Vistvanagis (Accipiter gentilis)
Isvaizda. Didesnis uz varną. Patinas gerokai
mazesnis uz patelę. Kūnas 48-58 cm ilgio, sveria 0,7-1,2 kg. Virsutinė
pusė pilkai rusva su pil 22522n134w ku ar rudu atspalviu, galva tamsesnė, baltai
dėmėta; virs akių balti "antakiai". Apatinė pusė
balta, ismarginta skersiniais juodais dryziais. Uodega ilga, skersai dryzuota.
Snapas melsvai juodas, kojos geltonos.
Jauniklių virsutinė kūno pusė pilkai rusva, nusėta
balsvomis dėmelėmis, apatinė - rusva ar balsva, ismarginta
juosvomis isilginėmis dėmėmis.
Pauksčiui būdingi palyginti trumpi buki sparnai ir ilga uodega. Uz
paukstvanagį gerokai didesnis. Skraido dazniausiai neaukstai, greitai ir
vikriai. Grobį uzpuola netikėtai.
Balsas. Daznai girdėti prie
lizdo skardziai saukiant "ki ki ki..." Kartais saukia kaip suopis "hi-ja, hi-ja",
o jaunikliai rėkia "kja kja..."
Paplitimas. Daznas. Pastebimas visus
metus.
Buveinė. Įvairiausi miskai. Medzioja taip pat
laukuose, gyvenvietėse.
Veisimasis. Lizdą krauna
aukstai medziuose, retkarčiais įsikuria senuose lizduose. Lizdo
pakrasčius vis perkloja zaliomis sakelėmis. Balandzio - geguzės
mėn. deda 3-4 zalsvai baltus, kartais su rusvomis dėmėmis
kiausinius (56,6 X 42,5 mm;
60 g).
Peri apie 38 dienas. Isveda vieną vadą. Jaunikliai lizdą palieka
po 36-40 dienų.
Minta įvairiausiais pauksčiais, rečiau zinduoliais.
