VIRUSAS (lot. virus - nuodas), neląstelinės sandaros savarankiska maziausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medziagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. medziagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra uzkrečiami.
Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Maziausieji esti 12 - 18 nm 16516t1924q , didziausieji - 300 - 400 nm dydzio. Matomi pro elektrinį mikroskopą, o poksvirusai - ir pro optinį. Daugelį virusų galima isgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medziagas.
Kiekvienos rūsies virusas paprastai susideda is dviejų dalių: is baltymo dalelių sudarytos isorinės kapsidės bei vidinės serdies, sudarytos is nukleorūgsties - arba DNR, arba RNR, bet ne is abiejų kartu. Viruso genome daugiausia yra keli simtai genų. Kapsidę dar gali supti isorinis membraninis apvalkalas; jei nesupa , sakoma, kad virusas yra "nuogas". Apvalkalas yra seimininko plazminės membranos dalis, kurioje taip pat yra viruso glikoproteinų spyglių.
Virusai yra obligatiniai viduląsteliniai parazitai. Tai reiskia, kad jie negali daugintis uz gyvos ląstelės ribų. Virusai apkrečia visokias ląstelių rūsis - nuo bakterijų iki zmogaus ląstelių, tačiau virusai yra labai specifiski.
Virusai taip pat gali keistis arba evoliucionuoti. Besikeičiantys virusai gali sukelti daug rūpesčių, ne veikli vakcina siandien gali būti neveikli rytoj.
Dauginantis virusas prilimpa prie seimininko ląstelės isorinio pavirsiaus receptorių. Tada viruso nukleorūgstis patenka į ląstelę. Jau viduje ji koduoja kapsidės baltymines daleles. Daugiausia virusų dauginimasis priklauso nuo seimininko fermentų, ribosomų, transportinės RNR ir ATP. Virusas perima seimininko ląstelės medziagų apykaitos aparatą.
Labiausiai virusai zinomi todėl, kad sukelia uzkrečiamas ligas. Vieni is labiausiai zinomų zmogaus virusų yra - hepatito, papilomų, ZIV, gripo, tymų, kiaulytės, raudonukės virusai.pries kai kurias virusines ligas yra sukurtos vakcinos - vaistai, skiriami didinti atsparumą virusinėms ligoms.
ZIV - Zmogaus imunodeficito virusas. Jis sukelia ligą - Zmogaus imonudeficito virusinę infekciją. Sios ligos paskutinė stadija - akvizitinis imunodeficito sindromas - AIDS. Zodis "akvizitinis" reiskia "įgytas", o "sindromas" - ligos pozymių visuma. Virusas naikina organizmo imuninę sistemą, kuri saugo zmogų nuo infekcijos. ZIV gyvena zmogaus kūne nuo uzsikrėtimo iki mirties. Svarbu suprasti, kad zmogus uzsikrėtęs ZIV, ilgus metus ( 6 - 12 m. ) paprastai jaučiasi sveikas ir gali nezinoti, kad yra uzsikrėtęs, bet gali uzkrėsti kitus. Ar zmogus yra uzsikrėtęs ZIV, gali pasakyti tik gydytojai po kraujo tyrimo. AIDS diagnozuojama kai, susilpnėjus imuninei organizmo sistemai, prasideda plaučių ligos ( pvz. plaučių uzdegimas ), nervų sistemos ligos ( pvz. encefalitas, meningitas ), navikinės ligos ir kitos. Kiek laiko sergama iki mirties? Jau sergant AIDS, vartojant priesvirusinius vaistus gyvenama vidutiniskai 5 - 7 metus, o kartai ir dar ilgiau ( tai priklauso nuo ligonio sveikatos būklės ). Ar visi uzsikrėtę ZIV serga AIDS? Liga zinoma dar labai neseniai, tik 18 metų. Nustatyta, kad apie 1,5 procento visų uzsikrėtusiųjų gyvena su virusu ilgiau nei 15 metų ir nejaučia jokių ligos pozymių. Galbūt jie niekada nesusirgs, bet niekas dar negali to uztikrinti. Trumpa statistika pasaulyje: 1998 m. pabaigoje pasaulyje gyveno 33,4 milijonai zmonių su ZIV/AIDS. PSO duomenimis, kas 100-asis lytiskai aktyvus pasaulio gyventojas yra uzsikrėtęs ZIV. Kas dieną daugėja ZIV uzsikrėtusių vaikų: 2,7 milijonai mirė nuo AIDS, 1,5 gyvena su ZIV, 8,2 milijonai dėl AIDS liko naslaičiai. Lietuvoje: Lietuvoje iki 1999 m. uzregistruoti 135 ZIV nesiotojai ( 123 vyrai, 12 moterų ). Klaipėdoje - 84, Vilniuje - 21, Kaune - 6, Panevėzyje - 4, Siauliuose - 3, kituose miestuose - 7, ne Lietuvos piliečių - 10. 21 asmuo sirgo AIDS, 8 mirė dėl AIDS sukeltų komplikacijų.
Uzsikrėtusių asmenų amzius nuo 16 iki 65 metų.
ZIV kilmė
Zmogaus imunodeficito viruso kinmė nėra aiski, Tačiau dauguma mokslininkų linkę manyti, kad virusas ilgą laiką buvo paplitęs labai nedidelėje subsacharinės Afrikos teritorijoje. Zmonės galėjo uzsikrėsti nuo bezdzionių. Zlugus kolonijiniai sistemai ( 1961 m. ), Afrika tapo laisva ir atvira. Gyventojų migracija "padėjo" virusą is epidemiskai pavojingų teritorijų perkelti į visai naujas, neturinčias minimalaus atsparumo ZIV infekcijai, teritorijas. Infekcijos plitimą paspartino ir medikai, aktyviai propaguodami ir plačiai naudodami kraujo perpilimus.
Kaip virusas pateko į Lietuvą?
Pirmieji virusą į Lietuvą galėjo įvezti tolimojo plaukiojimo jūrininkai, pabuvoję salyse, kur virusas jau buvo labai isplitęs, pavyzdziui, Centrinėje Afrikoje. Dazniausiai jūrininkai uzsikrėčia naudodamiesi uostų prostitučių paslaugomis (heteroseksualus lytinis uzsikrėtimo būdas). Antra grupė zmonių, kurie galėjo pirmieji įvezti virusą - tai asmenys, dirbę ar kurį laiką gyvenę uzsenyje. Tai dazniausiai homoseksualūs vyrai, uzsikrėtę per homoseksualius santykius. Pirmieji uzsikrėtimai Lietuvoje galėjo įvykti apie 1983 - 1985 m.
Viruso plitimo būdai
Per lytinius santykius
Lytiniai santykiai Tikimybė uzsikrėsti - nuo 1 iki 10 proc. Ypač pavojinga, jei zmogus yra uzsikrėtęs lytiskai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.)
Per kraują
Kraujo perpylimai Daugelyje pasaulio salių nebuvo tikrinama, ar kraujas uzkrėstas ZIV. Tikimybė uzkrėsti zmogų ZIV perpilant kraują, siekė iki 100 proc. Pradėjus tirti donorų kraują, uzkrėstųjų skaičius sumazėjo iki 0,01 proc. ZIV infekcija pasizymi inkubaciniu (lango) periodu, kai antikūnai pries virusą dar nesigamina arba jų nepasigamina pakankamai, tačiau jau galima jį perduoti perpilant kraują. Lietuvoje donorų kraujas dėl ZIV antikūnų pradėtas tirti 1989 m.
Narkotikų vartojimas Tikimybė uzsikrėsti - 90 proc. Pavojinga leistis narkotines medziagas, naudojantis bendromis adatomis ir svirkstais, nes virusas labai lengvai patenka į kraują. Net naudojantis savo svirkstais ir adatomis, tačiau vartojant narkotiką is bendro indo, islieka galimybė uzsikrėsti ZIV ir virusiniu hepatitu C (tai viena pagrindinių virusinio hepatito C plitimo tarp narkomanų, priezasčių). Lietuvoje ZIV tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1996 m.
Nenaudokite svetimų ar bendrų svirkstų ir adatų, kadangi virusas labai lengvai gali patekti į kraują. Nenaudokite narkotikų is bendro indo.
Tatuiruotės ir kraujo ritualai. Paprastai adatos ar peiliai, skirti siam tikslui, po naudojimo gali būti tinkamai nedezinfekuojami. Virusas gali patekti į kraują lygiai taip pat, kaip ir naudojant nesterilias adatas.
Organų transplantacija Zmogus rizikuoja, jei jam transplantuojamas organas priklauso ZIV infekuotam donorui. Tyrimus sunkina inkubacinis periodas.Pasiteiraukite ar audinių kraujas pries transplantaciją patikrintas dėl ZIV
Is motinos - vaisiui
Serganti motina - kūdikis. Tikimybė, jog infekuota motina uzkrės kūdikį nėstumo metu ar gimdydama pries 10 metų siekė - 15-60 proc. Siuo metu besilaukiančioms ZIV uzsikrėtusioms moterims taikant tinkamą gydymą (priesvirusiniai vaistai), ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi) kūdikių uzsikrėtimo galimybė sumazinta iki 0,1 proc. Lietuvoje diagnozuota ZIV uzsikrėtusių moterų, tačiau dar neuzregistruota vaikų, kuriuos pagimdė infekuotos motinos.
ZIV neplinta:
Oro laseliniu būdu. Neuzsikrėsite kosint, čiaudint, bučiuodamiesi, per prakaitą ar asaras.
Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu Neuzsikrėsite naudodamiesi tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liesdami vienas kitą, zaisdami, gyvendami salia infekuoto asmens, valgydami infekuoto asmens paruostą maistą.
Vabzdzių įkandimus. Neplatina uodai ir erkės.
Zmogaus imunodeficito viruso (ZIV) fizinės ir cheminės savybės
ZIV naikiną:
1. Siluma. 56 -60 laipsnių silumos temperatūroje virusas zūsta per 15 - 20 minučių, o viruso temperatūroje - akimirksniu.
2. Chloras. Visos buityje naudojamos dezinfekuojančios medziagos, turinčios chloro, sunaikina virusą (chlorkalkės, "Ace", "Domestos", "Comet" ir kt.).
3. Deguonies molekulės. Kurias isskiria vandenilio peroksidas, ozonas (visos buityje naudojamos balinimo priemonės).
4. Medziagos, tirpdančios riebalus. Tai 70 - 80 laipsnių alkoholiai, acetonas, bencinas ir kt.
Sarmai ir rūgstys (muilai, skalbimo milteliai).
5. Gama spinduliai.
Pastaba: virusas atsparus salčiui ir ultravioletiniams saulės spinduliams.
|
