ES istorija

Pakruojo rajonas

Linkuvos gimnazija

Referatas

Europos Sąjungos fondų parama Lietuvai

Projekta atliko:

Justas Dauksa 2gb

Bendra apzvalga

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, tampa aktuali informacija apie galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. ES struktūrinių fondų lėsos pradėtos įsisavinanti vadovaujantis Lietuvos 2004-2006 m. Bendruoju programavimo dokumentu, kurio projektui LR Vyriausybė pritarė 2003 m. sausio mėnesį, bei siuo metu rengiamu jo priedu.
    Minėti dokumentai nurodo ES struktūrinių fondų panaudojimo galimybes bei investicijų sritis. Viena is Bendrajame programavimo dokumente numatyto pirmo plėtros prioriteto ,,Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra" priemonių - ,,Sveikatos prieziūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas". Ja siekiama, pasinaudojant ES struktūrinių fondų finansine parama, modernizuoti ir optimizuoti sveikatos prieziūros sektoriaus infrastruktūrą. Lėsos numatytos sveikatos prieziūros įstaigų restruktūrizacijai, pastatų ir medicinos technikos atnaujinimui, informacinių technologijų plėtrai. 2004 m. is ES struktūrinių fondų gauta apie 20 mln. Lt paramos.
    Struktūrinių fondų lėsos skiriamos geriausiai įvertintiems projektams. Juos vertina Centrinė projektų valdymo agentūra, o galutinius sprendimus priims Projektų atrankos komitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Siuo metu Finansų ministerijos sudarytos darbo grupės rengia paraiskos formas, procedūrų vadovus bei kitus ES struktūriniams fondams įsisavinti būtinus teisės aktus. 
    Sveikatos apsaugos projektai remiami tik labai aiskiai pagrindus jų indėlį į salies socialinę ekonominę plėtrą. Siekiant suvienodinti sveikatos prieziūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visoje Lietuvoje, ypatingas dėmesys bus skiriamas kaimo regionams.
    Struktūriniai fondai - tai ES regioninės politikos finansavimo priemonė, kuria siekiama sumazinti skirtumus tarp issivysčiusių ir maziau issivysčiusių regionų arba valstybių. Struktūriniai fondai yra keturi: Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Europos zemės ūkio valdymo ir garantijų fondas, Finansiniai instrumentai zuvininkystės valdymui. Jie turi skirtingus tikslus ir finansines galimybes, tačiau yra tarpusavyje susiję. Visus juos sudaro ES biudzeto lėsos. 
    Struktūrinių fondų parama paremta papildomumo principu. Tai yra, paramos lėsos skiriamos ne pakeisti pačių valstybių islaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Viesų institucijų projektams (tokie projektai numatomi sveikatos sektoriuje) ES struktūrinių fondų parama gali sudaryti iki 75 proc. konkretaus projekto islaidų.

Paramos gavimo principai

   Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo dokumentu (BPG) ir jo priedu. Dokumentuose numatytas lėsų įsisavinimo laikotarpis yra 2004-2006 m.
   Sveikatos apsaugos ministerija yra tarpinė institucija, atsakinga uz  Bendrojo programavimo dokumente numatytos 1.4 priemonės "Sveikatos prieziūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas" įgyvendinimą.
   Pagal sią priemonę bus remtinos trys veiklos:
- bendrosios praktikos paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas;
- kardiologinės sveikatos prieziūros paslaugų stiprinimas ir plėtra, modernizuojant sveikatos prieziūros įstaigas;
- projektų techninės dokumentacijos rengimas.
   Sių veiklų įgyvendinimui Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir ministras patvirtino (2003 m. gruodzio 31 d. įsakymas Nr.V-805) dvi strategijas:
- Lietuvos gyventojų sergamumo bei mirstamumo nuo sirdies ir kraujagyslių ligų mazinimo strategiją;
- Bendrosios praktikos gydytojų paslaugų tinklo plėtros ir modernizavimo strategiją.
   ES struktūrinių fondų paramą gaus tik tie projektai, kurie atitiks minėtose strategijose nustatytiems kriterijams.
   Bendrajame programavimo dokumente taip pat numatyta, kad prioritetas skiriant ES struktūrinių fondų paramą bus teikiamas kaimo sveikatos prieziūros įstaigoms ir regionams, kurie pasizymi blogesniais sergamumo rodikliais.
   Paraiskas pagal pirmąją veiklos kryptį galės teikti viesi ir privatūs bendrosios praktikos gydytojai is pietinių ir vakarinių Lietuvos regionų.
   Paramos kardiologinei veiklai modernizuoti gali tikėtis rytų ir pietryčių rajonų medikai, tačiau ekspertai rekomenduoja jiems apsijungti ir rengti bendrus projektus. Pirmiausiai, tai susiję su dideliu kiekiu informacijos ir dokumentų, kuriuos teks parengti. Be to, vertinant projektus, prioritetas bus teikiamas didesnį regioną ar sritį apimantiems pasiūlymams.

ES fondų parama Lietuvai 2007m. gali virsyti 4,36 mlrd. litų

Lietuva kitąmet is Europos Sąjungos (ES) fondų gali sulaukti daugiau kaip 1,263 mlrd. eurų (4,36 mlrd. litų), jei isnaudos visas 2007 metų ES biudzete numatytas galimybes.

Geresnės galimybės pasinaudoti ES Sanglaudos ir Struktūrinių fondų parama Lietuvai bei kitoms 2004 metais Bendrijos narėmis tapusioms salims numatytos 2007 metų ES biudzete, kuriam ketvirtadienį pritarė Europos parlamentas.

"Tokia finansinė injekcija, ismintingai ją investavus, gali suteikti Lietuvai įspūdingą pagreitį - tereikia pasirinkti kryptį", - pranesime spaudai sakė Europos Komisijos narė, atsakinga uz ES finansinį programavimą ir biudzetą, Dalia Grybauskaitė.

Anot jos, 2007-ųjų biudzetas yra tik naujosios finansinės perspektyvos startas. Vėliau parama dar didės, o per visą 2007-2013 metų laikotarpį Lietuva galės gauti 10,7 mlrd. eurų (36,9 mlrd. litų), arba beveik 6,5 proc. salies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

Patvirtinus 2007 metų biudzetą naujosios ES salys tampa visateisėmis regioninės politikos dalyvėmis - palyginti su 2006 metais, sių salių galimybės pasinaudoti ES Sanglaudos ir Struktūrinių fondų parama didėja beveik dvigubai.

Prognozuojama, kad 2007-aisiais naujosioms salims teks apie 44 proc. visų Sanglaudos ir Struktūrinių fondų lėsų, tuo tarpu 2006 metais sioms salims bus skirta apie 23 proc.sių fondų lėsų.

Ateityje si tendencija spartės - jei salys sugebės pasinaudoti visa joms numatoma ES fondų finansine parama, 2013 metais naujosioms ES salims teks jau daugiau kaip 51 proc. ES Sanglaudos ir Struktūrinių fondų lėsų.

Europos parlamento patvirtinto 2007 metų biudzeto islaidų dydis siekia 126,5 mlrd. eurų (436,8 mlrd. litų). Islaidų struktūroje didziausią dalį - 43 proc. arba 55 mlrd. eurų (189,9 mlrd. litų) - sudaro lėsos ES ekonomikos konkurencingumą skatinančių programų finansavimui.

Ekonomikos konkurencingumą skatinančių programų finansavimui 2007 metais ketinama skirti 15 proc. daugiau lėsų nei 2006-aisiais. 54 proc. daugėja lėsų, skirtų inovacijų įmonėse skatinimui, beveik 30 proc. didėja energetikos ir transporto plėtrą bei modernizavimą skatinančių programų finansavimas, apie 30 proc. daugėja darbuotojų mokymui, kvalifikacijos kėlimui numatomų lėsų.

"Sios permainos neabejotinai gali suteikti postūmį, kurio labai reikia ES ekonomikai. Sie pokyčiai įrodo, kad Europa suprato finansų reformų poreikį ir būtinybę investuoti ne į XIX amziui būdingas veiklas, o į ateitį - zinias ir mokslą, moderniąsias technologijas, pazangųjį verslą ir verslo sąlygų gerinimą", - sakė D.Grybauskaitė.

Ji pabrėzdama, kad pasirinktoji biudzeto reformavimo kryptis isliks visą naujosios finansinės perspektyvos laikotarpį, kuris apims 2007-2013 metus. Prognozuojama, kad 2013 metais, palyginti su 2006-aisiais, investicijos į ekonomikos plėtrą ir konkurencingumą padidės 66 procentais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be rastisko UAB "BNS" sutikimo neleidziama.