ĮVADAS
Zmogaus organizmą veikia amzinieji gamtos dėsniai: jam reikia svaraus oro, tyro vandens, sveiko ir visaverčio maisto. Mitybos įpročiai turi didelės reiksmės zmogaus sveikatai. Kad zmo 19419m1210t gus būtų sveikas, darbingas, ilgai gyventų, jis turi laikytis racionalios mitybos principų: subalansuoti reikiamą ir gaunamą energiją, patenkinti organizmo poreikį tinkamu maisto medziagų kiekiu bei jų santykiu, laikytis mitybos rezimo.
Senovėje isminčiai sakė: "Geriau būti alkanam nei prisivalgyti bet ko". Tačiau galime stebėti, kaip siais didziulės maisto ir pasaulio virtuvių įvairovės laikais keičiasi mityba, maisto gamybos technologijos ir pačios maisto tradicijos. Bet ar visas siūlomas maistas teigiamai veikia sveikatą?
Mokslininkai iesko būdų, kaip siame skubančiame, pilname stresų ir įtampos pasaulyje padėti zmogui, kad jis būtų sveikas ir darbingas. Aiskinamasi, kaip apsaugoti zmoniją nuo tokių "civilizacijos ligų", kaip hipertenzija, osteoporozė, nutukimas ir pan.
Maistas stiprina organizmą, teikia mums energijos, ūkininkams-darbo, ispučia vyriausybinį aparatą, o supermarketus paverčia galingais milzinais, kurie is visuomenės spaudzia didelius pinigus. Kasmet maistas nuzudo nesuskaičiuojamą daugybę zmonių, per jį plinta epidemijos, darkomas gamtovaizdis bei kultūra, uzsikemsa mūsų arterijos. Jis skatina ziaurumą ir kelia pasitenkinimą, guodzia arba erzina vaikus, suteikia laisvumo bendraujant draugijoje.
Besivystančio individo mityba
Visas zmogaus gyvenimas susijęs su mityba. Naujagimis pirmu instinktyviu judesiu kaip gyvybės saltinio siekia motinos krūties. Su motinos pienu kūdikis gauna visa, kas būtina jo vysymuisi ir augimui...
Labai svarbu rūpintis racionalia įvairaus amziaus vaikų mityba, nes nuo to priklauso normalaus organizmo vystymasis. Neatsitiktinai suaugusių zmonių įvairių ligų priezasčių, kurias kartais issyk sunku nustatyti,, tenka ieskoti vaikystėje.
Augantis organizmas kelia vis didesnius reikalavimus: keičiasi ne tik maisto kiekis, bet ir jo kokybė. Maistas yra vienintelis energijos ir statybinių medziagų saltinis formuojant sudėtingas organizmo struktūras. Kam is mūsų nezinomas noras "prikimsti" savo vaiką kiek galima kaloringesnio maisto. " Uz mamytę , uz tėvėlį, uz senelę, uz senelį...." dėl tokio permaitinimo is vaikystės susiformuluoja pastovus noras kazką gromuliuoti, prisivalgyti iki soties. Be to, besivystančiame organizme susidaro struktūriniai nutukimo pagrindai- daugybė riebalinių ląstelių.
Ar jūsų nebaugina faktas, kad vis daugėja vaikų ir paauglių, kurie skundziasi chronisku nuovargiu, apatija, sunkiai velka kojas. Blogieji angliavandeniai, kuriais piktnaudziaujama per pusryčius , jau apie 11 val sukelia hipoglikemiją. Tai pasireiskia mieguistumu, nesugebėjimu sutelkti dėmesio, ziovuliu, apatija ar agresija. Tą daznai per pamokas pastebi ir mokytojai.
Moksleiviai vartoja per mazai produktų, kuriuos turėtų
valgyti dazniau, ir per daug tokių, nuo kurių derėtų
susilaikyti. Tai surengtoje spaudos konferencijoje
teigė moksleivių mitybos įpročius įvertinę
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Sveikatos apsaugos
ministerijos specialistai. Deja, is tyrimų duomenų galima
konstatuoti, kad dalis mokinių nesimaitina tinkamai. Tai patvirtino SAM
Respublikinio mitybos centro Faktinės mitybos skyriaus vedėja Roma
Bartkevičienė.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis
rekomenduojamomis paros maistinių medziagų ir energijos normomis
nustatyta, kiek vaikas per parą turi gauti baltymų, riebalų, angliavandenių.
Medikės teigimu, moksleiviai per mazai valgo vaisių, darzovių,
grūdinių produktų, pieno ir pieno produktų, o perdaug
saldumynų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis,
kai kuriose mokyklose nėra nei valgyklų, nei bufetų, todėl
jose vaikai maitinami tik arbata su sumustiniu ar bandele. Tokių
mokyklų Lietuvos Respublikosje yra apie 17 proc
Sis reiskinys ir vėl kartosis, jei per pietus vaikas valgys gruzdintų bulvyčių , gers saldintus gėrimus, grįzęs namo vaikas dazniausiai įsitaiso prie televizoriaus. Situs jaunus, lengvai pasiduodančius įtakai, dar nepasizyminčius kritiniu mąstymu protus televizijos reklamos skatina uzkandziauti, valgyti saldumynus, teslainius. Sportuoti stadione vaikams daug naudingiau nei "sportuoti" svetainėje.
Nuo ankstyvos vaikystės vaiką reikia pratinti prie įvairaus maisto, priesingu atveju skaidulinių maisto medziagų turintys produktai (vaisiai, darzovės, ankstiniai augalai), kuriuose gausu vitaminų, mineralinių medziagų ir mikroelementų, jiems bus atrgrasūs.
Vaikas bent kartą privalo pavalgyti mokykloje. Todėl priespiečiai turi būti rūpestingai parenkami. Juose turi būti mazdaug 1/3 energijos ir maisto medziagų, atitinkančių vaikų amziaus paros poreikius. Kaip paruosti vaikui gerai subalansuotą, pilnavertį priespiečių maisto paketą?
Pirmiausiai paklauskite vaiko, ką jis norėtų valgyti. Planuodami priespiečius (ir likusį vaiko dienos maisto racioną) naudokitės Sveikos Mitybos Piramide.
Sveikos mitybos piramidė yra kontūrai to, ką zmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Vadovaudamiesi Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgysite įvairų maistą, gausite visas reikalingas maisto medziagas, tuo pačiu reikiamas kalorijų normas, dėl ko galėsite islaikyti normalų kūno svorį.
Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; darzovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, zuvis, kiausiniai, ankstinės darzovės, riesutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą is kiekvienos sių produktų grupių. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų maisto medziagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reiksmingos. Norint būti sveikam, reikia vartoti visų grupių maisto produktų.
Duona, grūdai, makaronai, bulvės. Piramidės pagrindą sudaro neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Sios grupės maisto produktai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų saltinis. Be to grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgstis, bet jų yra maziau nei gyvūniniuose baltymuose. Sį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medziagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B grupės, PP). Sios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6 - 11 porcijų. Vieną porciją sudaro: 1 riekutė duonos, 1/2 stiklinės makaronų, ryzių, dribsnių ar kitos kosės
Darzovės
mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medziagų,
mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač
vitamino C ir karotinų, organinių rūgsčių.
Darzovės stimuliuoja virskinimą, skatindamos visų virskinimo
liaukų sekrecinę funkciją. Be to darzovėse gausu
maistinių skaidulų. Darzovių reikia 3 - 5 porcijų per
dieną. Vieną porciją sudaro: 3/4 stiklinės darzovių
sulčių, 1/2 stiklinės sviezių, 1/2 stiklinės
virtų , 1 stiklinė sviezių lapinių darzovių, viena
vidutinio dydzio bulvė.
Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A - karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2 - 4 porcijas sios grupės vaisių. Viena produktų porcija - tai vienas vidutinio dydzio vaisius (obuolys ar apelsinas); 1/2 puoduko susmulkintų vaisių arba uogų; 3/4 puoduko grynų vaisių sulčių; 1/4 kg dziovintų vaisių.
Pienas ir jo produktai -
maistingas, įvairaus amziaus zmonių lengvai pasisavinamas maistas. Is
sių produktų mūsų organizmas gauna vertingų
baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių vitaminų - A, D,
B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai,
turintys gana nemazai riebalų, todėl jų nereikia valgyti
dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2 - 3 porcijas
sių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis
pieno, jogurto ar 60 gr fermentinio sūrio.
Mėsa, paukstiena, zuvis, ankstinės darzovės, kiausiniai, riesutai. Sioje grupėje daugiausiai gyvulinės kilmės produktai. Juose gausu zmogaus organizmui būtinų maisto medziagų, baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgsčių, nesočiųjų riebiųjų rūgsčių, mineralinių medziagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiskai svarbių junginių. Didziausią biologinę reiksmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų zmogui būtinų amino rūgsčių. Kasdien is sios grupės rekomenduojama suvalgyti 2 - 3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60-100 gr liesos mėsos; 60-100 gr vistienos ar zuvies; vienas kiausinis; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 saukstai zemės riesutų.
Riebalai, aliejai, saldumynai. Piramidės virsūnėje yra riebalai, aliejai, saldumynai. Tai yra maistas, kurį reikia valgyti saikingai, nes jis beveik neturi organizmui naudingų medziagų ir yra labai kaloringas. Tai aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Siems produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mazais kiekiais.
Senyvo amziaus zmonių mityba
Senyvo amziaus zmonėms mityba reiskia islikimą. Norėdami dziaugtis visaverčiu gyvenimu, vyresni zmonės turi zinoti, kokių maistinių medziagų jiems reikia. Keista, bet nesenai atlikti tyrimai parodė , jog senstant zmonių maistas daros įvairesnis. Mokslininkai teigia, jog tuomet zmonės pamėgsta darzoves, nes senstant silpniau jaučiamas maisto kartumas. Ypač moterys sendamos nustoja jausti maisto kartumą, todėl valgo daugiau darzovių, nemaltų grūdų produktų,, rūgsčių vaisių- greipfruktų ir citrinų, geria daugiau kavos ir arbatos. Suaugusieji pradeda mėgti kartoko skonio darzoves.
Vis dėlto yra ir kitų prastos senyvo amziaus zmonių mitybos priezasčių. Dėl ligų gali būti sumazėjęs apetitas, o silpnėjant skonio jutimui maitas gali atrodyti neskanus. Nusilpimas, netektis ar atskirtis gali sukelti depresiją ir nenorą rūpintis savimi. Senyvo amziaus zmones maziau juda, nebenori niekur eiti is namų, o kadangi maziau būna saulėje, jiems pradeda trūkti vitamino D. Jie gali jaustis per silpni, kad pasigamintų maisto, nueitų i parduotuves, arba neturėtų pinigų mėgstamam maistui.
Senstant didėja vitaminų ir mineralinių medziagų poreikis. Tai gali būti dėl blogos rezorbcijos, lėtinių ligų ir vaistų vartojimo. Pagyvenusiems zmonėms daznai uzkietėja viduriai, nes sumazėja raumenų tonusas ir sulėtėja zarnų peristaltika. Maistinių medziagų poreikį reikia įvertinti individualiai, pagal kiekvieno zmogaus organizmo būklę (priklauso nuo lėtinių ligų, fizinio aktyvumo).
Pagyvenusiems zmonėms sumazėja
energijos poreikis, nes sumazėja liesos kūno masė,
lėtesnė medziagų apykaita ir jie maziau fiziskai aktyvūs.
Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai.
Kiekviename organe aktyvių ląstelių kiekis mazėja dėl
sulėtėjusios medziagų apykaitos. Pagyvenę zmonės yra
maziau aktyvūs. Vidutiniskai 75 metų vyrams rekomenduojama 2050 kcal per dieną, o moterims -
1600 kcal. Jei pagyvenusio zmogaus paros energijos poreikiai yra 1500
kalorijų, tuomet jam rekomenduojama vartoti vitaminų.
Natūralus maistas. Koks jis?
Vis dėlto "natūralaus" maisto sąvoką kaip nors pagrįsti sunku. Natūraliais galima būtų laikyti tik labai nedaug maisto produktų. Jau pats civilizuotumas yra labai nenatūrali būtis, kuriai palaikyti reikia nenatūralių priemonių. Pageidaujantys " natūraliai" maitintis zmogus turėtų susimedzioti laukinį zvėrį, nudobti jį akmenimis, sudraskyti ir tuoj pat sudoroti sviezius, dar siltus nuo kaulų nuplėstus raumenis kartu su visais viduriais.
Daugelis natūralių maisto produktų yra kenksmingi. Paprastuose ryziuose esantis fitatu vadinamas junginys maiste jungiasi su gelezimi ir sukelia anemiją. Be to, jis trugdo įsisavinti cinką ir varį. Toks pavojus gresia zmonėms, valgantiems daug fitatų turinčias darzoves. Daugelyje darzovių ( ypač garstyčių seimos augalų grupės, pvz., kopūstuose ) yra vėzį sukeliančių cheminių medziagų.
Ateities mokslininkai turės suprasti, jog abstrakti "natūralios mitybos" sąvoka toli grazu neatitinka tikrovės. Mėgstate rupią duoną, sviestą, kaimiską sūrį? Visa tai- abdoroti produktai, ir nors jų apdorojimo technologija tradicinė, bet vis tiek jie yra techniskai apdoroti ir visiskai nenatūralūs, nes nė vieno is jų gamtoje nėra. Grūdų malimas, miltų pries kepant krosnyje fermentavimas mielėmis yra nenatūralus apdorojiomo procesas. Riebalų laselių isskyrimas is pieno ir jų plakimas, kol sumusamas sviestas, yra technologine procedūra. Margarinas, kurį mieliau renkasi daugelis zmonių, yra absoliučiai sintetinis produktas, nors riebalų kiekiu ir kaloringumu prilygsta sviestui.
Gyventi natūraliai- reiskia nuo slapdribos ir lietaus slapstytis oloje be jokių maisto isteklių. Maitintis jogurtu, sūriu, duona ir sviestu yra rafinuota, bet nė kiek ne nenatūraliau, nei raugti alų plastikiniame kubile.
Genetiskai modifikuotas maistas - kasdienybė
Genetiskai modifikuotas maistas yra maistas, gaminamas is genetiskai modifikuotų augalų ar gyvūnų. Jis tapo plačiai prieinamas nuo -ųjų. Dazniausiai tai yra genų inzinerija pakeistos sojos pupelės, javai, kakavos pupelės ir kita.
Lietuvos parduotuvių lentynose daugėja maisto produktų su genetiskai modifikuotais organizmais (GMO). Mokslininkai vis dar ginčijasi dėl galimo genetiskai modifikuotų produktų poveikio zmogaus sveikatai, o maisto kontrolės institucijų pareigūnai vartotojus ragina atidziai skaityti prekių etiketes bei gerai apgalvoti pasirinkimą.
"Tai nėra nesaugūs maisto produktai - jei jų yra parduotuvėse, vadinasi, juos vartoti saugu. Mūsų uzduotis - tinkamai informuoti vartotojus apie maisto produktų kilmę ir uztikrinti jiems galimybę rinktis arba natūralius, arba genetiskai modifikuotus produktus", - savaitrasčiui "Panorama" sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarosienė. Anot jos, genetiskai modifikuotų maisto produktų pasirinkimas didėja ir toliau didės, o nepasiklysti prekių dziunglėse vartotojams labiausiai padėtų didesnis domėjimasis produktų sudėtinėmis dalimis. Pries porą metų atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje tik 56 procentai gyventojų yra girdėję apie GMO. Tik 16 procentų pirkėjų atidziai istyrinėja produktų kilmę ir domisi jų sudėtimi. "Nemanau, kad per pastaruosius metus situacija smarkiai pasikeitė. Gyventojams nelengva paaiskinti, kas gi tos genetinės modifikacijos - kartais juos gąsdina jau pats pavadinimas", - sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė.
GMO tyrimai atliekami ir Lietuvos nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Bendrovės, is trečiųjų salių gabenančios įvairias prekes, būna pačios suinteresuotos pasitikrinti, ar GMO kiekis produktuose nevirsija leistinos normos. Europos Sąjungos (ES) leistina norma - 0,9 procento bendro produkto kiekio. Jei si norma virsijama, produktą turi įregistruoti ES institucijos.
Tikslių duomenų apie GMO poveikį nėra. Pasaulio sveikatos organizacija laikosi nuosaikios pozicijos ir nurodo, kad kol kas nėra įrodymų, jog GMO kenktų zmonių sveikatai. Lietuvoje vyraujamas atsargus poziūris į genetines maisto modifikacijas atspindi ir visos ES poziciją. Europiečiai palankiai vertina biotechnologijas, tačiau vis dar priesinasi genetiskai modifikuotiems organizmams. ES 1999-aisiais buvo netgi paskelbusi moratoriumą modifikuotiems produktams, ir tik pastaraisiais metais, apsisarvavusi daugybe teisės aktų, pamazu įsileidzia į rinką genų inzinerijos laboratorijose sukurtus produktus. Visiskai kitokio poziūrio laikomasi JAV - jose įsikūrę didziausi GMO koncernai. Sios bendrovės suinteresuotos kuo platesne pasaulio rinka. Genetiskai modifikuotų produktų eksportas garantuoja milziniską pelną - tiekdami modifikuotas augalų sėklas, koncernai tiekia ir savo pačių gaminamus herbicidus bei pesticidus. JAV produktai su GMO nėra zenklinami - Amerikos ūkininkų teigimu, zenklinimas prilygsta faktiniam draudimui.
ISVADOS
Taigi apzvelgę siuolaikinės visuomenės mitybos įpročius, galima daryti isvadas, kad vis daugiau zmonių maziau atkreipia dėmesį i vitrinose bei lentynose esančius maisto produktus. Nesigilina i jų sudėtį bei atsainiai nuzvelgia etiketes, nesigilindami kas jose slypi. Galbūt laiko stoka ir per didelis uzimtumas, verčia zmogų rinktis greičiau pagaminamą maistą, kuris nepasizymi gerosiomis maisto savybėmis.
Kasdien televizija ir laikrasčių antrastės grėsmingai įspėja visuomenę apie gresiantį natūralaus maisto isnykimą, tačiau retas, kuris tą įsisavina. Tačiau juk mityba yra pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gero gyvenimo kokybę.
Literatūros sąrasas :
Maisto ateitis / Brian J. Ford.- Vilnius : Eugrimas, 2004.- 136 p.
Mūsų organizmo rezervai / N. Agadzianianas, A.Katkovas - Vilnius : Mokslas, 1984.- 160 p.
Sveika mityba / A. Pokrovskis.- Vilnius : Mintis, 1992.- 255 p.
Grozis ir keptuvė / I. Gumovska.- Vilnius : Mintis, 1984.- 132 p.
Valgydami lieknėkite ir islikite liekni / M. Montignac.- Vilnius : Presvika, 2005.-248 p.
Svarbiausi mitybos principai / L. Lukosevičius.- Kaunas, 2003.- 420 p.
Sveika mityba / G. Stukas.- Vilnius, 1999.
https://eko.laei.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=611&Itemid=36
Turinys
Įvadas
Dėstymas
a. Besivystančio individo mityba
b. Senyvo amziaus zmonių mityba
c. Natūralus maistas. Koks jis?
d. Genetiskai modifikuotas maistas-kasdienybė
e. Maisto produktų suvartojimas
Isvados
Literatūros sąrasas
|
