - V., 1995.
6. P. Hartnoll. Teatras. Vilnius: Paknio leidykla - V., 2000.
7. I. Jeffrey. Fotografija. - V., 2000.
8. D. Parkinson. Kino istorija. - V., 2000.
9. D. Arijon. Kino kalbos gramatika: kino meno pradmenys (vadovėlis aukstųjų mokyklų studentams). Vilnius: Ziburys.
10. S. Au. Baletas ir modernusis sokis. - V., 2000.
11. Barbara Russano Hanning, Vakarų muzikos istorija. Vilnius: Presvika, 2000. ISBN: 9986-805-99-6.
12. V. Gerulaitis. Muzikos stilių raida. Vilnius: Muzikos svietimo centras, 1998.
13. B. Avramecs. Pasaulio muzika. Vilnius: Kronta, 2000.
14. Pasaulio muzikos instrumentai. Vilnius: Kronta, 1999.
15. R. Raymond. The Sence of Music. Princeton: Princeton University Press, 2000.

Papildoma literatūra:

16. J. Boardman. Graikų menas. - V., 2000.
17. M. Wheeler. Romos menas ir architektūra. - V., 2000.
18. J. Beckwith. Ankstyvųjų viduramzių menas. - V., 2000.
19. A. Martindale. Gotikos menas. - V., 2000.
20. P. Murray, L. Murray. Renesanso menas. - V., 2000.
21. W. Vaughan Romantizmas ir menas. - V., 2000.
22. tom Maskva
23. Universalus meno zodynas. - K., 1998.
24. Muzikos enciklopedija (I-II tomai). - V., 2000.
25. Europos dailės istorija. - K., 1995.
26. Pasaulio religijos. - V., 1998.
27. Religijotyros zodynas. - V., 1991.
28. L. Sepetys. Modernizmo metmenys. - V., 1982.
29. J. Januskevičiūtė. Senųjų Rytų civilizacijų bruozai. Kaunas: Technologija, 1999.
30. E. Gendrolis. Kultūros istakos. - V., 1994.
31. N. Stevenson. Architektūra. - V., 1999.
32. N. Dmitrijeva. Trumpa dailės istorija. - V., 1972.
33. J. Čiurlionytė. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruozai. - V., 1969.
34. V. Mikalauskas. Kinas Lietuvoje: nuo atrakciono iki kino meno. Vilnius: Margi rastai.
35. R. Apanavičius. Baltų etnoinstrumentologija. Kaunas: Kauno lietuvių tautinės kultūros centras, 1992.
36. Muzikos kalba. Viduramziai, renesansas. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2003.
37. E. Lucie-Smith. Meno kryptys nuo 1945-ųjų. - V., 2000.
38. J. Januskevičiūtė. Senųjų Rytų civilizacijų bruozai. Kaunas: Technologija, 1999.
39. E. Bakonis. Senovės civilizacijų istorija. - K., 1992.
40. V. Avdijevas. Senovės Rytų istorija. - V., 1954.
41. K. Ceramas. Dievai, kapai ir mokslininkai. - V., 1991.
42. E. Klingel-Brant. Kelionė į senovės Babiloną. - V., 1981.
43. L. Kotrelas. Faraonų laikais. - V., 1987.

NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS

4 kreditai (36 T, 4 S, 120 SD)

Studijų modulį veda lektorius dr. Darius Kučinskas

Modulio apimtis - 4 kr. (36 T, 4 S, 120 SD). Neakivaizdinių studijų egzaminų sesijoje modulio studijoms skiriama 126 h, egzaminų sesijos metu seminarams 4 h, savarankiskiems darbams 28 h, egzaminui 2h.

Temų sąrasas

Zinių ir įgūdzių įvertinimo tvarka Uz semestro metu savarankiskai ismoktas ir sukauptas zinias studentai atsiskaito koliokviumais, rastu atsakydami į 3 - 4 kiekvienos temos klausimus ir raso 10-15 puslapių apimties referatus. Referatų tematika apima viso kurso problematiką referatas sudaro 20 procentų galutinio pazymio. Studentai raso 2 koliokviumus per semestrą, kurių įtaka galutiniam pazymiui yra 20 proc. Koliokviumų temos isdėstytos taip: pirmajam - 1-3 temos, antrajam - 4-5 temos. Dalyvavimas seminaruose sudaro 10 procentų galutinio pazymio. Paskutinę semestro savaitę modulio egzamino ziniarastyje įrasoma įskaita uz semestro darbą, kuris sudaro 50 % galutinio

pazymio. Egzaminų sesijos metu pazymiu desimtbalėje sistemoje vertinami atlikti ir apginti savarankiski darbai. Egzaminas laikomas rastu pagal klausimus, suformuluotus is visų temų. Egzaminų sesijos darbą įvertinantis pazymys į egzamino ziniarastį įrasomas paskutinę moduliui skirtą dieną ir sudaro 50 % galutinio pazymio.

Atsiskaitymo tvarka Modulio studijų metodinis komplektas studentams įteikiamas kiekvieno semestro įzanginės sesijos metu, kuri paprastai organizuojama paskutinę ziemos ir pavasario egzaminų sesijos dieną arba perkamas KTU knygynuose. Semestro metu studentai konsultuojami ir jų atsiskaitymai priimami pagal Universitete paskelbtą

tvarkarastį (jį galima rasti internate adresu https://www.filosofija.ktu.lt, skyrelyje - STUDIJOS). Studentams pageidaujant, jie gali būti konsultuojami ir jų atsiskaitymai priimami pagal individualų tvarkarastį. Siekiant tolygaus apkrovimo semestro metu, būtina reguliariai atvykti į konsultacijas ir laiku parasyti koliokviumo darbus. Į egzaminų sesiją kviečiami studentai, kurie per semestrą parasė abu koliokviumus, t.y. įvykdė 75 % semestro savarankisko darbo ir jų darbas įvertintas ne zemesniu pazymiu kaip 5. Studentai, kurie parasė tik vieną koliokviumą ir neparasė referato, t.y. įvykdė 50 proc. semestro darbo, turi kartoti modulio studijas. Pries praktinių darbų gynimą yra organizuojami seminarai, kurių metu aiskinami sudėtingesni temos klausimai.

MOKOMOJI MEDZIAGA

1. Teorija

Meno istorijos teorijos studijoms literatūros sąrase nurodytos knygos. Sią literatūrą galima gauti KTU bibliotekoje bei kitose miestų ir rajonų bibliotekose, knygynuose. Kadangi programoje nurodytas temas studentas studijuoja savarankiskai, toliau yra nurodyti kiekvienos studijoms skirtos temos smulkesni klausimai, kuriuos būtina zinoti atsiskaitymo uz studijų modulį metu. Be to, kiekvienos temos zinioms pasitikrinti patariama naudotis pateiktais savikontrolės klausimais.

Tema 1. Meno sakos ir jų klasifikacija.

Literatūra (1, 12, 13, 14, 24)

Zinoti meno sakas: Muzika (garso menas), Dailė (Plastikos menas), Teatras (vaidybos menas) ir t. t. Kiekvienos meno sakos skirstomos į rūsis arba formas ir dar smulkiau į zanrus. Pvz: Dailė skirstoma į Vaizduojamąją ir į Taikomąją dekoratyvinę dailę. Vaizduojamosios dailės sakos: tapyba, grafika, skulptūra. Tapyba skirstoma į rūsis:

1. Molbertinė tapyba

2. Monumentalioji tapyba

3. Dekoratyvinė tapyba

4. Scenografija arba Teatrinė tapyba

5. Miniatiūros

Skirstoma ir į zanrus, pvz. Molbertinės tapybos zanrai: Portretas, Istorinis zanras, Mitologinis zanras, Peizazas, Natiurmortas, Buitinis zanras, Teminė kompozicija.

Mokėti analizuoti meno kūrinius: autorius, atlikimo technika, forma (plastinės israiskos priemonės) turinys, (siuzetas, kūrinio idėja, emocinis turinys), stilius, srovė (kūrėjo braizas, laikmetis, savitumai), kūrinio reiksmė.

Savikontrolės klausimai:

. Kokios molbertinės tapybos technikos?

. Kokiai dailės sakai priskiriama Tekstilė?

. Kokias zinote teatro formas?

. Į ką skirstomos meno sakos?

. Pagal kokius pozymius analizuojame meno kūrinius?

. Kokios plastines israiskos priemonės naudojamos judesio mene - choreografijoje?

Tema 2. Meno istorijos etapai. Pirmykstis menas. Senųjų civilizacijų menas.

Literatūra (1, 2, 24, 31, 33, 39-44).

Akmens amziaus laikotarpiai. Pirmieji akmens amziaus zmonių palikti zenklai. Savikontrolės klausimai:

. Kokios meno sakos gyvavo Senovės Egipte?

. Kokių meno kanonų privalėjo laikytis egiptiečių menininkai?

. Kas būdinga senovės Indijos menui?

. Kokios reiksmingiausios meno sakos S. Kinijoje?

. Kas būdinga senovės Mezoamerikos civilizacijai?

Tema 3. Antikos ir ankstyvosios kriksčionybės menas.

Literatūra (1, 2, 17, 18, 23, 24, 32).

J. Sarkadis. Kelionė į senovės Atėnus. - V., 1986. P. 3-43, 59-76.

Sioje temoje studentai turi zinoti kokia Kretos-Mikėnų meno reiksmė Graikijos ir

Europos kultūrai? Graikų meno laikotarpiai. Svarbiausios meno sakos. Architektūriniai

Orderiai. Antikos mitologija. Kokia Romos meno reiksmė Europos kultūrai? Bizantijos vaizduojamasis menas.

Savikontrolės klausimai:

. Apibūdinkite senovės graikų archajinę skulptūrą?

. Kuo skyrėsi juodafigūrė keramika nuo raudonfigūrinės?

. Kokiu principu buvo statomas Atėnų Akropolis ir kada?

. Kuo skyrėsi Graikų teatras nuo Romėnų teatro?

. Kokius zinote Graikų literatus?

. Kokią reiksmę Romos meno formavimuisi turėjo etruskai?

. Kaip pasireiskė Graikų meno įtaka Romos menui?

. Kokį vaidmenį Romos imperijoje ir mene suvaidino kriksčionybė?

. Kokie Bizantijos meno ypatumai, naujovės?

Tema 4.Pasaulio menas Europos viduramziais

Literatūra (1, 2, 4, 7, 23, 24, 28-30, 32, 33)

Nagrinėjamas V - IX a. Vakarų Europoje ir pasaulyje. Vakarų viduramzių kriksčioniskosios civilizacijos formavimasis. Kriksčionybės įtaka Vakarų Europos menui, romaninio stiliaus formavimasis. Rytų salių meno raida V-XII a.

Savikontrolės klausimai:

. Ar yra romaninių statinių Lietuvoje?

. Kada prasidėjo ankstyvųjų viduramzių epocha V. Europoje ir kiek ji tęsėsi, kokių dinastijų vardais ji vadinama?

. Vienuolynų reiksmė viduarmzių meno raidoje?

. Kuriais amziais gyvavo romaninis stilius?

. Kuo ypatingas Kinijos, Indijos, Japonijos V-XII a. menas?

Tema 5. Gotika. Renesansas. Barokas.

Literatūra (1, 2, 7, 20, 23-25, 27, 32-33, 37).

Sioje temoje būtina zinoti nagrinėjamų epochų charakteringiausius bruozus ir vaizduojamosios dailės sakų ypatybes; muzikos, sokio, teatro, literatūros, gotikinio stiliaus naujoves, pasiekimus, savitumus, meninės israiskos priemones. Renesansas Vakarų Europoje ir Rysų salyse. Renesanso samprata, bendrosios istakos ir prielaidos. Barokas ir jėzuitų ordino veikla - sis ordinas gavo misiją po reformacijos sugrązinti katalikybę. Mene vėl dominuoja vertikali linija - kylanti į dangų barokinės baznyčios fasadas simbolizavo artėjimą prie Dievo. Baroko pavyzdziai architektūroje, vaizduojamame mene, muzikoje. Vėlyvojo baroko atmaina - rokoko stilius.

Savikontrolės klausimai:

. Kada gimė gotikos stilius?

. Kas būdinga gotikos stiliui?

. Kokius zinote Lietuvos gotikinius statinius?

. Kuo skiriasi gotikinės sventyklos nuo romaninių sventyklų?

. Kada gyvavo Renesanso stilius?

. Kas būdinga Renesanso stiliui?

. Kokius zinote Lietuvoje Renesanso architektūrinius paminklus?

. Kada gyvavo baroko stilius?

. Kas būdinga baroko stiliaus skulptūrai, su kuo ji susijusi?

. Kokius zinote Lietuvos barokinius paminklus?

. Brandaus baroko tapytojai.

. Kas būdinga rokoko stiliui?

. Kokie zymiausi baroko muzikos kompozitoriai ir jų kūriniai?

. Ką vadiname Vienos klasikais?

. Kokie esminiai klasikinės muzikos bruozai?

Tema 6. XIX a. menas.

Literatūra (1, 2, 5, 7, 8, 11, 14-16, 25, 34, 36).

Vokietija tampa meno filosofijos, estetikos centru, Prancūzija - Europos kultūros centru. Kelios meninės srovės egzistuoja kartu. Isauga menininko reiksmė. Pagrindinės meno srovės: romantizmas, istorizmas, realizmas, impresionizmas, neoimpresionizmas, postimpresionizmas, modernas (secesija), simbolizmas, funkcionalizmas, konstruktyvizmas, organinė architektūra, modernizmas. Naujos meno sakos: fotografija, kinas. Įsteigiami pirmieji muziejai. Pokyčiai literatūroje (naujas poziūris, nauji zanrai). Romantinės muzikos korifėjai ir jų kūryba. Menų sintezė.

Savikontrolės klausimai:

. Kada Vakarų Europoje pasireiskė Romantizmas?

. Kokie realistinės literatūros epiniai zanrai?

. Esminiai romantinės muzikos bruozai, autoriai, kūriniai.

. Kokie zymiausi XIX a. Rusijos kompozitoriai, jų kūriniai?

. Kuo skiriasi muzikos interpretacija nuo kitų meno rūsių interpretacijos ir atlikimo?

. Kokios susidarė sąlygos Impresionistų kūrybai atsirasti?

. Kas būdinga impresionistų kūrybai (dailė, muzika)?

. Kokia simbolistinių dailės kūrinių esmė?

Tema 7. XX a. I-os pusės meno raida.

Literatūra (1, 6-11, 7-11, 14-15, 25, 29, 35).

Sioje temoje būtina zinoti svarbiausius meno krypčių bruozus ir skirtumus. Vaizduojamosios ir taikomosios - dekoratyvinės dailės meno kūrinių analizę jų stilių įvairovę. Atradimai muzikos, sokio, teatro, literatūros, fotografijos, kino, architektūros srityje. Naujovės, pasiekimai, savitumai, meninės israiskos priemonės, technikos, naujos atlikimo galimybės, stilių supanasėjimas.

Savikontrolės klausimai:

. Zymiausias fovizmo atstovas?

. Kas būdinga ekspresionizmui?

. Kas kubizmo pradininkas?

. Apibudinti futurizmo srovę?

. Kas yra abstrakčioji dailė?

. Kur atsirado DADA?

. Kas būdinga dziazui?

. Kas sudarė Naująją Vienos mokyklą?

. Kokie dodekafoninės muzikos komponavimo principai?

Tema 8. XX a.II-os pusės meno raida.

Literatūra (1, 6-11, 24, 25, 33, 38).

Sioje temoje būtina zinoti svarbiausius meno srovių, krypčių bruozus ir skirtumus. Mene įsivyravo srovės: naivusis menas, abstraktusis ekspresionizmas, popmenas, asambliazas, instaliacija, kinetinis menas, optinis menas, minimalusis menas, konceptualusis menas, kūno menas, hepeningas, zemės menas, fluxus, videomenas, fotorealizmas, media menas, elektroninis menas.

Savikontrolės klausimai:

. Kokias zinote XX a. antros pusės meno sroves?

. Kas būdinga dailei po antro pasaulinio karo?

. Kas būdinga XX. a. antros pusės muzikai?

. Kokius zinote elektroninius instrumentus?

. Apibūdinkite Postmodernizmo terminą?

. Kuo hepeningas artimas teatro menui ir kuo nuo jo skiriasi?

. Apibūdinkite zemės meną?

. Kokioms idėjoms atstovavo fluksus kryptis?

2. Seminarų temos

1 tema Senųjų civilizacijų menas

2tema XX a. menas

3. Referatų temos

1. Senovės Egipto architektūra ir menas.

2. Pirmykstis menas.

3. Senovės Kinijos menas.

4. Senovės Indijos menas.

5. Senovės Graikijos menas.

6. Senovės Romos menas.

7. Budizmo ir Islamo menas.

8. Ankstyvosios kriksčionybės menas.

9. Ankstyvųjų viduramzių menas.

10. Siuolaikinis Europos menas.

11. Siuolaikinis Lietuvos menas.

12. Afrikos menas.

13. Siuolaikinis Amerikos menas.

14. Renesanso muzika.

15. Renesanso architektūra.

16. Renesanso literatūra.

17. Renesanso skulptūra.

18. Renesanso tapyba.

19. Siaurės Renesanso menas.

20. Baroko epochos muzika.

21. Bacho gyvenimas ir kūryba.

22. XVII a. Olandų tapyba.

23. Nyderlandų tapyba.

24. Baroko architektūra ir skulptūra.

25. Gotikos menas ir architektūra.

26. XVIII a. menas Europoje.

27. XIX a. menas Lietuvoje.

28. Moderno architektūra ir dailė.

29. Impresionizmas skulptūroje. O. Rodenas.

30. XX a. modernizmo meno srovės.

31. Impresionizmas muzikoje.

32. XXa. postmodernizmo meno srovės.

33. XX a. teatras ir kinas.

34. Fotografijos menas.

35. Choreografijos menas.

36. Siuolaikiniai sportiniai sokiai.

37. Siuolaikinės muzikos stiliai.

38. Menų sintezė ir zymiausi jos atstovai.

39. Klasikinė muzika.

40. Bethoveno gyvenimas ir kūryba.

41. Romantinė muzika.

42. Sopeno gyvenimas ir kūryba.

43. Lietuvių profesionaliosios muzikos raida.

44. Lietuvių liaudies menas.

45. Muzikos instrumentai.

46. Dziazo raida. Lietuvos dziazas.

47. Lietuvos muziejai ir meno kolekcijos.