Warning: session_start(): open(/var/cpanel/php/sessions/ea-php54/sess_8mhh7cip55ut0g5jc9gqqsg6l7, O_RDWR) failed: No space left on device (28) in /home/svadan37/public_html/scritube/limba/lituaniana/Kaip-velkiauja-kaimynai3515142013.php on line 2

Warning: session_start(): Cannot send session cache limiter - headers already sent (output started at /home/svadan37/public_html/scritube/limba/lituaniana/Kaip-velkiauja-kaimynai3515142013.php:2) in /home/svadan37/public_html/scritube/limba/lituaniana/Kaip-velkiauja-kaimynai3515142013.php on line 2
Kaip velkiauja kaimynai
Documente online.
Username / Parola inexistente
  Zona de administrare documente. Fisierele tale  
Am uitat parola x Creaza cont nou
  Home Exploreaza
Upload




























Kaip velkiauja kaimynai

Lituaniana




Kaip velkiauja kaimynai

Iki Mozūrų - visai netoli. Tereikia kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną, nutolti nuo jos per pussimtį kilometrų, ir prasideda garsusis Mozūrų krastas. Garsus jis savo ezerais ir juose gyvenančiomis zuvimis. Čia pilna viesbučių, stovyklų, moteliukų, visur - iskabos: "Zuvies kepykla", "Rūkyta zuvis". Vasara čia suguza milijonai zmonių, čia ilsimasi, daug zvejojama ir nemazai pagaunama. Teigiama, kad buvusi Mozūrų ezeryno slovė blėsta, kad zuvies tame kraste kur kas maziau, nei buvo anksčiau, bet ir dabar lenkų zvejai beveik vieningai tvirtina, kad 90 proc. vėlyvą rudenį Lenkijoje sugautų didelių zuvų - tai Mozūruose velkiaujančių zvejų laimikiai.




Klimatas tiek Mozūruose, tiek Lietuvoje toks pats, ezerai irgi tokie patys. Jų čia yra visokių: seklių ir gilių, didelių ir mazų. Zvejai neįnoringi: kur galima, ten velkiauja, nes velkiavimas, kaip zinia, bene pats sėkmingiausias didelių plėsrūnių zūklės būdas vėlų rudenį. Pasidomėkime, kaip velkiauja kaimynai, nes jų patirtis ir mums gali praversti.

Kokie Mozūrų velkiautojų masalai? Dazniausiai naudojami didoki - 16-18 cm -skęstantys ir plaukiantys vobleriai. Tačiau pirmenybė teikiama ne skęstantiems, bet plaukiantiems modeliams. Vobleris, normaliai spiningaujant paneriantis į 1,5-2 metrų gylį (pavyzdziui, "Salmo" firmos 18 cm ilgio plaukiantis masalas "Whitefish 18 Floating"), plaukdamas paskui valtį, pasiekia ir 4 metrų gylį. Zinoma, visi meskerės elementai turi derėti. Paprastai lenkų zvejai masalą leidzia 30-40 metrų atstumu. Norėdami kontroliuoti visus masalo judesius, dazniausiai naudoja pintą valą. Dėl jo ir masalas plaukia giliau (plonesnis valas - mazesnis vandens pasipriesinimas), ir kibimus lengviau matyti. Velkiaudami 50-80 gramų masalais, lenkai dazniausiai naudoja 0,20-0,25 milimetrų storio valą. Daznai didelių voblerių trisakiai kabliukai arba papildomai paastrinami, arba pakeičiami ypač astriais "Gamakatsu" kabliukais. Nepaisant to, kad naudojami gana standūs kotai ir netamprus pintas valas, ne visus lydekų kibimus zvejams pavyksta isnaudoti. Teigiama, kad lapkritį Mozūrų lydekos kimba atsargiai ir delikačiai. Tėra tik 30 proc. tikimybė, kad pavyks lydeką pakirsti, jei pirmasis kibimo momentas praziopsotas. Lapkričio gale, norėdami pasiekti 6-8, kartais - ir 12 metrų gylį, zvejai 0.8-1 metro atstumu pries voblerį kabina svorį. Svoris daznai risamas prie papildomo pavadėlio (tradicinis paternosteris). Kartais tam naudojami ir skęstantys vobleriai, nes, pavyzdziui, 30 metrų nuo valties traukiamas tos pačios firmos "Salmo" vobleris "Whitefish 18 SX" be jokių papildomų svarelių lengvai pasiekia 8-10 metrų gylį. Kaip jau minėjome, zvejai mieliau gaudo plaukiančiais masalais, nes stabtelėjus toks vobleris nenusileidzia į dugną. Vadinasi, nėra jokios galimybės, kad kabliukai prisirankios siukslių, kurios turi įtakos masalo darbui.

Kai kurie zvejai tokiais vobleriais bando ir spiningauti. Reikia pasakyti, kad nėra lengva nei uzmesti, nei traukti tokį masalą. Norint toli svystelėti didelį voblerį, reikia ne tik galingo spiningo, bet ir įgūdzių: pries masalui nusileidziantį vandenį, tenka pristabdyti valą, kitaip neisvengsime susipainiojimų. Taigi vėlyvą rudenį Mozūrų ezeruose spiningaujantys zvejai mieliau naudoja ant 20 gramų ar dar didesnės galvutės uzmautus didelius guminukus su papildomų kabliukų sistemėle. Be abejo, neatsisakoma ir tradicinių vartiklių, ir pačių didziausių sukriukių.

"Zvejys ir zuvis" Nr. 11(380 2001m. lapkritis

Velkiavimui skirta įranga

Planeriai
Planeriai

Velkiautojai JAV daznai naudoja specialius įtaisus, palengvinančius velkiavimą - skandinančius lengvus masalus į didelius gylius arba nukreipiančius juos į sonus nuo valties. Vienas is jų tai downrigger įtaisas, kartais dar vadinamas patrankos sviediniu arba bomba. Jo principas toks: labai sunkus svoris, pritvirtintas prie specialaus laikiklio skandina masalą gilyn, kai zuvis uzkimba, valas atsikabina nuo svorio ir toliau su zuvimi kovojama 15515o1420p įprastai.

Kitas skandinantis prietaisas - diving plane. Jis masalo skandinimui naudoja vandens pasipriesinimą. Zuviai uzkibus, jis lieka pritvirtintas prie valo, tik susiskleidzia ir daug pasipriesinimo nesukelia. Side plane - tai prietaisas, nukreipiantis masalą tolyn nuo valties. Sie naudingi prietaisiukai įgalina zveją velkiauti iskart keturiais masalais: du plaukia smarkiai nutolę nuo valties, o du traukiami paskui. Daugelis planerių lieka ant valo, kai zuvis uzkimba - jie taip pat susikleidzia.

Kai kurie atsikabina nuo valo ir iskyla pavirsiun. Zvejui reikia grįzti ir paimti plūduriuojantį planerį. Kita kategorija planerių - trolling boards - jie yra traukiami ant storo valo ar troselio ir uzkibus zuviai atsikabina nuo valo, taigi zvejys gali kovoti su zuvim be trukdymų. Trolling board pagalba galima velkiauti iskart keletą blizgių.

Zūklė naudojant dirbtinį masalą

Zuvis plėsrūnes galima sugauti naudojant dirbtinį masalą, kaip ir zuvis, dazniausiai nepriskiriamas prie plėsrūnių. Yra nemazai įvairių dokumentinių įrodymų apie karpius, karsius, ūsorius sugautus naudojant dirbtinį masalą. Paprastai spiningautojas dazniausiai taikosi sugauti lydeką ar eserį, rečiau-starkį ar sapalą. Pagrindinė dirbtinio masalo paskirtis, imituoti plėsrios zuvies auką - nebūtinai panasią isoriskai, bet labiau panasią elgsena bei manieromis. Dauguma zuvų plėsrūnių stipriai reaguoja į staigius, netikėtus judesius ir vibraciją. Ir tai yra pagrindiniai faktoriai susiję su masalo skyrimu bei naudojimu.

Zvejojimo būdai naudojant masalą

Modernus zvejojimas, naudojant dirbtinį masalą, yra kilęs is metodo, kuris siomis dienomis nėra labai populiarus: naudojama svieziai pagauta, negyva ir neapdirbta zuvelė, su nepazeistom plaukimo pūslėm; ji paprasčiausiai pritvirtinama prie dviejų trisakių ir įtaisoma taip, kad uodega būtų sunarpliota ar susukta ir svyruotų. Masalai gerai laikosi pavirsiuje ir ypač vilioja velkant per seklumą ar gausiai zolėmis apaugusią vietą. Kuo didesnį triuksmą ir garsą masalas skleidzia tuo didesnė tikimybė, kad zuvis susidomės. Taipogi galima atkartoti voblerio/blizgės nėrimo garsą pridedant svino prie zuvies galvos. Norint pritaikyti sį metodą gaudant lydekas upėse, galima įdėti nedidelį metalo gabaliuką masalui į burną. Toks būdas vadinamas grimzdimo ir vilkimo, ir gali būti labai veiksmingas, ypač pries srovę.

Spiningavimas su negyvu jauku buvo pirmtakas spiningavimo su dirbtiniais masalais, vobleriais su liezuvėliais, kuriuos galima kontroliuoti traukiant vandeniu. Zūklė su masalu gali būti labai įdomus uzsiėmimas, ypač siltesniais mėnesiais kuomet sis metodas yra labiausiai produktyvus. Ypatingai zvejojimas plaukiančiais masalais gali būti kvapą gniauziantis uzsiėmimas ir gali pateikti tokių nepamirstamų reginių, kaip didziulės lydekos verzimąsis is vandens gelmių su įkibusiu į zabtus kabliuku.

Įrankiai

Zūklė su masalu nereikalauja daug papildomų įrankių. Viskas priklauso nuo to, kiek daug norima pasiekti.

Meskerykotis

Jei planuojate zūklauti įprastai, tuomet galima apsieiti su įprastu meskerykočiu, kuriuo gaudote su masalu. Lengvas meskerykotis labai tiks eserių spiningavimui, o 3-3,35 m karpinis meskerykotis gali islaikyti praktiskai bet kokią lydeką. Tačiau jei zvejojimas su masalu yra jūsų pagrindinė zūklavimo dalis, tai pareikalaus is jūsų didesnių investicijjų. Jei ruosiatės zvejoti is valties, 2,74m ilgio meskerykotis būtų pats geriausias.

Ritė

Pastovus dirbtinio masalo uzmetimas ir traukimas sudaro ritei didelę apkrovą: dyla krumpliaračiai, atsilaisvina rankenėlė ir silpnėja jos spyruoklė. Produktyviai zūklei su dirbtiniu masalu, svarbu, kad valas būtų susuktas lygiai. Taipogi yra būtinos įvairios priemonės, padedančios uzmesti toliau ar istraukti nemazą zuvį. Aero GT ritės atitinka visus reikalavimus, kokių tik gali prireikti zvejui gaudančiam su dirbtiniu masalu. Jos yra stiprios, lengvos (labai svarbu kuomet kotas yra laikomas nuolatos), ir dirba labai lygiai, sumazinant iki minimumo galimybę, kad valas susipainios. Ir svarbiausias dalykas - geresnės kokybės ritės vibruoja maziau, kas yra gerokai erzinantis dalykas nuolatos sukant valą. Būtina atkreipti dėmesį į stabdzius, svarbų pagalbininką, traukiant stipriai besipriesinančią zuvį.

Valas ir pavadėlis

Pavadėlis, skirtas zūklauti su dirbtiniu masalu, turi būti ne maziau kaip 6,8 kg keliamosios galios, tačiau jei planuojate sugauti didesnę zuvį, pavadėlis gali būti stipresnis. Jei zinote, kad zvejojate vietose kur lydekos būna apie 14,18 kg, jūsų pavadėlio keliamoji galia turėtų būti ne mazesnė kaip 11,34 kg. Kokybiskas septynių vijų pavadėlis yra plonas ir lankstus. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes pavadėlis stipriai įtakoja masalo judesius. Įvairiai zūklei tinka 5,44 kg keliamosios galios valas, tačiau jei sukriuke gaudote eserius, naudokite mazesnės keliamosios galios valą, kad nesuvarzytumėte masalo judesių. Daznas uzmetimas reikalauja trynimosi sumazinimo, ir labiausiai tam tinka "Sufix" valas.

Lydekos gaudymas su dirbtiniu masalu

Lydekos zūklavimas naudojant dirbtinį masalą yra jaudinantis pojūtis, ypač jei vanduo yra skaidrus. Jei uzsidėtumėte poliarizuotus akinius nuo saulės, galėtumėte pamatyti kaip bangos judina masalą. Stebint galima isvysti ir lydeką, sekančią masalą, ir kertančią pačiu paskutiniu momentu, kuomet masalas būna pačiame vandens pavirsiuje. Lydekai uzkibus, greitis ir pasipriesinimas yra ypatingai stiprus. Nuotraukose zemiau zvejys gaudo sekliame vandenyje, naudodamas plaukiojantį voblerį.

Nors vobleris laikosi pavirsiuje, jis puikiai dera su lapeliu, kuris padės panerti velkant. Kuo greičiau vobleris yra velkamas tuo giliau jis paneria. Patyręs zvejys traukiant gali keisti voblerio padėtį - auksčiau ar zemiau, varijuoti greitį tam, kad sudomintų lydeką.

Issirinkus norimą plotą, masalas uzmetamas. Zvejojant su bet kokiu masalu, yra populiaru apieskoti visą teritoriją priesais. Pradėkite zvejoti is kairės pusės, lėtai slenkant lanku į desinę ir uzmetant į kiekvieną vandens plotą.

Kuomet vobleris kerta vandenį, ritės rankenėlę reikia uzdaryti. Suvyniojant valą reikia varijuoti sukimo greitį. Lėti, nelygūs judesiai pritrauks lydekos dėmesį ir ji norės istirti masalą.

Atidziai stebėkite masalą sekančios lydekos zenklus vandenyje. Tvirtai laikykite meskerytkotį, kad būtumėt pasiruosęs lydekos kirtimui. Uzsidėjus poliarizuotus akinius, galėsite pamatyti isneriantį masalą ir jį sekti.

Kuomet masalas prisiartina prie meskerykočio galo, sulėtinkite greitį. Jei lydeka sekė masalą, tuo metu ji ir kirs, nes lydekos mėgsta lėtai judantį taikinį. Daznai zuvis gali kirsti keliant masalą is vandens.

Lydeka jau sugavo masalą; kova tarp zvejo ir lydekos yra pačiame įkarstyje. Zvejys priklaupia, kad galėtų tvirčiau kontroliuoti lydeką. Si lydeka kirto masalą kuomet sis buvo jau keliamas is vandens.

Lydeka jau pavargo ir zvejys gali visiskai ją kontroliuoti. Lydeka nėra stipriai įsikabinusi, lengvai matomas trisakis lydekos zabtuose.

Lydeka istraukta saugiai; zvejys rodo kaip teisingai laikyti zuvį-su pirstais "V" forma uz ziaunų. Su nyksčiu prispausti prie isorinės ziaunos, kad lydeka laikytusi tvirtai. Taip galima istraukti lydeką ir be tinkliuko. Tačiau ziūrėkite, kad pirstai nepatektų į lydekos zabtus.

Naudokite kilimėlį istraukiant kabliukus. Paguldykite lydeką ant nugaros ir su ilgomis znyplėmis (pincetu) istraukite kabliukus. Dviem pirstais laikykite uz ziaunų, nykstį prispausdami prie apatinio zandikaulio, kad atsidarytų zabtai. Taip nepadaroma zala lydekai ir ją galima paleisti į vandenį.

Zūklė su vobleriais

Vobleriai yra mediniai, plastmasiniai arba metaliniai masalai sukurti tam, kad būtų galima imituoti auką plėsriosioms zuvims. Yra keturi pagrindiniai voblerių tipai: plaukiantis vobleris, plaukiantis- neriantis vobleris (floating diver), lėtai grimstantis (slow sinker), svarelis (suspender). Svarbu pritaikyti masalą prie būsimo laimikio.

Plaukiantis-neriantis vobleris

Sie masalai is priekio turi liezuvėlį, padedantį panerti zemyn. Kuo greitesnis vilkimas, tuo giliau neria vobleris. Keičiant lapelio kampus, galima kontroliuoti nėrimo gylį. Vobleris su mazu, stačiai nulenktu liezuvėliu, skirtas seklesniam nėrimui, o vobleris su didesniu liezuvėliu, kurio kampas ne toks didelis, naudojamas gilesniam nėrimui. Ypatinga savybė sių voblerių yra ta, kad panardinus jį staigiu timptelėjimu, tarkim į 60 cm gylį, pastoviai traukiamas vobleris laikysis tame pačiame gylyje, kas yra be galo naudinga sekliose ir zolėtose vietose. Vobleriai, turintys galimybę plaukti tame pačiame gylyje kontroliuojant greitį, labai tinka ieskant zuvies dideliame vandens plote ir velkant jauką salia lėtai plaukiančios valties. Dabar dauguma voblerių yra daromi is plastiko ir tusčiaviduriai, vidinė sienelė padengiama atsispindinčiais pavirsiais atkartoti sidabrinius zuvies zvynus. Į vidų dar dedami rutuliukai, kad judėdami sukeltų garsą, kuris dar labiau viliotų zuvis. Labiau patobulinti vobleriai turi dvi kūno dalis, galinčias judėti savarankiskai, taip isgaunami dar įvairesni judesiai ir garsas velkant vandeniu.

Plaukiantys vobleriai

Galima įsigyti įvairaus dizaino, keistų voblerių, kurių gausa imituoja beveik visus vabzdzius, roplius ar guvūnus. Kai kurie is jų yra idealūs tiek sapalų tiek lydekų gaudymui. Siuos masalus traukiant nepastoviu greičiu - sustabdant ir timpčiojamt, kad vobleris pasirodytų vandens pavirsiuje - galima sugauti tikrai įspūdingų laimikių. Norint dar labiau suklaidinti zuvį, yra naudojami standartiniai pavirsiniai vobleriai, turintys mazą propelerį preisakinėje dalyje. Toks vobleris tempiamas pavirsiuje dideliu greičiu tiesog sukasi ir pralekia zvimbdamas. Tokius voblerius geriausia tiesiogiai priristi prie valo atviros kilpos mazgu nenaudojant suktuko. Gaudant su siais vobleriais, kaip ir su kitais pavirsiniais, visuomet kirtus zuviai, palaukite keletą sekundzių. Visuomet iskyla grėsmė, kad patraukus per stagiai, galite isplėsti kabliuką tiesiai is zuvies burnos. Taip kaip ir gaudant sapalą, pries kertant leiskite lydekai su jauku pasisukti. Atsiminkite, kad dauguma masalų kabliukų greitai nusidėvi, ir juos verta gerokai paastrinti pries zvejybą, ypač lydekavimą.

Neriantys vobleriai

Sie vobleriai, ko gero, yra rečiausiai naudojami ir taikoma tiems atvejams kuomet vandens gylis yra nevienodas su giliomis duobėmis. Neriantys vobleriai yra skirstomi į lėtai neriančius (pvz. Kwikfish) ir greitai neriančius, pavyzdziui, Hi-Lo, kuris turi liezuvėlį, reguliuojantį staigų nėrimą. Norint teisingai naudoti voblerius, uzmetus reikia lukterėti keletą sekundzių pries pradedant pastoviai traukti. Vobleriui esant pageidaujamame gylyje, galite traukti greičiau ir vobleris paners dar giliau.

Vobleriai - svareliai

Sie vobleriai neutraliai plūduriuoja vandens pavirsiuje. Nustojus traukti jie lieka plūduriuoti vandenyje; pradėjus vėl traukti, jie neria zemyn. Sis sustojimo ir plaukimo būdas masina daugelį zuvų, bet jis labiausiai tinka gaudyti starkiams, kurie yra ypatingai įtarios zuvys plėsrūnės. Didelis greitis yra apgaulingiausias ir veiksmingiausias būdas gaudyti starkius su vobelriais-svareliais. Zuviai pamačius masalą, pirmu bandymu jos dazniausiai nepataiko dėl sviesos atspindzio. Suteikite sansą pabandyti antrą kartą. Zvejai klysta manydami, kad lydeka tyčia priplaukė arti kranto sekdama masalą, bet ji paprasčiausiai nepataikė į taikinį, ir lieka tokia pat sutrikusi kaip ir zvejys.

Zūklė su sukriukėmis ir blizgėmis

Sėkmingo spiningavimo paslaptis yra greitis ir nevienodas traukimas. Tinkamas yra lėtas, kontroliuojamas traukimas, kartais pasukant masalą į vieną pusę ir taip sukeliant didesnę vibraciją. Sukriukės pritraukia zuvies dėmesį savo isvaizda ir sukeliama vibracija, kuri veikia zuvies soninę liniją. Jei sukriukę naudosite teisingai, jūsų plėsrusis laimikis garantuotas. Dauguma sukriukų yra per sunkios lėtam traukimui, ypač sekliame vandenyje, todėl geriau naudoti lengvas sukriukes su aliuminio lapeliu. Vienos is geriausių sukriukų yra Rublex Ondex, gaminamos įvairių dydzių ir svorių, panasios į Mepps Black Fury (Mepps juodoji furija). Mepps galite nadoti gillesniuose vandenyse, nes jos truputį sunkesnės uz Ondex. Sekliame vandenyje traukdami su Mepps traukite didesniu greičiu.

Lydekų spiningavimas

Prasidėjus lydekų spiningavimo sezonui, visuomet zvejokite tose vietose kur dazniausiai yra lydekų, prie nendrių pakrasčių, lelijų, zvyro nuosliauzų uztvarų. Upėse galite pritaikyti tas pačias taisykles, tik spiningaukite pries srovę. Kitas patarimas, pradėkite zvejoti nuo maziausios turimos sukriukės. Netgi stamboka lydeka gali nekibti ant didelio sunkaus masalo, ypač mazuose plotuose.

Eserių spiningavimas

Sukriukės yra vienas is patikimesnių būdų gaudant eserius dideliame ramiame plote. Jei zinote, kad tame plote tėra lydekaitė, drąsiai galima dėti 3,63 kg keliamosios galios pavadėlį, geresniems rezultatams pasiekti. Eserys, kitaip nei lydekos, didesnį dėmesį kreipia į tai kaip atrodo masalas, kuomet lydekos labiau reaguoja į garso virpesius ir skuriukės lapelio tvykstelėjimus, imituojančius zuvyčių būrį. Tai paaiskina kodėl sukriukės su kutais? yra tokios veiksmingos. Raudonas kutas pamėgdzioja kuojos ar raudės uodegą. Drumzliname vandenyje, kuriame eseriai gausiai maitinasi, riekės labiau tviskančių ir didesnių sukriukų. Siam atvejui pasirinkite kontrastingų spalvų sukriukę. Eseriui sugauti, sukriukę reikėtų traukti lėtai, retkarčiais padidinant greitį paįvairinimui. Tam atvejui jei zuvis priplaukia arti arba nerydama griebia masalą, reikėtų ant kabliukų uzmauti sliekus. Jei norite spiningauti giliame vandenyje, labiau tinka sunkesni masalai. Jie atsokinėja nuo dugno, tačiau jei dugnas nelygus, tai nebūtų pats geriausias pasirinkimas.

Kitų rūsių spiningavimas

Kaip ir spiningaujant lydekas bei eserius, sėkmingų rezultatų galima pasiekti spiningaujant sapalus. Toks būdas tinkamas ir starkiams drumstame vandenyje naudojant lengvas sukriukes ir lėtai traukiant. Starkiai taip pat gerai kimba ant zuvies formos blizgių. Sapalą įmanoma sugauti ir su sukriukėmis - muselėmis, kurių mazos sukriukės su kabliukais atrodo kaip netikros muselės. Pridėjus spiningavimo lapelį gautume efektyvią kombinaciją. Panasios yra ir blizgės-muselės, kur prie mazos blizgės pridedamas kabliukas su musele. Sie lengvi masalai yra skirti plaukti pavirsiuje arba negiliai po vandeniu, o pridėjus prie jų mazus lapelius ar blizges, gauname labai efektyvius masalus. Tokie mazi jaukai tinka zvejojimui labai apaugusiuose vandens plotuose ar nuleidziant į vandenį po medziais, leidziant trumpam nugrimsti ir po to staigiai truktelint vandens pavirsiumi. Vienas is daznai sutinkamų nesusipratimų tarp zvejų yra tai, kad tik vobleriukai tinka kaip pavirsiniai masalai, tačiau ir lengvesnės sukriukės ar blizgės, kaip ir hibridiniai masalai ar sukriukiniai jaukai (spinner baits), yra puikus jaukas zvejojant pavirsiuje. Sukriukinis jaukas susideda is sukriukinio lapelio ir sabloninio masalo (skirted jig bait), kuris gal ir atrodo keistokai, bet tinkamas virsutiniams vandens sluoksniams. Hibridinis masalas gali būti sukriukė-blizgė, panasi į sukriukinius jaukus, tik vietoje sabloninio masalo įtaisytas blizgės lapelis. Sie masalai pavirsiuje sukelia purslus, taip viliodami lydekas. Paprastai, lapelio forma ir storis lemia masalo judesius. Platus lapelis labiau tinka ramiems vandenims ar nestiprioms srovėms, bet jis pakils į pavirsių. Plonas lapelis sukelia mazesnį pasipriesinimą ir tinka stipresnėms srovėms.

"The Practical Fishing Encyclopedia

Issaugok savo masalą!

Juk kiekvienam zvejui yra nutikę taip, kad vobleris ar blizgė uzkliūtų uz dugne esančių kliūčių ir nutrūktų. Tačiau dabar to galima isvengti, nes atsirado naujasis pagalbininkas, kuris tikrai isgelbės is keblios situacijos.



Tai naujas titaninis ziedelis, kuris pritvirtina kabliuką prie masalo. Ir kai kabliukas uzkliūna uz kliūties, ziedelis tempiasi ir atkabina kabliuką taip, kaip parodyta paveikslėlyje zemiau, ir automatiskai atsistato į pradinę padėtį. Ir taip zvejys gali issisukti is jį istikusios bėdos su minimaliais nuostoliais.

Tačiau si naujiena nerekomenduojama zvejams, mėgstantiems naudoti sunkų masalą ir ploną valą, nes valas gali trūkti nespėjus suveikti naujajai sistemai.

Vartiklių pavyzdziai

Keletas savadarbių metalinių vartiklių pavyzdzių.

Kaip pasirinkti spiningą

Pries pasirinkdami spiningą, jūs turite apsispręsti, ką ir kur ruosiatės gaudyti. Pastebėjau, kad uzmetimo nuotoliui kotas įtakos neturi. Kartą vienoje Sibiro upių teko matyti, kaip senelis panasiu į kastuvo kotą pagaliu su vienu mazu ziedeliu ir tarybine inercine rite uzmesdavo masalą dukart toliau nei jo kolegos tame pačiame krante, kurie buvo "ginkluoti" prabangiais anglies pluosto kotais. Taigi pagrindinį vaidmenį uzmetant vaidina zvejo meistriskumas. Bet zvejo meistriskumas + geras įrankis... Kaip sakoma: viena galva gerai, bet...

Didelį vaidmenį kotas atlieka varginant zuvį. Stiprūs valai, daugeliu atveju pinti, ir ritės su frikciniu stabdziu, kuris atleidzia valą zuviai aktyviai priesinantis, gauna pagrindinę apkrovą. Pagrindinė meskerykočio uzduotis - susvelninti zuvies smūgius. Taigi meskerykočiui keliami trys reikalavimai: masalo uzmetimas reikiamu atstumu, ritės ir valo apkrovos sumazinimas bei svelnus zuvies varginimas.

Spiningų klasifikavimas

Pati lengviausia klasė- UL (ultralight - labai lengvas), vidutinė klasė- Ģ (medium - vidutinis) ir sunkioji klasė- Ķ (heavy - sunkus). Smulkiau panagrinėsime kiekvieną is jų.

UL- siuo metu vienas populiariausių spiningavimo būdų. Sios klasės įrankiai skirti gaudyti nedideles zuvis: eserius, upėtakius, sapalus, lydekas, meknes, kirslius. Siai zvejybos klasei naudojami ploni valai (0,12 - 0,2 mm), patys kotai pakankamai trumpi (1,5 - 2,1 m). Masalai lengvi, svoris iki 10 gramų (visos sukriukės, mazos vartiklės, vobleriai, guminukai su lengvais galvakabliais).

M- si klasė paplitusi siauriniuose regionuose ir bet kokiuose mazai apgyvendintuose rajonuose, kur vandens telkiniai retai lankomi zvejų ir zuvis turi galimybę uzaugti gana didelė. Tokiose vietose pagrindiniu laimikiu tampa dideli eseriai ir lydekos, taimeniai ir lasisos. Siai zūklės klasei naudojami storesni valai (0,25 - 0,35 mm), masalo svoris gali siekti iki 40 gramų, t.y. čia įtakos turi uzmetimo gylis ir nuotolis. Kotų ilgiai - 2,4 - 3,3 metro.

H- pati sunkiausia spiningavimo klasė. Tokie kotai naudojami gaudant samus, menkes, taimenius ir kitas dideles zuvis. Sios klasės kotai turi būti labai stiprūs. Jų ilgis - daugiau nei 2,7 metro, uzmetamo masalo svoris - daugiau nei 30 gramų.

Galima isskirti dar vieną spiningavimo klasę - jūrinė zvejyba velkiaujant. Čia naudojami rankos storumo kotai, ziedeliai su guoliais, o siam zvejybos būdui naudojama multiplikatorinė ritė labiau primena "gervės mechanizmą".

Kotų klasifikavimas pagal akciją

EXTRA FAST (EF) (labai greitas) - didziausias koto islinkimas tenka virsutiniam koto ketvirčiui.

FAST (F) (greitas) - meskerykotis linksta virsutiniame trečdalyje.

MODERATE (M) (vidutinis) - linksta virsutinė koto pusė.

SLOW (S) (lėtas) - kotas linksta per visą savo ilgį.

Anglis ar stiklas?

Stiklo pluostas, anglies pluostas arba jų junginys. Stikloplastiko kotai yra lankstesni ir sunkesni. Anglies pluosto - standesni ir lengvi. Apjungus siuos du tipus, gaunamas tarpinis variantas.

Siuo metu rinkoje esantys kotai - dazniausiai grafitiniai arba maisyti, o vien tik stikloplastiko kotai sutinkami retai ir yra pigesni.

Stikloplastiko kotai per daug minksti ir sunkūs, jų kaina dazniausiai maza. Pačių trumpiausių kotų (1,5 - 1,6 m) svoris beveik nejaučiamas lyginant su anglies pluosto kotais, o kainos skirtumas akivaizdus. Jeigu jūs pamatėte per televizorių ar perskaitėte internete apie spiningavimą ir labai uzsinorėjote tapti zveju, rekomenduojama pradėti nuo stikloplastiko. Su juo pasitreniruosite, ismoksite valdyti įrankį ir ne toks bus skaudus koto praradimas. Ismokus issirinksite anglies pluosto kotą ir tikrai pajusite, kaip malonu spiningauti su tokiu įrankiu.

Rankena ir ritės laikiklis

Koto rankena - labiausiai jaučiama jūsų spiningo dalis.

Siuolaikinių kotų rankenų pavirsiaus gamybai naudojamos trys medziagos: kamstis, oda ir korėta guma. Geriausia medziaga laikomas kamstis, kadangi jis lengvas ir jį malonu liesti. Kamstis pigių modelių gamyboje nenaudojamas.

Daugelyje modelių naudojama prisukama rankena, kurios didzioji dalis padengta kamsčiu. Tokios rankenos patogios zvejojant stovint, o sėdint valtyje tokia rankena nepatogi, nes yra per ilga. Spiningai būna vienarankiai ir dvirankiai. Vienarankiai gaminami iki 210 cm ilgio. Rankenos ilgis zemiau ritės laikiklio nevirsija 20 cm. Dvirankiai spiningai skirti gaudyti nuo kranto, ir rankenos ilgis paprastai būna didesnis nei 30 cm..

Ritės laikiklis turi tvirtai laikyti ritę ir būti patogus. Spininginiuose kotuose vietoj ritės laikiklio uzspaudimo ziedai nenaudojami (skirtingai nuo sportinių meskerykočių). Nors tvirtinimo ziedai ir leidzia keisti ritės tvirtinimo vietą, jie neuztikrina reikalingo tvirtumo. Paprastai ričių laikikliai gaminami dviejų tipų: siek tiek įleisti į rankeną (juose prispaudimo ziedas montuojamas priekyje) ir standartiniai, kur prispaudimo ziedas montuojamas gale. Multiplikatorinėms ritėms ant ritės laikiklio padaromas specialus gaidelis.

Ilgis

Beveik visi gamintojai gamina standartinio ilgio kotus. Spininginių kotų ilgiai issidėstę diapazone nuo 150 iki 360 cm. Labiausiai siuo metu paplitę 210-270 cm ilgio kotai.

Bendros taisyklės pasirenkant koto ilgį yra sekančios: kuo didesnė zuvis - tuo ilgesnis kotas. Gaudant is guminės valties geriau naudoti trumpus vienrankius kotus (150 - 210 cm.). Jei valtyje galima stovėti, tai galimas koto ilgis 210 - 270 cm. Jei gaudoma nuo kranto, kada reikalingas tolimas metimas, reikėtų naudoti gan ilgus kotus (270 - 330 cm.).

Galia

Galią galima nustatyti pagal uzrasą ant koto. Uzmetimo galia nusakoma pagal masalo svorį. Pagal galią kotai skirstomi į keturias kategorijas:

1 - iki 10 gramų

2 - 10 - 30 gramų

3 - 30 - 60 gramų

4 - daugiau 60 gramų

Koto dalių sujungimo tipas

Spininginiai kotai gali būti tiek stekeriniai, tiek teleskopiniai. Be to, stekeriniai būna dviejų tipų: su vidiniu ir su isoriniu virsutinės dalies sujungimu.

Teleskopiniai spiningai patogesni transportuojant, bet jų kokybė nėra labai gera. Prarasdami koto dalies ilgį, jie tampa sunkesni lyginant su to paties ilgio stekeriniais kotais. Tokių spiningų akcija gali būti labai greita, kadangi apatinės koto dalys praktiskai nedirba ir tokių kotų įlinkis nėra tolygus. Ziedeliai montuojami ne ten, kur reikalinga, o ten, kur tai įmanoma, t.y. kiekvienos dalies pabaigoje.

Stekeriniai kotai - tai profesionalus įrankis. Ar dalių sujungimas yra isorinis ar vidinis, priklauso nuo akcijos. Greitos akcijos kotų virsutinė dalis įkisama į apatinę. Ziedeliai ant stekerinių kotų montuojami specialiai apskaičiuotose vietose.

Ziedeliai

Geras ziedas turi būti pagamintas is tvirtos medziagos, būti lengvas, patvarus ir gerai nuslifuotas. Ziedelių kietumas ir glotnumas uztikrina minimalią trintį, pratęsia valo ir ziedelio tarnavimo laiką bei uzmetimo nuotolį.

Siuo metu dauguma gaminamų ziedų susideda is metalinio laikiklio, kietos medziagos įvorės ir, kai kuriais atvejais, plastikinės tarpinės tarp rėmelio ir įvorės. Gaminant brangius modelius, plastikinė tarpinė nenaudojama, o tvirta įvorė patikimai tvirtinama prie laikiklio.

Įvorės medziaga gali būti įvairi. Aliuminio oksido ziedeliai yra tamsiai rudos spalvos. Sie ziedeliai dazniausiai naudojami geros klasės spiningams.

Ziedelių patvarumas taip pat labai svarbus, ypač "sunkiajai artilerijai" , kai ziedelių apkrova yra tikrai didelė.

Isskirtiniai reikalavimai keliami "tulpei". "Tulpė" - paskutinis koto ziedelis. Tvirta "tulpės" įvorė turi būti tokios formos, kad nuo valo vedimo dengtų patį metalinį laikiklį ir plastikinę tarpinę.

Kur ir kuo?

Nedideliame vandens tvenkinyje metama isilgai meldams ar "languose". Zvejojama is valties. Zuvis - lydeka iki 2 kg., mazi eseriukai. Spiningas - 150 - 210, 10 - 30, F(M),1.

Jei zvejojama is valties vandens telkinyje, kur meldų linijoje staigus slenkstis, metama isilgai meldams, slenksčio kampu. Zuvis - lydeka iki 3-4 kg., vidutiniai ir smulkūs eseriai. Spiningas - 180-240, 10-30, M(F), 1.5. Jeigu naudojama kieta valtis, tai spiningas pasirenkamas dvirankis.

Zvejyba tarp lelijų is valties. Gylis iki 3 m. Zuvis - maza lydeka, smulkūs ir vidutiniai eseriai. Spiningas - 150-210, iki 10, EE(F), 1(1.5).

Zvejyba is valties atvirame vandenyje. Gylis - 2-4 metrai. Zuvis - starkis iki 2 kg, vidutiniai ir stambūs eseriai. Spiningas - 210-270, 10-30, M(S), 1.5(2).

Velkiavimas. Zuvis - starkis iki 3 kg., lydeka 3-4 kg. Spiningas - 180-270, 30-60, EF(F), 1.5(2).

Zvejyba didelėje upėje is valties. Zuvis - samas, stambios lydekos, taimenis. Spiningas - 270-300, >60, EF(F), 2.

Zvejyba nuo kranto nedidelėje upėje stipriai apaugusiais krantais. Zuvis - eseriai, meknės, lydekos, kirsliai, upėtakiai ir kt. iki 1 kg. Spiningas - 150-180, iki 10, F(M), 1.

Zvejojant vidutinio dydzio upėje nuo kranto, metimo nuotolis siekia 50 metrų. Gylis iki 2-3 metrų. Zuvis - salatis, sapalas, meknė, lydeka ir kt. daugiau nei 1 kg. Spiningas - 240-300, 10-30, M(S),2.

Zvejojant nuo kranto didelėje upėje, metimo nuotolis - daugiau nei 50 metrų. Gylis - didesnis nei 2-3 metrai. Zuvis - starkis, lydeka, eserys. Spiningas - 270-330, 10-30, S(M), 2.

Zvejyba siaurės upėse nuo kranto. Zuvis - taimenis ir kitos stambios zuvys. Spiningas - 270-300, 30-60, F(EF), 2.

Zvejyba siaurės upėse nuo kranto. Zuvis vidutinė (kirslys, upėtakis). Spiningas - 240-300, iki 10, M(S), 2.

Zvejyba nuo kranto ezeruose ir upėse, kur gylis iki 2 metrų. Metimo nuotolis - daugiau nei 50 metrų. Zuvis - meknė, eserys ir kitos nedidelės zuvys. Spiningas - 300-330, iki 10, S, 2.

Koto pirkimas

Surinkę spiningą, pajudinkite kotą ir padarykite keletą mostų. Turi nesigirdėti jokių pasalinių garsų (braskėjimo, traskėjimo ar cypimo).

Apziūrėkite ziedus. Visi ziedai turi būti gerai pritvirtinti, įvorė negali judėti ar prasisukti, negali būti jokių įtrūkimų klijuose ir lake.

Didelį dėmesį skirkite "tulpei". Ji turi būti gerai prigludusi ir nesisukinėti. Ismaukite koto dalis ir paimkite virsūnę. Lengvai ją sulenkite viena ranka laikydami koto storgalį, o kita - tarp paskutinio ziedelio ir "tulpės". Pirstais pasukite virsūnėlę. Ji turi suktis tolygiai.

Jeigu jūs ne spiningavimo specialistas ir negalite nustatyti, ar sis kotas vertas nustatytos kainos, t.y. negalite nuspręsti, kokio lygio yra meskerykotis, atkreipkite dėmesį į įpakavimą. Zemiausios klasės įrankiai pakuojami į polietileninius maiselius, vidutinės klasės - į medziaginį apvalkalą, aukstos klasės - į aksominį, o elitiniai kotai turi plastikinę tūbą. Zinoma, gali būti ir isimčių, bet nedaug.

Sorokin Grigorij

Parengta pagal uzsienio spaudą. Is rusų kalbos vertė www.vertimubiuras.com. Visos vertimų paslaugos.

Spiningautojų laukia ezerai

Viačeslavas Osinovskis vien tik spiningauja jau daugiau nei dvylika metų. Spiningautojo "karjerą" pradėjo ezeruose, o po kokių trejų metų "persikėlė" į upes ir uzsiėmė grynai upėtakių bei kirslių zūkle. Su upėtakiais pradzioje buvo sunku ir teko paaukoti vieną sezoną, kad perprastų sios zūklės subtilybes. Be to, ir įrankiai nebuvo tokie kaip dabar. Tik pradėjęs zvejoti, upėse kirslių pagaudavo visai neblogų. O stai su upėtakiais buvo gerokai prasčiau. Pirmasis nugalėtas upėtakis paliko tiesiog nepakartojamą įspūdį. Nebuvo jis labai didelis - tik 31 cm, bet uztat pagautas viename Zeimenos, duok dieve, kad bent pusantro metro pločio intake. Traukiant jis nutrūko, po to tik po kokio desimto metimo vėl uzkibo ir siaip taip atsidūrė krante.

Kai "uzsikabino" su upine zvejyba, tai kokius ketverius metus daugiau niekur nelindo - zvejojo vien tik upėse kirslius ir upėtakius. O kai siek tiek atsibodo, vėl patraukė ezerinė lydekų zūklė, ir dabar, ko gero, daugiau laiko praleidzia ezeruose viliodamas plėsrūnes.

"Spalio mėnesį ruosiuosi zvejoti viename nemazame apie 400 ha ezere tarp Ignalinos ir Zarasų rajonų, čia greičiausiai praleisiu visą spalį. Kai atradau sitą, dabar jau "savo" ezerą pries dvejus metus spalio pabaigoje, zūklė buvo labai įdomi. Visą dieną tusčiai mojavau spiningu ir likus dviem valandom iki zūklės pabaigos staiga pradėjo kibti. Pirma lydeka svėrė vieną kilogramą, antra - jau du, trečia, kuri nutrūko iki graibstelio telikus keletui centimetrų, - mazdaug keturis, dar viena tai buvo kokių desimties kilogramų. Visi aplinkui matė, kaip toks rąstas daro "zvake" ore ir tuo metu Isspjauna blizge atgal į valtį. O jau temstant "įkabinau" dar vieną, bet jos nesugebėjau net į virsų issikelti. Zvejojau tąsyk tiktai metro gylyje. Bandziau zvejoti gilumose, bet niekas nekibo.

Pagrindinėse Lietuvos upėse spiningauti spalį yra uzdrausta. Neryje su spiningu zvejoti galima tiktai auksčiau Neries ir Zeimenos santakos, o ten susirenka masė zmonių gaudyti salačių, kurie kimba tikrai neblogai, ir įmanoma suzvejoti grazių egzempliorių. Niekam ne paslaptis, kad daugelis į Nerį rudenį vaziuoja gaudyti lasisų, ir pagauna - tai faktas. Kadangi as nemėgstu zvejoti ten, kur daug zmonių, ir nesinori lauzyti taisyklių, todėl renkuosi ezerus.

Rudeninis ezeras - tai nepakartojama lydekų zūklė. Eserių spalio mėnesį daug nepagaunu, mano pastebėjimais, jie vis dėlto geriausiai kimba rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradzioje. Rudeninių lydekų gaudymas įdomus tuo, kad pakliūna stambiausios plėsrūnės, tik daznai būna sunku joms parinkti tinkamus masalus.

Manau, jog masalą sunku atitaikyti todėl, kad labai isskaidrėja vanduo, ir tame pačiame ezere, kur vasarą trijų metrų gylyje jau nieko nematyti, rudenį penkių metrų duobėje visas dugnas kaip ant delno. Todėl kartais tekdavo griebtis kai kurių gudrybių - imi varinį "mepsą" ir dar su ziebtuvėliu apdegini, kad jis visai pajuoduotų. Be to, reikia labai toli uzmesti, kad nesibaidytų zuvys. Dar nėra taip buvę, kad kas uzkibtų salia valties. Zodziu, lydekos rudenį yra labai baiksčios ir didziųjų tokiais paprastais triukais nepapirksi. Visai kitas dalykas pavasarį ar vasarą - siuo laiku ezere įmanoma pagauti gana daug lydekų, bet jos visos yra labai nedidelės - iki kilogramo - ir pakankamai kvailos. Kai sią vasarą zvejojau tame ezere, tai tokių "azartiskų" lydekų man neteko dar matyti: issoka, spardosi, padaro tris keturias zvakes ore - net ritės stabdis cypia, o kai galų gale prisitrauki prie valties, pamatai, kad tai tik nedidelė lydekaitė.

Rudenį, mano manymu, labai didelę reiksmę turi tinkamas masalo spalvos ir modelio parinkimas. Zūklaujant spalį, lydekos daznai susivilioja tiktai vieno modelio kokios nors vienos spalvos masalu. Pavyzdziui, kartą man labai sekėsi gaudyti su zaliai geltona besivartančia blizgute, o tuo tarpu mano kolegai, kartu zvejojusiam valtyje su tokio pat modelio, bet kitos spalvos blizgute, zuvys nekibo.

Jeigu zvejoju rudenį po pirmųjų salnų, ezere gaudau tiktai seklumose, nes didzioji dauguma lydekų susirenka prie krantų ir maitinasi varlėmis. Ir si taisyklė, pavadinkim taip, dazniausiai pasitvirtina. Aisku, nesakau, kad gylyje nieko nepagauni, bet jeigu kimba vangiai, tai vienintelė viltis - sėkliai. Sekluma yra "aiskesnė" zvejybos vieta - ją geriau matai, lengviau "apzvejoji", o gyliuose reikia daug tusčiai "dirbti", ieskoti, kur tos lydekos susitelkusios. Zinoma, gaudau rudenį ir gyliuose, bet tai nėra mano mėgstamiausios vietos, ir as dazniau renkuosi seklumas. Sėkliuose kur kas įdomiau - jei zvejoji kokio pusmetrio gylyje, tai pirmiausia pamatai, kaip lydeka susiriečia ir puola masalą, o tik po to pajunti smūgį.

Kas dėl masalų, tai paskutiniaisiais metais pirmenybę atiduodu vobleriams. Patys mėgiamiausi yra "Salmo" vobleriai, ir būtent modelis "Butcher". Su siuo vobleriu rudenį pagaunu tikrai daug lydekų, o vasarą is viso nėra geresnio masalo eseriams kaip sis, minėtasis vobleris. Sėkme jis gerokai lenkia visus eserinius "mepsiukus" ir tvisteriukus. O kas dėl kitų gerų masalų, tai esu pats pasidaręs tokią tvisterinę sistemą is dviejų lapelių ir geltonos spalvos tvisterio. Būtent geltonos, tai jau yra patikrinta - kai nekimba, gelbsti tiktai geltona spalva.

Velkiavimas su vobleriais rudenį dideliuose gyliuose turi "racijos", nes taip "pakabinamos" pačios didziausios, vadinamosios seliavinės lydekos. Jos laikosi didziuliuose gyliuose, niekada neisplaukia į seklumas, maitinasi tiktai seliavomis, ir kitokiu būdu jų is ten neiskrapstysi. Kadangi seliavos rudenį ruosiasi nersti ir isplaukia į siek tiek mazesnius gylius, pavyzdziui, jei nuolat laikosi 20 metrų gylyje, tai atkeliauja į 10 metrų "seklumą", ir is paskos joms atseka seliavinės lydekos. Pasiryzus tokiai zūklei, jau būtinai reikalingas echolotas, bet as tokios zvejybos nemėgstu, nes kai reikia visą dieną irkluoti, tai jau ne malonumas, o darbas.

Pirmenybę atiduodu vobleriams, nes metalas zuviai yra metalas, o vobleris yra kazkas natūralesnio ir panasesnio į tikrą zuvį. Be to, voblerį galima kur kas lengviau kontroliuoti. Man asmeniskai vobleris labiau patinka nei sukriukė, nes jis nesusuka valo. O palyginti su tvisteriu, voblerius labiau vertinu todėl, kad galiu jausti kiekvieną jo judesį. Zvejybai su vobleriais reikia plonesnių valy, be to, gaudydamas su siuo masalu, niekada nenaudoju metalinio pavadėlio, trukdančio natūraliems jo judesiams. Lydekos valą nukanda, bet labai nevienodai įvairiose zvejybos vietose - kartais per vieną dieną gali nukąsti tris keturis kartus, o kartais per visą mėnesį - nei vieno. Ko gero, tai priklauso nuo lydekų "azarto". Pasitaiko tokių "azartiskų", kad "suryja" 10-15 cm pavadėlį. O vienam mano draugui pernai rudenį lydeka nukando ir trisdesimties centimetrų pavadėlį. Net toks neisgelbėjo. Bet vobleris turi tą minusą, kad, pavyzdziui, vietose, kur gylis keičiasi nuo astuonių iki desimties ar dvylikos metrų, jo jau efektyviai nepravesi. Vartiklės iki 15 g svorio, kokias as paprastai naudoju, tokiame gylyje irgi nepravesi. Tada imu "Long" tipo mazdaug trečio numerio besisukančias blizgutes. Jomis galima tokiame gylyje gaudyti pries tai paguldzius ant dugno ir lėtai lėtai traukiant. Ketvirto numerio gal dar geriau, bet man jos nelabai patinka, valą taip susuka - tikra tragedija.

Ezerų, kuriuose gaudau rudenį, nėra daug, ir vienas is jų - Veisiejo ezeras. Sis ezeras gana zuvingas. Dabar ypač jaučiasi, kad ezero nuomininkai prileidzia daug lydekaičių, ir dazniausias laimikis -apie 300-400 g lydekaitės. Lydekų zūklė Veisiejuose yra gana įdomi, tik jų reikia ieskoti. Kartais lydekaitės laikosi sėkliuose, o kartais jas galima aptikti ties dugno nuolydziu kokių keturių penkių metrų gylyje. Ir kas įdomiausia, jos nesibaido medzioti kartu su eseriais. Pavyzdziui, gaudai eserius, o pagauni lydeką. Kartą buvo toks atvejis. Įsisodinau į savo valtį naujoką, priplaukėm prie vietos, kur matėsi, kad būriuojasi eseriai. As per labai trumpą laiką istraukiau penkis eserius. Tuo tarpu naujokas, persirisęs mazgą, uzmeta pirmą kartą į tą pačią vietą, kur as traukiau eserius, ir jam uzkimba keturių su puse kilogramų lydeka. Tai buvo tiesiog smūgis į pasirdzius. Iki tol, kol nesusidūriau su Veisiejų fenomenu, manydavau, kad lydekos su eseriais "draugauti" negali, ir jokios bendros medzioklės yra tiesiog neįmanomos.



Geriausias rudeninis oras, mano nuomone, kai is ryto būna salna, o dieną pradeda atsirasti debesiukai ir visa diena nepastoviai debesuota - tai saulė, tai debesys, bet nelyja, nes kiek rudenį bandziau, tai lietus viską tik sugadina. Geriausia rudenį zvejoti po piety, dvi tris valandas iki sutemų. Tada pradeda kibti. O kas dėl rytinės lydekų zūklės, kai visi isplaukia zvejoti ketvirtą penktą ryto, man jos tokiu laiku nekimba. Anksčiau devynių nė viena lydeka nėra uzkibusi. Todėl lydekauti į ezerą niekada ir nevaziuoju anksti is ryto."

"Zvejys ir zuvis" Nr.1 1998 m. spalis

Gaudymas spinderbaitu

Daugelis profesionalių basų zvejų labai pasitiki ir per varzybas gaudo vien jais. Spinerbaito universalumas leidzia juo gaudyti įvairiose situacijose. Juo galima gaudyti lėtai traukiant palei dugną, galima traukti prie pavirsiaus, arba net galima traukti taip, kad lapelis keltų bangeles pavirsiuje. Taip pat spinerbaitu galima dzigauti - traukti su pertraukomis, sokdiniti jį dugnu.

Papildomo kablio montavimas
Papildomo kablio montavimas

Spinerbaitas taip pat turi labai gerą savybę - jis dirba leisdamasis zemyn. Tą jo savybę galima isnaudoti gaudant prie vertikalių kliuvinų - tiltų, polių, uolų. Taip pat spinerbaitu galima velkiauti - jis tinka gaudyti giliose vietose, nes svarelis neleidzia jam kilti į pavirsių. Gerai subalansuotas spinerbaitas traukiamas nesisuka aplink savo asį - nesusuka valo, todėl valą galima risti tiesiai prie auselės. Jei yra naudojamas suktukas, jis gali supainioti valą.

Lapelio keitimas
Lapelio keitimas

Zvejai daznai nesugeba laiku pakirsti, nes nepastebi kibimų - zuvis spinerbaitą griebia atsargiai, daznai atakuoja lapelį, arba apzioja aprisimą. Todėl reikia pakirsti kiekvieną kart, kai pastebimas menkiausias pakitimas lapelio darbe.

Kartais spinerbaitai naudojami gaudymui su natūraliais masalais - sliekais, negyvomis zuvelėmis ir pan. Galima nupjauti aprisimą ir ant kablio mauti krūvą sliekų - tai turėtų gerai sudirbti gaudant eserius Kursių mariose.

"Helicopter" technika
"Helicopter" technika

Patarimai: Kai kurie spinerbaitai yra gaminami su keičiamais lapeliais. Uzdėkite didesnį lapelį, jei norite, kad spinerbaitą galima būtų traukti lėčiau, ar norite, kad jis lėčiau skęstų zemyn. Kad isvengti tusčių kibimų, įmontuokite papildomą kablį. Tai daroma taip: ant viensakio kablio auselės uzmaunamas kembrikas, tada imamas spinerbaito kablys, ir perveriamas per papildomo kablio auselę su kembriku - kablys nesimaskatuos, ir nekris. Jei gaudote prie didelių gylio nuolydzių, palei stačius povandeninius kalnelius paprasčiausiai nuleiskite spinerbaitą iki dugno, patraukite aukstyn ir vėl atleiskite. Tai taip vadinamas "helicoptering".

Nors spinerbaitas buvo sukurtas pirmiausia basų zūklei, ant jo puikiai kimba lydekos, eseriai, tik reikia pasirinkti tinkamą dydį.

Besisukancios blizgutes

Mepps Aglia
Mepps Aglia

Besisukančias blizgutes galima vadinti vienu populiariausių spiningautojų masalu. Uztenka tik zvilgtelėti į parduotuvių lentynas, į įvairiausių blizgių ar kitų spiningavimo masalų asortimentą, ir nesunkiai įsitikinsite, kad besisukančių blizgučių yra daugiausiai. Jos gali būti pačios įvairiausios - didelės ir mazos, plačiais, siaurais, ilgais ar trumpais lapeliais. Skiriasi ir kūnelių formos, ir blizgučių svoriai, o kur dar lapelio dazymas.

Besisukančios blizgutės taip pat giliai įaugo spiningautojams į kraują, kad sunkiai rasite tokį zveją, kuris neturėtų savo dėzutėje bent keleto sukriukių. Zvejai sukriukes pamėgo ne tik todėl, kad jas lydi sėkmė, bet ir todėl, jog tai yra lengvai įkandamas ir gana universalus masalas. Zvejojant sukriukėmis, nesunku pajusti, kaip jos dirba po vandeniu, kaip priesinasi traukiamos. Spiningautojas tiesiog zino, kas jo masalas sukasi, vibruoja, pavyzdziui, vobleriai, besivartančios blizgės, reikalauja daugiau įgūdzių, zinių , patirties.

Nors besisukančios blizgutės yra paprastas masalas, vis dėl to meskeriotojams kyla nemazai klausimų, kaip, ką ir kur naudoti, kokias pasirinkti blizgutes tam tikru zūklės metu. Pazvelkime siek tiek plačiau į sį populiarų ir visų mėgstamą masalą.

Trumpai apie blizgučių konstrukciją

Visos besisukančios blizgutės turi bendrą bruozą - vieną ar daugiau besisukančių ploksčių lapelių. Lapeliai dazniausiai būna ovalo formos, pagaminti is 0,4 - 1 mm storio skardos. Be lapelio, blizgutė turi daug įvairiausių kitų elementų atliekančių skirtingas funkcijas, - tai kietos vielos asis, korpusas (svarelis, karoliukai, metalinės įvorės), lapelio laikiklis (auselė, kabliukai) ir t.t.

Blizgutės korpusas ne tik padidina masalo svorį, bet ir balansuoja blizgutės svorio centrą. Pastaruoju metu atsirado įvairiausių rūsių korpusų - vieni storėja į virsų, kitų kūgis storėja į apačią. Taip siekiama perkelti blizgutės svorio centrą, pakeisti jos darbą vandenyje. Įvairios įvorės taip pat gerina blizgutės darbą. Vienos įvorės tarsi nedideli skėčiai atstumia vandenį ir priverčia lapelį pradėti labai greitai suktis, kitos - atitolina lapelį nuo korpuso, trečios - atlieka mazo guolio funkciją. Dauguma gamintojų saugo firmos vardą ir į pasaulį isleidzia tiktai gerai subalansuotas ir isbandytas blizges, nes proporcijos tarp korpuso svarelio masės, lapelio formos ir dydzio bei atstumo tarp blizgės svorio centro ir tos vietos, kur sukasi lapelis, turi didelę įtaką blizgės darbui vandenyje vienomis ar kitomis zūklės sąlygomis.

Pačios paprasčiausios blizgutės neturi vardo. Paprastai tai neaiskių Rytų Azijos salių firmų blizgės. Nors jos ir kopijuoja firminius masalus, tačiau praktiskai yra bevertės. Reikia labai daug pastangų priversti jas suktis. Vienu metu tokių nesisukančių blizgučių Lietuvos parduotuvėse buvo gana daug. Dabar jų gerokai sumazėjo, nes garsių Vakarų Europos firmų blizgių pasiūla tikrai įspūdinga.

Daug kas keikia lenkiskas blizgutes, tačiau tokia kritika daznai būna pernelyg ispūsta. Lenkų firmos tikrai nemazai pasiekė gamindamos ir tobulindamos besisukančias blizgutes. Be to, kai kurios zymios Europos firmos dalį besisukančių blizgučių gamina būtent Lenkijoje.

Kas yra besisukanti blizgutė? Atsakymą į sį klausimą galima rasti daugelio zymių uzsienio spiningautojų straipsniuose, ir skamba jis mazdaug taip:

Mepps Comet
Mepps Comet

Gera blizgutė yra ta, kurios lapelis sukasi stabiliai, tam tikru kampu į blizgutės asį net ir labai lėtai traukiant, kurios lapelis suktis pradeda tuoj pat, vos tik uzmestas masalas pajuda vandenyje, be jokių papildomų pakirtimų spiningu, kurios lapelis, prisilietęs prie kliuvinių ar islindęs is vandens pavirsiaus, nenustoja suktis, kurios lapeliui sukantis blizgutės asis yra stabili ir tik siek tiek vibruoja, kuri nesusuka valo.

Jei norite, sias aksiomas ismokite mintinai, jei norite, pamirskite. Mane labiausiai nervina, kai autorius, pateikęs sį apibūdinimą, pabrėzia, jog tik tokios blizgutės yra sėkmingos. Paimkite ir pasiziūrėkite į savo dėzutę, patraukite vandenyje kelias blizgutes ir suprasite, kad nė viena is jų neatitinka sių reikalavimų. Ir ne dėl gamintojų kaltės, o dėl to, kad blizgutė, pabuvusi upėje ar ezere, keičiasi. Juk ji ne vien nekaltai plaukia vandenyje, o kabinasi uz visokių kliuvinių, ir kai kurių elementų forma kinta - kazkas palinksta, kazkas issikraipo. Pasikeičia ir pačios blizgutės darbas. Be to, net ir naujausios blizgutės nėra idealios.

Be abejo, blizgutė, kurią riekia pakirsti, kad pradėtų suktis, ar ta, kurios lapelis nei is sio, nei is to sustoja, labiausiai nervina spiningautojus. Tačiau is tiesų mes ne visada zinome, ką mėgsta zuvys, kokie masalo virpesiai joms patinka, todėl gerokai nustembame, kai ant kranto visos teritorijos subliūksta kaip muilo burbulas. Taip ura ir man ne kartą buvę. Vieną atsitikimą norėčiau papasakoti.

Pries porą metų trise zvejojome vienoje vidutinio dydzio Lietuvos upėje. Bandėme įvairiausius masalus, kol galiausiai man pavyko sugauti lydeką su sidabrinės spalvos firmos "Balzer" 5 numerio nedidele blizgute "Colonel". Draugai is karto uzsikabino tas pačias blizgutes, tačiau po trijų valandų jų krepsiai vis dar buvo tusti, o maniskiame puikavosi dienos norma. Pradėjome svarstyti, kaip gi čia yra, atrodo, viskas taip pat - ir metimai, ir vedimo gylis, ir greitis, ir pagaliau pačios blizgės. Galų gale issiaiskinome, jog mūsų blizgės sukasi skirtingai. Draugų - normaliai, taisyklingai, ritmingai, pagal visus kanonus, o maniskė - lyg koks automobilis, kuriam trūktų benzino, - tai sukasi, tai akimirksniu sustoja ir vėl pradeda suktis kazkokiu nestabiliu greičiu.

Ar galėjo tai būti sėkmės priezastis? Be abejo, greičiausiai lydekoms patiko to masalo keisti virpesiai. Kitokio paaiskinimo nei tada, nei dabar mums rasti nepavyko. Negaliu sakyti, jog tai dazni reiskiniai, bet taip tikrai atsitinka.

Mepps Long
Mepps Long

Jau sakiau, kad blizgučių darbas labai priklauso nuo jų konstrukcijos, ypač nuo proporcijos tarp korpuso svarelio ir lapelio dydzio. Kai lapelis yra pernelyg plonas, jis tarsi prisiklijuoja prie korpuso ir nebesisuka. Kai korpusas yra pernelyg sunkus, būna irgi panasiai. Tačiau yra kita medalio pusė.

Zinoma svedų firma "Abu Garcia" jau seniai gamina besisukančią blizgutę "Droppen". Tiesa, dabar jos konstrukcija siek tiek kitokia - tarp lapelio ir korpuso atsirado papildoma įvorė, atstumianti vandenį. Anksčiau tokios įvorės nebuvo ir ant asies puikavosi tiktai vienas plastikinis karoliukas. Priversti sias blizgutes suktis buvo gana sunku, nes jų korpuso svoris gerokai didesnis nei lapelio dydis. Tačiau būtent "Droppen" masalai ir buvo skirti zvejybai srovėje. Dėl didesnio svorio jie gerokai giliau panerdavo, taip greitai nekildavo į vandens pavirsių, o srovė lapelį nesunkiai isjudindavo is mirties tasko.

Siais laikais įvairiausių blizgių, nukrypusių nuo standartų, yra daug. Suprantama, nes konkuruodamos firmos stengiasi ne tik kuo fantastiskiau ismarginti lapelius, bet ir sukurti tokias formas, kurios tenkintų meskeriotojų poreikius.

Paimkime klasikinę firmos "Mepps" 2 ar 3 numerio blizgę "Aglia". Tai tikrai gera blizgė, ir to, manau, nenuginčys niekas. Jos vieta, sakyčiau, galėtų būti spiningavimo masalų aukso fonde. Tačiau ne visada sia blizge galima zvejoti: ne visada ji pakankamai giliai paneria, kartais pernelyg greit kyla į virsų, kai kada ją sunku uzmesti ten, kur reikia. Tada dazniausiai ieskome kitokių blizgučių - ilgesniais lapeliais, sunkesniais korpusais, t.y. tokių, kurios būtų to paties dydzio, tačiau vandenyje dirbtų kitaip. Todėl visai nenuostabu, kad atsiranda vis didesnė lapelių ir korpusų formų įvairovė.

Mums tai tik į naudą, tačiau yra vienas bet. Daznai gamintojai savo reklamose tik nurodo modelių skaičių, dydzių skaičių, o reikėtų kur kas konkretesnė informacijos.

Besisukančių blizgių efektyvumas nuo seno stebino ne tik meskeriotojus. Faktas, kad daiktas, visiskai nepanasus į jokį vandenyje gyvenantį organizmą, sukelia plėsriųjų zuvų agresiją, sudomino ir mokslininkus, ir gamintojus. Turbūt nesuklysiu pasakęs, jog pirmoji firma, iskart supratusi, kad reikia investuoti lėsas į zuvų judesių tyrimus ir optimalių besisukančių blizgių konstrukcijas, buvo prancūzų firma "Mepps". Kai kiti gamintojai domėjosi tik meskeriotojų patirtimi, prancūzai pasikvietė įvairiausių specialistų, kurie ėmė sistemingai bandyti masalus laboratorijose. Čia kartu dirbo ichtiologai bei biologai - stebėdavo ir analizuodavo zuvų reakciją į naujus gaminius ir įvairiausius virpesius.

Labai greitai buvo atrasta, kad tiesioginis zuvų reakciją sukeliantis impulsas gali būti hidroakustinė tam tikro daznio banga. Todėl kitas zingsnis buvo skirtas blizgučių, kurios skleistų pačias efektyviausias bangas, konstrukcijai. Taip sestojo desimtmečio viduryje atsirado legendinės "Mepps" blizgutės, kurių forma nepasikeitė iki siol. Negana to, firma "Mepps" sukūrė standartus ir taisykles, kaip turi veikti sėkminga blizgė, kaip ją mato zuvis. Buvo sukurta net zuvies reakcijos schema. Ji skirstoma į tris fazes:

Pirmoji fazė - pazinimas. Masalo sukeliamos hidroakustines bangas zuvis pajunta sonine linija. Plėsrūnė is karto uzima tokią poziciją, is kurios jai būtų lengva nustatyti virpesių zidinį.

Antroji fazė - objekto, siunčiančio hidroakustinius virpesius, lokalizacija. Zuvis uzima tokią padėtį, kad galėtų pamatyti vandenyje judantį daiktą.

Trečioji fazė - ataka. Zuvis pastebi judantį objektą, greitai jį įvertina (tuo momentu nemazą vaidmenį atlieka masalo spalva), ir jei tai zuviai priimtina, puola.

Yra nemazai zmonių, skeptiskai ziūrinčių į sią teoriją, netikinčių didele hidroakustinių virpesių reiksme. Pasak jų, ir vandenyje judantis akmuo, ir judanti saka taip pat sukelia zemo daznio hidroakustinius virpesius, tačiau nei viena lydeka jų nepuola. Tokie skeptikai dazniausia painioja du skirtingus dalykus.

Įsivaizduokite kaip atrodo povandeninis pasaulis. Mes daznai snekame, kad ten vyrauja tyla, ramybė. Būtent taip ziūrime į vandenį ir įsivaizduojame povandeninį pasaulį. Tie, kurie bent apgraibomis yra susipazinę su zuvų biologija, zino, kad zuvys gaudo įvairius impulsus, į kuriuos mes net nereaguojame. Is tikrųjų po vandeniu nėra visai tylu, nuolat kazkas triuksmauja, bet į sį triuksmą zuvys nekreipia jokio dėmesio; tai jų kasdieninio gyvenimo rutina. Mes taip pat nereaguojame į gatve vaziuojančių automobilių keliamą triuksmą, tačiau toj pat atsisukame, jei keli automobiliai susidauzia nosimis.

Taip ir zuvys. Netikėtai atsiradę nauji hidroakustiniai virpesiai jas sudomina. Jei taip nebūtų, kalbėti apie kokį nors besisukančių blizgučių tinkamumą zūklei būtų beprasmiska. Juk, atvirai pasakius, nedaug kas mano, kad tokia blizgutė isvaizda primena aukslę, kuoją ar pan. Todėl nenuostabu, jog "Mepps" firmos gaminamos sukriukės pasirodė puikūs bangų, provokuojančių plėsrūnių ataką, generatoriai. Čia ir glūdi jų sėkmės priezastis. Prancūzų firma is tiesų sukūrė tai, ko ilgai buvo ieskota, bet vis atsiranda naujų sprendimų, stebinančių ne tik meskeriotojus, bet, ko gero, ir zuvis.

Vibrax
Vibrax

Vienas is tokių pavyzdzių galėtų būti Suomių firmos "Blue Fox" blizgutės "Vibrax", kurių varpo formos svarelio konstrukcija yra tarsi papildomo zemo daznio triuksmo sukėlėjas. Tai pat labai kruopsčiai pagaminti visi Prancūzų firmos "Rublex" blizgučių elementai, vienaip ar kitaip susiję su besisukančiu lapeliu. Daugiau ar maziau sėkmingai zuvis vilioja ir "D.A.M." blizgutės "Effzett", "Abu Garcia" blizgės "Reflex" ir t.t. Patys "Mepps" firmos specialistai pripazįsta, kad siaip ar taip dar ne viskas atrasta ir fantazijai pasireiksti yra kur.



Tuo visai neabejoju. Uztenka zvilgtelėti į pries porą metų pasirodziusius sios firmos blizgutės "Bug" ir pasidaro aisku, kad kūrybiskai dirbančios firmos ateityje dar pateiks nemazai įvairių įdomių siurprizų. Tačiau tai pavyks tiktai toms firmoms, kurioms is tiesų rūpi progresas. Kitos nueis paprasčiausiu keliu. Tai ir dabar yra daroma.

Daznai yra imama kokios nors populiarios blizgės forma. Kazkas siek tiek pakeičiama ir prigaminama simtai įvairiausių spalvų lapelių. Čia tikrai yra kur pasireiksti. Dazoma bet kas, bet kur, bet kaip. Kad tik įmantriau. Tarp tos spalvų makalynės jau pradedu pasimesti. O pazvelgęs į kai kuriuos gaminius net nesuprantu, kam jie apskritai reikalingi.

Pries porą metų į rankas man buvo papuolusios vienos ispanų firmos (ji, beje, kurį laiką gamino blizgutes "Mepps" firmai, vėliau prancūzai dėl neaiskių priezasčių atsisakė ispanų paslaugų) besisukančios blizgutės sauniu pavadinimu "Mapso". Savo forma tai buvo idealios "Aglia" ir "Comet" kopijos. Tačiau sukosi kazkaip kitaip. O spalvų paletė - tiesiog nesuprantama. Per dvejus metus nesugebėjau visų blizgių iskabinėti ir net neprisimenu, kad su jomis būčiau ką pagavęs. Ta pati firma gamino ir tris labai originalių blizgučių modelius - ilgais savotiskos formos lapeliais, gana sunkiais priekyje centruotais korpusais. Sios blizgutės is tiesų buvo nepamainomos - laimikiai įrodė, kad toks originalus sprendimas yra tikrai geras. Todėl manau kad ne visada gamintojai, kopijuodami zymių firmų gaminius, elgiasi teisingai. Kopija nėra efektyvi kai originalas. Nors isimčių, kaip ir visur, pasitaiko. Kartais prancūzai gauna į kaulus.

Pagal anksčiau minėtą zuvų elgesio apibūdinimą, skiriami keturi dazniausiai naudojami sukriukių tipai:

1) "Aglia" formos lapelis. Sis lapelis sukdamasis sudaro didelį kampą (kartais net 60 laipsnių) su blizgutės asimi. Jis sukelia labai platų hidrodimanimį pėdsaką, tačiau taip pat gana plati yra ir mirties zona, į kurią pakliuvęs lapelis nustoja suktis (schemoje pazymėta juoda spalva). Lapelis, dėl kokių nors priezasčių atsiradęs toje zonoje, paprasčiausiai prilimpa prie korpuso.

5) "Comet" tipo lapelis. Sukasi maksimaliu 45 laipsnių kampu, tačiau mirties zona yra mazesnė. Tai bene universaliausia besisukanti blizgutė, kuri gali būti naudojama įvairiomis sąlygomis ar traukiant masalą nepastoviu greičiu.

8) "Long" tipo lapelis sukdamasis sudaro 30 laipsnių kampą su blizgutės asimi. Tokios blizgutės daznai turi kritinį greitį, nuo kurio jos pradeda suktis stabiliu kampu, ir kuris nekinta keičiantis traukimo greičiui. Blizgutės sukasi stabiliai, per daug neveikiamos nei srovės, nei jos krypties, ir praktiskai neturi mirties zonos.

11) "Lusox" tipo lapelis. Nors sio lapelio sukimosi kampas yra tik 25 laipsniai, tačiau tokių blizgučių hidroakustiniai virpesiai panasūs į "Aglia'. Net blizgutei leidziantis, lapelis jau pradeda suktis, stabiliai islaiko reikiamą gylį.

Be abejo, tai tik populiariausi lapeliai ir formos. Jų yra kur kas daugiau. Paimkime kad ir "Abu Garcia" blizgės "Reflex' gofruotus lapelius arba "XD" tipo blizgučių, kurių asis eina per tiesiai lapelyje isgręztą skylutę, arba Amerikoje paplitusį labai platų "Colorado" tipo lapelį. Lenkų firma "HRT" jau pradėjo gaminti blizgutes su sio tipo lapeliu. Teko ir man su jomis pazaisti, turiu pasakyti, kad sukimosi kampas yra dar didesnis nei "Aglia", tačiau tokia blizgutė priverčia labai intensyviai vibruoti visą asį.

Rolandas Kazimėkas "Zvejys ir zuvis" Nr. 8(11) 1999 m. Rugpjūtis

Spalvu pasirinkimas

Kokių spalvų spiningo masalus naudoti. Čia pateiksiu pagrindines taisykles, kaip ir kokias spalvas mato zuvys. Sias taisykles galima pritaikyti visiems masalams - sukrėms, vobleriams, guminukams ar vartiklėms.

Skirtingos zuvys mato skirtingas spalvas. Dugninės zuvys (samai) gali matyti tik pilkus atspalvius - jos gali atskirti objekto sviesumą, bet ne jo spalvą. Daugelis seklių vandenų ar pavirsinių zuvų (upėtakiai, aukslės, karpiai) gali matyti visą spalvų spektrą, net ir ultravioletines spalvas, kurių nemato zmogus. Kitų zuvų spalvų matymas ribojamas iki juodos, rudos, zalios ir raudonos ir geltonos. Nors zuvys sugeba skirti kai kuriuos atspalvius, tai labai neįtakoja kibimo, nes jas vienodai traukia raudonas ir tamsiai raudonas masalas. Jei renkatės dviejų spalvų masalą, reikia kreipti dėmesį ne į spalvas, o į jų kontrastą. 1 pav. pateikiamas pavyzdys, kaip skirtingos zuvys mato raudonos ir mėlynos spalvos masalą.

1 pav.
1 pav.

Kaip vanduo filtruoja spalvas. Vanduo, kaip zinia filtruoja sviesą - kuo giliau jos patenka maziau. O spalva matoma pagal tai, kiek sviesios atspindi pavirsius. Jei į didesnius gylius patenka maziau sviesos, reiskia, kad kai kurios spalvos gali būti nematomos. Tai labai priklauso nuo vandens skaidrumo - kuo skaidresnis vanduo, tuo giliau patenka sviesa. Taip pat daug priklauso nuo bangavimo - banguotas vandens pavirsius labiau issklaido sviesą. Taigi, drumstame vandenyje, vėjuotą dieną, ar vakare masalų spalvų spektras yra labai smarkiai apribotas.

Jei vanduo labai skaidrus, diena saulėta ir rami, giliausiai (apie 30 metrų) yra matoma mėlyna spalva, kiek anksčiau - apie 20 metrų - dingsta zalia, apie 10 metrų dingsta oranzinė, apie 3 metrų gylyje dingsta raudona. Giliau nei 30 metrų yra matomos tik ultravioletinės spalvos. Sios taisyklės galioja tik super skaidriam vandeniui, jei vanduo drumstesnis - spalvos dingsta dar anksčiau. Visa tai negalioja fluorescentinėms spalvoms - jos nedingsta giliame vandenyje, taigi, jei gautote giliai, galite drąsiai naudoti ryskius masalus - jie bus matomi itin giliai.

Kaip dingsta spalvos, priklausomai nuo gylio
Kaip dingsta spalvos, priklausomai nuo gylio

Stai keletas patarimų, kokių spalvų blizges naudoti skirtingame vandenyje: super svarus - balta, visos spalvos matomos 3 m. gylio. Svarus - geriausia matoma mėlyna. Visos spalvos sunkiai matosi iki 3 metrų gylio. Zalias (zydintis) vanduo - geriausiai matosi zalia spalva ir jos atspalviai. Drumstas vanduo - geriausiai matoma oranzinė, zalia ir ryskiai zalia. Raudonos beveik nelieka. Dumblėtas vanduo - geriausiai matoma raudona.

Stai keletas patarimų, kokias blizges naudoti, atsizvelgiant į apsvietimą: Prietema - mėlyna, purpurinė ar juoda, kombinuojama su sidabrine. Vidutinis apsvietimas - raudona ir oranzinė tinka geriausiai. Labai geras apsvietimas - ruda ar pilka, su fluorescentiniais akcentais.

Voblerio pasirinkimas. Velkiavimui skirti vobleriai

Salmo Whitefish
Salmo Whitefish

Vobleris tai puikus masalas, kuris dirba visur ir visada, gal isskyrus tuos atvejus kai guli dėzutėje nenaudojamas. Vobleriai, tai gana brangus masalas, todėl labai daug jų nenusipirkiste. Kaip issirinkti voblerį, kad jis negulėtų dėzutėje, o dirbtų, atnesdamas jums gausius laimikius. Kokį komplektą sių masalų reikia turėti kiekvienai situacijai ar vandens telkiniui. Į visus siuos klausimus pasistengsiu atsakyti sioje straipsnių apie voblerius serijoje.

Pradziai apie velkiavimą, kuris yra mano mėgstamiausias būdas gaudant dideliuose vandens telkiniuose. Velkiauti labiausiai verta tokiuose dideliuose ezeruose kaip Drūksčiai, Dusia ar Vistytis - tai tik keletas tokių vandens telkinių, kuriuose galima pagauti didelių lydekų. Yra viena taisyklė gaudant dideles lydekas - nori pagauti didelę lydeką, reikia turėti didelių voblerių.

Dideliuose ezeruose didelės lydekos pasiskirsto beveik per visą jo plotą - jų galima rasti tiek atviruose vandenyse, tiek priekrantėse. Kadangi velkiauti patogiausia ativruose plotuose, geriausia turėti ir giliai, ir negiliai neriančių voblerių, nes daznai lydekos laikosi viduriniuose vandens sluoksniuose, nors gylis toje vietoje yra desimt ir daugiau metrų. Jos medzioja praplaukiančius būrius aukslių ar seliavų. Tokios lydekos dar vadinamos seliavinėmis, taigi reikės aukslės ar seliavos formos ir spalvinimo voblerių, nors kartais suveikia ir kitokie spalvinimai. Taigi spalvą ir formą aptarėme, dabar siek tiek apie dydzius. As siūlyčiau naudoti didesnius, nei 13 cm. voblerius.

Koks maksimalus velkiavimui skirtų voblerių dydis sunku pasakyti, bet kolegos is Amerikos naudoja ir 25 cm. ilgio malkas. Kas bent kartą matė didelės lydekos nasrus supras, kad tokio dydzio masalas tikrai ne per didelis.

Kadangi daug spalvinimų nereikės, siūlyčiau tokį komplektą: po porą (kurių vienas giliai, kitas negiliai neriantis) sidabrasonių kiekvieno ilgio voblerių. Minimalus komplektas galėtų būti du vobleriai. Jei man leistų į zvejybą dideliame ezere pasiimti vieną voblerį, as rinkčiausi 17 cm. ilgio, vidutiniskai giliai neriantį sidabrasonį - tai mano manymu universaliausias vobleris didelių lydekų zūklei. Tai tiek trumpai apie didziųjų voblerių pasirinkimą

Poperiai - lengvieji pavirsiniai masalai

Poppers - taip Amerikoje vadinami pavirsiniai masalai - tarpinis variantas tarp spininginio ir muselinio masalo. Jis atsirado JAV apie keturiasdesimtuosius metus, pradzioje kaip pavirsinis muselinis masalas, vėliau, atsiradus lengviems spiningams, ir kaip spininginis. Is pradzių poperiai buvo gaminami is kamsčio - prieinamos ir pigios medziagos, kuri yra pakankamai lengvai apdorojama ir atspari mechaniniams pazeidimams (plėsrūno dantims). Bet kamstis turi vieną nemaza trūkumą - po ilgalaikio naudojimo ima lūzinėti. Kamstį pakeitė įvairios plastmasės ir balza. Balza - puiki medziaga kietiesiems masalams: ji lengva, gero plūdrumo, tiesa kiek sudėtingiau apdorojama. Bet masalų gamyba is balzos yra labai brangi ir daug laiko uzimanti. Dėl tos priezasties, balzą pakeitė porėta guma, labai panasI į paplūdimio slepečių gamyboje naudojamą gumą.

Poperiai lengvai metasi tiek museline, tiek lengvu spiningu. Mėtant spiningu yra vienas keblumas, jei pasitaiko vėjuota diena - pagal savo pavirsiaus plotą lengvas poperis kelia didelį oro pasipriesinimą, todėl esant priesiniam vėjui juo labai sunku, ar visai neįmanoma mėtyti.

Taigi pirma grupė pavirsinių masalų - poperiai, kurie gali būti pavadinti tiek lengvais pavirsiniais vobleriais, tiek strymeriais (muselinio masalo pavadinimas.) Jų priekinė dalis yra kaip pavirsinių voblerių, tiksliau pavirsinių voblerių priekinė dalis yra kaip poperių, nes būtent is poperių kilo visi kiti pavirsiniai masalai. Dazniausiai prie valo auselės yra ispjova, kuri ir sukelia poperiams būdingą garsą (jei kam yra tekę girdėti garsą, kurį sukelia staigiai trūktelėta kamstinė plūdė) ir burbulus.

Medinė ar plastikinė galva pereina į plunksnų, serių uodegą. Klasikinis lengvasis poperis yra daromas ant viensakio kablio, kartais turi apsaugą nuo zolių. Kaip ir visiems pavirsiniams masalams, spalva poperiams nėra labai svarbi, nes zuvis jį mato dangaus fone, kuriame nublanksta dauguma spalvų. Zymiai svarbesnis, galima sakyti esminis, tokio masalo kibumą garantuojantis faktorius yra jo elgesys vandenyje, jo keliami akustiniai ir kitokie dirgikliai, kurie isprovokuoja plėsrųną pulti. Poperis vandenyje "nezaidzia" kaip vobleris, tolygiai traukiamas jis nieko nesuvilios - plunksnos susiploja, o galva neduoda jokio papildomo judesio. Gyvybę poperiui įziebti reikia zvejui koto judesiais.

Būna dienų, kai plėsrūnai pasitraukia į tankius zolynus ir vienintelis būdas juos is ten iskrapstyti - bandyti zvejoti mazuose langeliuose tarp zolių. Apie gaudymą įprastais masalais nėra nė kalbos, nes tie langeliai dazniausiai yra kvadratinio metro dydzio. Galima zvejoti paprastu pavirsiniu vobleriu, bet jis yra per sunkus ir per daug inertiskas, todėl pralėks mazą langelį per porą patraukimų, be to gana triuksmingai krenta į vandenį, tuo baidydamas baugsčias vasaros lydekas. Iseitis - lengvieji poperiai, kuriais galima labai efektyviai zaisti net labai mazame langelyje tarp zolių.










Document Info


Accesari: 8607
Apreciat:

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta


Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site

Copiaza codul
in pagina web a site-ului tau.




eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate




Copyright © Contact (SCRIGROUP Int. 2022 )

Warning: Unknown: open(/var/cpanel/php/sessions/ea-php54/sess_8mhh7cip55ut0g5jc9gqqsg6l7, O_RDWR) failed: No space left on device (28) in Unknown on line 0

Warning: Unknown: Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/var/cpanel/php/sessions/ea-php54) in Unknown on line 0