Savanoriskos veiklos indėlis į NVO

Uzduokime klausimą - kodėl reikalingi savanoriai?. Tyrimo respondentų buvo paprasyta pazymėti vieną arba du teiginio tęsinius, taip pat buvo palikta vietos papildomam atsakymui, turintiems kitų atsakymo variantų.

Daugiau negu pusė respondentų mano, jog savanoriai reikalingi, kad skleistų naujas idėjas, beveik pusė - kad formuotų naują poziūrį į darbuotojus ir darbą. Savanoriai yra kaip alternatyva apmokamiems darbuotojams, - mano apie 35 % respondentų.

Dziugu, kad savanoriai vertinami ne tik kaip darbo jėga ar įgaliojimų vykdytojai, bet yra laukiama is jų idėjų, tikimasi inovacijų, naudingų organizacijos veiklai ir plėtrai.

Is atsakymų galima manyti, jog kai kurie savanoriai jaučiasi esą tik nemokama darbo jėga (taip mano beveik ketvirtadalis savanorių). Tai nėra teigiamas bruozas. Daugiau dėmesio ir įvertinimo savanoriams turėtų skirti NVO vadovai, personalas. Reikėtų ska 14514c218o tinti savanorius, palaikyti jų motyvaciją, kaip siūloma JAV tyrime "America's family volunteers"

Apie svarbią savanorių reiksmę visuomenei ir nevyriausybinių organizacijų veiklai byloja respondentų, pasiūliusių kitus teiginio "savanoriai reikalingi ..." pratęsimo variantus, nuomonė:

• savanoriai - tarpininkai tarp bendruomenės ir valdzios institucijų, per juos galima įtraukti pačią bendruomenę į socialinių problemų sprendimą;
• savanoriai suteikia visiskai kitokią dimensiją bet kokiam darbui, ypač apmokamam, nes uzsiimdamas savanoriska veikla, zmogus realizuoja save ir tai motyvuoja etatinius darbuotojus;
• savanoriai reikalingi tam, kad būtų dar didesnė galimybių, idėjų, dovanų, resursų įvairovė, kad klientai galėtų uzmegzti gilius, nuosirdzius santykius;
• savanoriai - kaip pilietiskumą ugdanti jėga.

Kiti respondentai paminėjo savanorius kaip - padėjėjus etatiniams darbuotojams, kaip -"is tikrųjų vaikų teisių gynėjus", kaip supratimo tarp sveikų (savanorių) ir neįgaliųjų stiprintojus. Vienas savanoris paminėjo atsakingumo svarbą: "kad mes suprastume, jog ir darbe uz kurį mums nemoka, reikia būti atsakingiems". Tai is tikrųjų labai svarbu, nes vyraujantis poziūris, jog "esu savanoris, kada noriu tada ateinu, ką noriu tą darau ar visiskai nedarau", trukdo organizacijai vykdyti numatytus darbus, įgyvendinti planus. Reikėtų visuotinai patvirtintų, vienodų standartų reglamentuojančių savanoriską veiklą nevyriausybinėse organizacijose. Tai būtų naudingiau ir patogiau NVO personalui ir patiems savanoriams.

Jungtinėse Valstijose 2001 m. atlikto tyrimo duomenimis, 69 % savanorių JAV savanoriska veikla uzsiima reguliariai ir vidutiniskai daugiau negu 24 val. per mėnesį. Mūsų tiriamieji savanoriai savo veiklai NVO skiria vidutiniskai apie 22.7 val. per mėnesį. Dazniausiai pasikartojantis atsakymas yra iki 10 valandų per mėnesį, tiek laiko uzsiima savanoriska veikla trečdalis respondentų, ketvirtadalis savanorių nevyriausybinėje organizacijoje dirba daugiau negu 40 valandų per mėnesį, zr. lentelę zemiau.

Savanoriskos veiklos laikas per mėnesį

Respondentų savanorių paklausėme kaip daznai jie uzsiima savanoriska veikla tiriamojoje NVO:

Savanoriskos veiklos daznumas

63,64 % apklaustųjų savanorių turi kitą darbą salia veiklos nevyriausybinėje organizacijoje, 36,36 % - kito darbo neturi.

Atsizvelgiant į nemazą darbo laiką, kurį savanoriai skiria nevyriausybinėms organizacijoms, bei į tai, kad beveik du trečdaliai is jų turi kitą darbą, savanorių klausiama kokiomis dienomis dazniausiai jie uzsiima savanoriska veikla.

Kursinio darbo interviu duomenimis, NVO darbuotojai teigė, kad jie dirba neskaičiuodami laiko: jeigu reikia dirba virsvalandzius, poilsio ir sventinėmis dienomis. Paaiskėjo, kad ir dauguma sio tyrimo respondentų (savanorių) nevyriausybinėse organizacijose taip pat dirba įvairiai - 78,79 %, apie penktadalis - tik darbo dienomis (18,18 %). Vienas savanoris darbo laiko nenurodė.

Savanoriskos veiklos motyvai

Analizuojant gautus tyrimų duomenis, paaiskėjo, kad svarbiausi motyvai, paskatinę respondentus uzsiimti savanoriska veikla, yra noras padėti kitiems ir noras realizuoti save. Abu variantus paminėjo vienodas skaičius, daugiau negu pusė savanorių. Pakankamai svarbu savanoriams - noras būti reikalingiems (daugiau negu trečdaliui), noras tobulėti, įgyti daugiau įgūdzių. Ketvirtadaliui tai - pilietiskumo israiskos priemonė (zr. pav.). Vienas asmuo į sį anketos klausimą neatsakė. Du respondentai studentai papildomai parasė dar vieną motyvą: jie tapo savanoriais, kadangi reikėjo atlikti praktiką.

Motyvai, skatinantys tapti savanoriais, (%)

* Respondentai (savanoriai) galėjo pazymėti tris svarbiausius motyvus, todėl atsakymų skaičius didesnis uz 100 procentų. Diagramoje pateikti procentiniai pasiskirstymai, atsizvelgiant į respondentų skaičių.

Pagrindinės savanorystės Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose priezastys yra panasios kaip ir JAV.

Norint issiaiskinti kaip būtų galima paskatinti savanorius aktyviau dalyvauti veikloje, buvo tikslinga paklausti, kokie veiksniai padidintų jų norą uzsiimti savanoriska veikla. Respondentų buvo paprasyta prie kiekvieno pasiūlyto veiksnio pazymėti po vieną, jiems tinkamiausia variantą, bei palikta galimybė papildyti kitais veiksniais - "kita". Gautais duomenimis, daugumai savanorių norą dirbti savanoriską darbą padidintų didesnis zinių ir įgūdzių įgijimas, zr. lentelę zemiau.

Vadinasi, uzsiimdami savanoriska veikla, zmonės siekia asmeninio tobulėjimo. Svarbią reiksmę turi ir santykiai tarp darbuotojų; silta atmosfera darbe skatina zmones stengtis. Daugiau negu pusė savanorių norėtų didesnės sprendimų priėmimo laisvės.

Buvo manyta, kad savanoriai norėtų ateityje tapti etatiniais darbuotojai ir gauti atlygį uz darbą, si hipotezė nepasitvirtino, nes tokio paskatinimo norėtų maziau negu pusė apklaustųjų.

Vis tik, daugelio savanorių norą uzsiimti savanoriska veikla - apie 42 %,, tikimybė ateityje tapti etatiniu darbuotoju, padidintų. Įdomu, kad apie 3 % savanorių norą savanorystei toks skatinimas sumazintų. Du savanoriai parasė, kad "patalpų buvimas" bei daugiau lėsų padidintų jų norą dirbti savanoriską darbą, (abu atstovai yra is organizacijų, kuriose nėra apmokamų darbuotojų, dirba tik savanoriai).

Veiksnių įtaka norui uzsiimti savanoriska veikla, (%)

Tęsiant savanorių darbo analizę, pasidomėta, ar turėtų įtakos savanorių darbo kokybei, tapimas etatiniais darbuotojais. Apie sestadalis savanorių, tapę apmokamais darbuotojais stengtųsi dirbti kokybiskiau. Didziosios dalies savanorių (beveik 76 %) darbo kokybei - tai neturėtų įtakos. Neturėjo nuomonės siuo klausimu 6,06 % savanorių, vienas neatsakė. (Zr. 6 lentelė, 3 priedas).

Paaiskėjus, kad savanoriską veiklą mazai įtakoja materialiniai dalykai, pasidomėta, kokį atlygį savanoriai gauna is nevyriausybinių organizacijų.

Daugiau nei pusė savanorių teigia, kad savanorystė NVO jiems suteikia galimybę realizuoti save. Daugelis įgyja praktinių darbo įgūdzių, bendravimo įgūdzių, patiriamas dvasinis pasitenkinimas, zr lentelę:

Savanorių gaunamas "atlygis" nevyriausybinėse organizacijose, (%) *

* Respondentai (savanoriai) galėjo pazymėti tris variantus, todėl atsakymų skaičius didesnis uz 100 procentų. Diagramoje pateikti procentiniai pasiskirstymai, atsizvelgiant į respondentų skaičių.

Vienas asmuo neatsakė į sį anketos klausimą. Trys savanoriai papildomai parasė, kad nevyriausybinės organizacijoms jiems suteikia galimybę atlikti piliečio misiją bei stazuotis kitose salyse.

Anketoje respondentų paklausėme ar dalyvauja savanoriskoje veikloje jų seimos nariai? (panaudojome klausimą is seimų savanoriskos veiklos tyrimo, atlikto JAV, 2001 m.).

26 mūsų respondentų seimos nariai (36,62 %) savanoriskoje veikloje dalyvauja. Nedalyvauja - vieną su puse karto daugiau - 43 respondentų (60,56 %) seimos nariai. Palyginus savanorių ir etatinių darbuotojų atsakymus, matome, kad savanoryste uzsiima 2,5 karto daugiau etatinių darbuotojų seimos nariai, negu savanorių (zr. 6 pav.).

Galima teigti, kad Lietuvoje seimos tradicijų tęstinumo savanorystės atzvilgiu tendencija labiau būdinga apmokamų darbuotojų seimoms, o ne savanorių. Apie tai kalbant su NVO darbuotojais, susidarė tam tikra subjektyvi nuomonė. Taip yra todėl, jog nespėdami atlikti reikalingų darbų (skubių ar specifinių), ar būdami "padėtyje be iseities", etatiniai darbuotojai pirmiausia kviečiasi j pagalbą seimos narius, kurie neatsisako padėti. Dauguma savanorių yra patys kaip pagalba etatiniams darbuotojams, jie dirba maziau laiko ir yra maziau atsakingi, tad jiems nėra taip aktualu kviestis seimos narius į pagalbą. Tokia tradicija kaip JAV -- savanorystė su seima - Lietuvoje tik prasideda. Dazniausiai mūsų salyje savanorių seima būna kaip NVO klientai.

Savanorių seimos nariai

gEtatinių darbuotojų seimos nariai

Dalyvauja

Nedalyvauja

6 pav.  Respondentų seimos narių dalyvavimas savanoriskoje veikloje *

* Du respondentai (savanoris ir etatinis darbuotojas) neatsakė į sį klausimą, todėl atsakymų skaičius mazesnis uz 100 procentų. Diagramoje pateikti procentiniai pasiskirstymai, atsizvelgiant į respondentų skaičių.

Gautų duomenų analizė įrodo, kad nevyriausybinių organizacijų vaidmuo Lietuvoje didinant uzimtumą yra pakankamai didelis. Paklausėme ką mano apie tai nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ir savanoriai.

Visų respondentų nuomonės pasidalino į dvi, beveik lygias dalis: beveik 51 % respondentų ( 36 resp. ) mano, kad NVO įtaka uzimtumui mūsų salyje yra didelė arba labai didelė, o likusiosios dalies, 35 respondentų nuomone: NVO neturi įtakos uzimtumui (beveik 10 %); įtaka maza (apie 34 %); visai maza (apie 5 % ).

Tačiau skiriasi etatinių darbuotojų ir savanorių nuomonės. Savanoriai, labiau negu etatiniai darbuotojai, linkę manyti, jog NVO įtaka uzimtumui didelė. Dvigubai daugiau etatinių darbuotojų negu savanorių mano, kad įtaka uzimtumui maza ar labai maza.