Klimato kaitos poveikio grėsmių ir esančių galimybių šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui, žmonių sveikatai apžvalga
Įvadas
Didėjantis žmogaus ūkininkavimas ir gamtinių resursų netausojimas neigiamai įtakoja ekosistemas, gyvąją ir negyvąją gamtą ir daro neigiamą poveikį klimato kaitai. Problemą apsunkina ir tai, kad klimato kaitos poveikio ekosistemoms, biologinei įvairovei, žemės ir miškų ūkiui, visuomenės sveikatai tyrimai Lietuvoje atliekami labai vangiai, tačiau šis poveikis yra akivaizdus ir buvo pastebėtas visuose, nors ir negausiai, bet atliktose, klimato kaitos aplinkai studijose.
Keletą tūkstančių metų vykę klimato pakitimai turėjo įtakos daugelio rūšių išnykimui. Dabar vykstantys procesai yra kur kas greitesni ir turi daug ryškesnį poveikį gyvajai gamtai. Jei per artimiausius šimtą metų temperatūrinio optimumo zonos pasistūmės šimtus kilometrų link planetos ašigalių, rūšys turi labai greitai keisti savo arealus, kad išliktų. Rūšių nykimą taip pat sąlygoja ek 858b18i ologiniai ir kiti barjerai: upės, miestai, keliai ir kt. Šiame įvertinimo darbe nagrinėtos įvairioms ekosistemoms kylančios grėsmės ir apžvelgiamos grėsmių išvengimo galimybės.
Lietuvoje dar yra natūralių ar pusiau natūralių teritorijų, kuriose auga ar gyvena įvairios augalų, gyvūnų, grybų rūšys, jau išnykusios kitose Vakarų Europos šalyse. Lietuvoje yra Europos Bendrijos svarbos buveinių. Kaip vertingiausi Lietuvos kraštovaizdžiai išskirtini pajūrio (Kuršių nerija, Nemuno delta, žemyninė Baltijos jūros pakrantė), Žemaičių, Aukštaičių, Dzūkų ir Sūduvos aukštumos, Nemuno vidurupio slėnis.
Šalyje nėra specialios mokslinių tyrimų programos, skirtos tirti klimato kaitos poveikį ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims, prisitaikymo ir poveikio mažinimo priemonėms parengti. Šiuo metu atliekami tyrimai rodo, kad klimato kaita jau dabar daro įtaką ne tik atskiroms ekosistemoms, bet ir jų sudėtinėms dalims – rūšims, bendrijoms ir buveinėms. Esant tolesnei klimato kaitos prognozei, daugelis gamtinių šalies ekosistemų taps pažeidžiamomis. Iškyla naujos grėsmės ekosistemoms, o kartu ir poreikis intensyvinti specialius tyrimus, išaiškinti poveikio mastą, jo galimo sumažinimo ir švelninimo priemones ir būdus, galimą ekosistemų prisitaikymą.
Grėsmės:
ekosistemų ir buveinių degradavimas: rūšių pasitraukimas iš Lietuvos teritorijos ar nykimas, naujų rūšių iš svetimžemių plitimas.
Nepageidautinų rūšių atsiradimas – naujos ligos ir kenkėjai, nauji pasikeitę ryšiai ekosistemose ir laukiamos pasekmės kartais sunkiai gali būti prognozuojamos.
Dėl pakitusių sąlygų rūšys paliks saugomas teritorijas - atsiras nauji pavojai ir kliūtys saugomų teritorijų rūšių apsaugai realizuoti. Daugelis įprastų, aplinkosaugoje šiuo metu taikomų rūšių apsaugos ir tvarkymo priemonių nebus efektyvios, o tai pareikalaus naujų koncepcijų, būdų ir priemonių jas išsaugoti ateities kartoms, ypač padidės tarptautinės apsaugos poreikis, tarpvalstybinio bendradarbiavimo būtinybė kuriant bendras saugomų teritorijų sistemas ar tinklus.
Pagal prognozes per XXI šimtmetį Baltijos jūroje vandens lygis ties Lietuvos krantais gali pakilti 0,1-1,0 m. Jei vandens lygio kilimo tempas išliks stabilus, XXI šimtmečio pabaigoje bus užlieta dalis pakrantės (ne tik Baltijos jūros, bet ir Kuršių marių pakrantėje). Vandens lygio kilimas skatins dažnesnį druskingo vandens patekimą į Kuršių marias ir laipsnišką jų šiaurinės dalies ekosistemos kaitą.
Padidėjęs uraganų ir audrų dažnumas labiau paveiks Baltijos krantus, kurortų paplūdimius, pareikalaus naujų investicijų ir inovacijų krantų tvarkymui.
Prognozuojamas stiprus augalų asociacijų ir miškų kitimas pakeis sąlygas gyvūnijai, ypač amfibijoms, vabzdžiams, ropliams, paukščiams, kurių arealai stipriai pasikeis, vyks greitas rūšių nykimas, kis gyvūnijos bendrijų sudėtis.
Pagal temperatūrų optimumus kis žuvų ir kitų hidrobiontų sukcesijos greitis. Rūšių nykimo greitis priklausys nuo klimato šiltėjimo greičio ir šių rūšių sklaidos ir (ar) plitimo greičio.
Iki šiol neatlikta Lietuvos biologinės įvairovės studija, todėl tiksliai nežinodami, kokias vertybes savo šalyje turime, negalime tiksliai atsakyti ir į klausimą, kaip klimato kaita veikia ar paveiks mūsų biologinę įvairovę.
Galimybės:
Norint sušvelninti išvardintas grėsmes siūlomas toks priemonių planas:
Nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos ir šios kaitos poveikio švelninimo strategijos parengimas ekosistemoms, biologinei įvairovei ir biologiniams ištekliams (atsakingos institucijos: Aplinkos ministerija (toliau AM) ir (ar) mokslo institucijos (toliau MI), aukštosios mokyklos, universitetai (toliau U)).
Jautriausių ir labiausiai pažeidžiamų klimato kaitos pokyčiams ekosistemų dalių bei gamtinių regionų išskyrimas ir gamtotvarkos planų jiems numatymas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Saugomų teritorijų gamtotvarkos projektų, atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą klimato kaitos poveikį, parengimas (atsakingos institucijos: AM, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau VSTT) ir (ar) MI, U).
Jūros kranto zonos, jūros ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos stiprinimas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Pelkių ir natūralių pievų apsaugos tvarkymo priemonių, atsižvelgiant į esamą ir būsimą klimato kaitos poveikį, parengimas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Pajūrio juostos žemyninės dalies specialaus plano ir Baltijos krantų apsaugos ir tvarkymo programos, atsižvelgiant į numatomus klimato pokyčius ir jūros lygio kilimą, parengimas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Aplinkos tyrimų programos, skirtos klimato kaitos poveikiui šalies ekosistemoms, biologinei įvairovei ir biologiniams ištekliams įvertinti, parengimas ir įvykdymas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Klimato kaitos poveikio ekosistemoms, biologinei įvairovei ir biologiniams ištekliams stebėsenos programos parengimas ir šalies stebėsenos tinklo sukūrimas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau AAA), U).
Atlikti klimato kaitos poveikio ekosistemoms, biologinei įvairovei ir biologiniams ištekliams prognozę Lietuvos teritorijai remiantis naujausiais globalios cirkuliacijos modelių išvesties duomenimis (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Dėl klimato kaitos į Lietuvos miškus gali atkeliauti naujos rūšys ar išplisti Lietuvos miško ekosistemose buvusios negausios ir nebūdingos rūšys, tuo pačiu pakeisdamos nusistovėjusius fitocenotinius ryšius. Todėl tik remiantis naujausiomis žiniomis galima pasiūlyti patobulintus miškų auginimo ir formavimo būdus, pritaikytus naujoms hidrologinėms ir terminėms sąlygoms. Svarbi klimato kaitos ir atmosferos taršos švelninimo prielaida yra regioninis ir globalinis miškų stebėjimas. Miškų būklės stebėjimas, vertinimas ir prognozė yra svarbūs mažinant miškams iškilusias grėsmes.
Grėsmės:
Didėjant smulkių privačių miško valdų skaičiui ir trūkstant valdytojų ar naudotojų atsakomybės, siekiant trumpalaikės naudos, gali padaugėti miško kirtimų, egzistuojanti priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistema gali tapti nepakankamai efektyvi.
Intensyvi ūkinė veikla kels pavojų gamtiniams kraštovaizdžio elementams, saugomoms ir rekreacinėms teritorijoms.
Didėjantis sausringumas didins miškų gaisringumą, todėl esant nepakankamai priešgaisrinei apsaugai išaugs miško gaisrų plotai.
Padidėjęs audrų, škvalų skaičius didins vėjovartų plotus, ypač vakarinėje Lietuvos teritorijos dalyje.
Pakitusios klimato sąlygos (ypač šiltesnės žiemos) lems biotinės miškų aplinkos pokyčius: naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą, kurie gali daryti didelę žalą dabar Lietuvos miškuose augantiems medžiams, iššaukti nepageidaujamus abiotinės (pavyzdžiui, antrinių, anksčiau Lietuvai nebūdingų, teršalų, tokių kaip troposferos pažemio ozonas, susidarymas) aplinkos pokyčius.
Naujų ligų ir kenkėjų plitimas didins investicines sąnaudas. Klimato sąlygoms nutolus nuo optimalių, gali sumažėti kai kurių medžių rūšių produktyvumas. Taip pat gali keistis rūšinė medžių sudėtis (mažėti eglynų, daugėti lapuočių ir (ar) atsirasti naujų rūšių), o dirvos struktūra nespės prisitaikyti ir gali netikti naujoms rūšims.
Dendrochronologiniai tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos vis dažnesni kritiniai pesimalūs medžių augimo laikotarpiai, kurie pastarąjį trisdešimtmetį buvo stebėti 1979-1980; 1992-1997; 1999-2002 m.
Labiausiai nukentės „kritine“ rūšis - paprastoji eglė, labai svarbi Lietuvos ūkiui - jos medynai užima beveik ketvirtadalį visų miškų ploto.
Pažymėtina ir tai, kad klimato kaitos poveikio (manoma, kad netgi padažnėję miškų gaisrai gali būti traktuojami kaip klimato kaitos pasekmė) ir atmosferos taršos sukeltas miškų nykimas Europos mišrių miškų juostoje, tarp jų ir Lietuvoje, lygiai kaip ir tropinių miškų naikinimas, didina šiltnamio efekto ir klimato kaitos pavojų miškams.
Galimybės:
Norint sušvelninti ir (ar) išvengti aukščiau išvardintų grėsmių yra siūlomas sekantis priemonių planas:
Nacionalinės prisitaikymo ir poveikio švelninimo strategijos parengimas miškams (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Medžių rūšių ir augavietės derinimas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Miškų genetinių resursų išlaikymas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Gaisrų rizikos mažinimas ir nuostolių minimizavimas (miškai turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus; pagerinti savaiminių ir žmogaus sukeltų gaisrų pavojaus rizikos nustatymo būdus; sudaryti tipinius kilusių gaisrų plėtros planus ir kompleksinius gaisrų gesinimo strategijos variantus) (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Ekstremalių klimato sąlygų dendroklimatologinė analizė (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Gruntinių vandenų fluktuacijos ir jų įtakos medynų produktyvumui ir tvarumui tyrimai (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Klimato kaitos įtakos maisto medžiagų ir anglies apykaitos miško ekosistemose tyrimai (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Sausrų poveikio miško ekosistemų būklei, produktyvumui, biologinei įvairovei ir regeneracijos savybėms tyrimai (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Artimo Lietuvai arealo medžių rūšių (bekotis ąžuolas, europinis maumedis, platanlapis klevas, paprastasis bukas) natūralaus plitimo prognozė ir auginimo tikslingumo išaiškinimas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Klimato kaitos ir pagrindinių medžių rūšių genetinio kintamumo ir epigenetinių pokyčių tyrimai (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Klimato kaitos poveikio pušies ir eglės medienos anatominei struktūrai ir savybėms tyrimai (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Klimato kaitos įtakos pagrindinių miško kenkėjų ir medieną pūdančių grybų populiacijų dinamikai išaiškinimas (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U)
Miškininkystės priemonių, taikytinų klimato kaitos pasekmių miško ekosistemoms švelninimui, efektyvumo tyrimai (atsakingos institucijos: AM ir (ar) MI, U).
Baltijos jūra, Kuršių marios, jų krantai ir pajūris
Būtina stabdyti Baltijos krantų ardymą, nes tikėtina, kad ypač stiprių audrų tikimybė išaugs. Todėl reikia atlikti išsamų jūrinių srovių ir nešmenų dinamikos tyrimus Baltijos pakrantėje, taikant matematinį modeliavimą naujausiais okeanologiniais ar regioniniais jūrų modeliais. Dėl kylančio jūros lygio audrų metu didėja atskirų Klaipėdos savivaldybės ir uosto objektų užtvindymo tikimybė. Didžiausios užtvindymo tikimybės zonos pastatų pamatus būtina sutvirtinti, o visus pastatus, patenkančius į potencialaus užtvindymo zoną, būtina suskirstyti atsižvelgiant į tikimybę; naujų objektų statybą planuoti taip, kad jie neatsidurtų potencialaus užtvindymo zonoje.
Grėsmės:
prognozuojamas Nemuno nuotėkio persiskirstymas laike: dažnesni poplūdžiai visais metų laikais, mažesni pavasario potvyniai ir didesnė minimalaus nuotėkio tikimybė vasarą. Tai padidins paviršinių vandenų biologinį užterštumą vasarą ir sumažins bendrą užterštumą pavasarį, kai į upes, upeliukus ar kanalus patenka teršalai, susikaupę sniego dangoje.
Šylant klimatui, kils Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens temperatūros, todėl spartės eutrofikacijos procesai, o tai labai aktualu Kuršių marioms.
Kylantis jūros lygis, dažnesnės žiemos audros lems ir dažnesnius potvynius pamario regione (ypač Nemuno upės deltoje), toliau stiprės Baltijos krantų ardymas, kopų degradacija, didės vidutinis bangų aukštis.
Keisis jūrinio vandens masių patekimo į Kuršių marias dažnis ir intensyvumas, o didėjanti marių vandens mineralizacija tiesioginiai veiks žuvų išteklius šiame telkinyje.
Dažnėjantys uraganinio stiprumo vėjai greitai besivystančių ciklonų sistemose lems dažnesnius užtvindymus Klaipėdos savivaldybei priklausančioje teritorijoje, kuri mažiausiai pakilusi virš jūros lygio ir kurioje nepakankamai veikia lietaus kanalizacijos sistema.
Uraganiniai vėjai ne tik trikdys jūrų eismą, krovos darbus, kartu didės naftos produktų išsiliejimo į jūrą tikimybė.
Prognozuojamas klimato ekstremalumo didėjimas, kuris pasireikš stipriomis liūtimis, staigiais atlydžiais ir speigais, ilgalaikėmis sausromis ar dideliais karščiais, turės įtakos vandens masių tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių apykaitai, vandens išteklių (ypač paviršinių) kokybės svyravimams. Tokius svyravimus numatyti ir kontroliuoti bus daug sunkiau.
Reikia pastebėti, kad iki šiol nepakankamai išvystyta Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkosauginės stebėsenos sistema.
Galimybės:
Norint sušvelninti ir (ar) išvengti išvardintų grėsmių, yra siūlomas toks priemonių planas:
Koreguoti Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatas, koreguoti bei tikslinti Lietuvos Baltijos jūros žemyninio kranto krantotvarkos bei Kuršių nerijos krantotvarkos tikslines programas ir pajūrio juostos tvarkymo programas (atsakingos institucijos AM, MI).
Prižiūrėti ir kontroliuoti jūros krantų papildymo smėliu ir atstatymo darbus, apie jų finansines sąnaudas (tiek iš vietinių, tiek ir iš ES paramos fondų) pastoviai informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsakingus savivaldybių darbuotojus, visuomenę (atsakingos institucijos AM, Ūkio Ministerija (toliau ŪM), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau LRVK)).
Tobulinti krantų tvirtinimo metodus, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, ekonomiškai naudoti smėlį ir tam skirtas technines priemones (atsakingos institucijos Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų savivaldybės).
Suskirstyti zonomis Klaipėdos miesto teritoriją, suindeksuoti pastatus, plėsti ir tobulinti lietaus kanalizacijos sistemą, apsaugant cokolinius namų aukštus bei uosto konstrukcijas nuo užliejimo (atsakingos institucijos Klaipėdos miesto savivaldybė).
Operatyvios perspėjimo sistemos kūrimas ir tobulinimas norint sumažinti staigių potvynių Danės pakrantėse bei Klaipėdos sąsiauryje, gaisrų Kuršių Nerijoje, uraganinio stiprumo vėjo ir didelio bangavimo, staigių ir intensyvių speigų, karščio bangų ir oro taršos mieste keliamas grėsmes (atsakingos institucijos AM, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau LHMT), Civilinės saugos departamentas (toliau CSD), Jūrinių tyrimų centras prie Aplinkos ministerijos (toliau JTC)).
Vandens ištekliai
Norint sušvelninti klimato kaitos poveikį vandens ištekliams, pirmiausia būtina parengti vidaus vandens išteklių vartojimo optimizavimo planą. Pačių išteklių XXI a. neturėtų pritrūkti, tačiau neabejotinai reikėtų optimizuoti jų vartojimą. Realiam tokio plano įgyvendinimui būtina išplėsti mokslines studijas, skirtas analizuoti klimato poveikį vandens resursams. Nemažo informacijos papildymo ir dabar, ir ateityje pareikalaus skaičiavimo modelių ir mokymo bazė.
Grėsmės:
Dėl klimato kaitos padažnės poplūdžiai visais metų laikais, sumažės pavasario potvyniai ir padidės minimalaus nuotėkio tikimybė vasarą, o tai lems paviršinių vandenų biologinio ir cheminio užterštumo didėjimą vasarą ir sumažins bendrą užterštumą pavasarį (kai į vandens susitelkimo vietas patenka sniego dangoje susikaupę teršalai).
Dėl klimato kaitos lauktinas nuolatinis lietaus vandens kiekio procentinis padidėjimas upių maitinime. Be to, krituliai vis dažniau lietaus pavidalu iškris žiemą.
Bendrame pavasario potvynių mažėjimo fone, padaugės staigių, neįprastose vietose lokalizuotų, tačiau smarkių potvynių, o tai, tikėtina, padidins ir nukentėjusiųjų skaičių.
Šiltuoju metų laikotarpiu lauktinas upių nuotėkio sumažėjimas (ypač jis bus ryškus kasmet nuo liepos mėnesio).
Šylant klimatui, ežeruose kils vandens temperatūra, todėl spartės eutrofikacijos procesai.
Natūralūs daugiamečiai ir dažnai pasikartojantys ekstremalūs trumpalaikiai gruntinio vandens lygio svyravimai, užfiksuoti hidrogeologų, ypač augalų vegetacijos laikotarpiu, gali sukelti tam tikrus kraštovaizdžio, augalijos bendrijų ir biologinės įvairovės pokyčius, paveikti miškus, žemės ūkio kultūrų derlingumą ir pan.
Galimybės:
Siūlomos priemonės klimato kaitos poveikiui vandens ištekliams sušvelninti:
Vandens išteklių vartojimo optimizacijos programos mokslinis pagrindimas, palankesnių galimybių vandens vartotojams pasinaudoti paskolomis sudarymas (pagrindinis tikslas – paruošti prie klimato pokyčių pritaikytą vandens panaudojimo sistemą) (atsakingos institucijos AM, MI, U, Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau FM), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau TM)).
Teisinės bazės papildymas (pritaikant įstatymus ir jų įgyvendinamuosius aktus optimalaus vandens naudojimo planui) (atsakingos institucijos AM, TM, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau SAM)).
Mokslinės studijos, skirtos klimato kaitos poveikio vandens resursams, ruošimas (specifinės klimato rodiklių pokyčio įtakos atskiroms vandens išteklių dalims išryškinimas, mokslinis vandens telkinių atsparumo klimato kaitai programos pagrindimas) (atsakingos institucijos MI, U).
Ekologinės sistemos pokyčių, susijusių su požeminio vandens lygio kaita (apspręsta galimų ilgalaikių klimato charakteristikų poveikio) moksliniai tyrimai (atsakingos institucijos AM, MI, U, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau ŽŪM)).
Gamybinio vandens vartojimo potencialo įvertinimas pagal sezonus konkrečiuose regionuose; požeminio vandens, naudojamo gamybinėms reikmėms, naudojimo optimizavimas (atsakingos institucijos AM, ŪM).
Žemės ūkis
Atliktų šalyje klimato kaitos poveikio žemės ūkiui tyrimų nepakanka, šio poveikio perspektyvos nepakankamai aiškios. Šalies žemės ūkio veislės nepritaikytos naujiems klimato kaitos pokyčiams, neskaičiuojami nuostoliai dėl klimato kaitos.
Grėsmės:
šylant klimatui, didės vegetacijos laikotarpio aktyviųjų temperatūrų suma ore ir dirvoje ir tai neišvengiamai paveiks augalų vegetacijos trukmę ir drėgmės kiekį dirvožemyje.
numatomas vegetacijos laikotarpio ilgėjimas (ypač laikotarpio, kai vidutinė paros oro temperatūra aukštesnė už 0 °C).
keisis dvimečių ir daugiamečių augalų žiemojimo sąlygos: svyruojant oro temperatūrai apie 0 °C trumpiau išsilaikys ir bus nepastovi sniego danga, dėl dažnų atlydžių galimas pasėlių išmirkimas ir iššutimas, grybelinių ligų plitimas; esant didelei šalčių tikimybei, gali anksti atsinaujinti žiemkenčių, vaiskrūmių ir vaismedžių vegetacija – tuomet gali pakenkti ir –10 oC, –15 °C šalčiai.
dėl Lietuvoje padidėjusios kritulių dalies, iškrintančios stiprių liūčių pavidalu, gali sustiprėti dirvų erozija, padidėti šienapjūtės ir rugiapjūtės darbų kaštai, pablogėti derliaus kokybė, dalis jo žūti (pavyzdžiui, 2005 m. vasarą liūtys ir kruša žemės ūkiui padarė žalos už 11 250 000 Lt).
neigiamas rūgščių lietų poveikis: sukels dirvožemių rūgštėjimą, jų produktyvumo mažėjimą, dirvožemių mikrofloros ir mikrofaunos nykimą. Dirvožemio rūgštėjimas daro ne tik tiesioginį neigiamą poveikį augalams, bet padidina sunkiųjų metalų toksiškumą, pagreitina jų biologinį įsisavinimą.
didėjant kritulių kiekio iškrentančio per metus ir humuso kiekio dirvoje svyravimams, lietingi laikotarpiai kaitaliosis su sausromis. Stichinių sausrų tikimybė ypač gali išaugti pietų ir pietryčių smėlingose žemėse, todėl šio pobūdžio neigiamam poveikiui sušvelninti reikalingos efektyvios ne tik sausinimo, bet ir drėkinimo sistemos (pavyzdžiui, Žemė ūkio ministerijos duomenimis, 2006 m. sausros padaryti nuostoliai žemės ūkyje siekia net 695 mln. Lt).
oro temperatūros kilimas būtų palankus ne tik vietinių kenkėjų dauginimuisi ir vystymuisi, bet ir naujų organizmų skverbimuisi iš Pietų.
kylant oro temperatūrai ir didėjant CO2 koncentracijai, trumpės laikotarpis tarp augalų žydėjimo ir nokimo, stiprės fotosintezės produktyvumas, todėl galimi derlingumo ir produkcijos kokybės pokyčiai.
Stratosferos ozono sluoksnio nykimas lemia UV (ultravioletinės) spinduliuotės prasiskverbimo iki žemės paviršiaus didėjimą; UV spinduliuotė daro stiprų tiesioginį ir netiesioginį poveikį augalams, gali pažeisti DNR, baltymines membranas, sukelti kvėpavimo, fotosintezės, augimo ir vystymosi pokyčius.
dėl didėjančios pagrindinių ozonų pirmtakų (azoto dioksido, gamtinės ir antropogeninės kilmės angliavandenilių) antropogeninės emisijos pastaraisiais dešimtmečiais auga pažemio ozono koncentracija. Ozonas kaip stiprus oksidatorius sukelia augalų oksidacinį stresą, pažeidžia ląstelių membranas ir plazmą, jo poveikyje sutrinka medžiagų apykaita.
karščio bangos ir užsitęsusios sausros paveiks gyvulius, lėtins jų augimą, mažins produktyvumą.
temperatūrai augant sparčiau nei kritulių kiekiui, kris gruntinio vandens lygis;
neišvengiamas klimato kaitos poveikis žemės ūkio gamybos technologijoms, tačiau konkretūs jo padariniai dar neaiškus.
dėl stiprėjančio klimato ekstremalumo didės žemdirbių patiriami nuostoliai, galintys mažinti kaimo gyventojų suinteresuotumą užsiimti tradicine žemės ūkio veikla.
Galimybės:
Siekiant sušvelninti klimato kaitos grėsmes žemės ūkio sektoriuje siūlomas priemonių planas:
Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos papildymas konkrečiomis prisitaikymo priemonėmis (atsakingos institucijos ŽŪM).
Palankesnių sąlygų žemės ūkio veiklos subjektams pasinaudoti ilgalaikėmis ir vidutinės trukmės paskolomis apyvartinėms lėšoms formuoti sudarymas (atsakingos institucijos ŽŪM).
Kreditų palūkanų kompensavimas, žemės ūkio veiklos subjektų rėmimas stichinių nelaimių ar gaisrų atveju (atsakingos institucijos ŽŪM).
Savanoriško pasėlių, gyvūnų, žemės ūkio technikos ir gamybinių pastatų draudimo skatinimas kompensuojant dalį draudimo įmokų (atsakingos institucijos ŽŪM, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau TM)).
Rekomendacijų apie labiau besikeičiančiam klimatui tinkamų žemės ūkio augalų rūšių (ypač sausroms atsparių) introdukavimą parengimas (atsakingos institucijos ŽŪM, MI, U).
Agrometeorologinių stebėjimų tinklo atkūrimas; šiuolaikinių agrometeorologinio prognozavimo metodikų pritaikymas Lietuvos teritorijai (atsakingos institucijos AM).
Dėl numatomo klimato ekstremalumo didėjimo plačiau specializuotų (užsiimančių ir gyvulininkyste, ir augalininkyste) ūkių skatinimas (atsakingos institucijos ŽŪM).
Naujų klimato kaitos poveikį švelninančių žemės naudojimo, agrotechninių ir agrocheminių metodų mokslinis pagrindimas, diegimo skatinimas (atsakingos institucijos ŽŪM, MI, U).
Išsamios mokslinės studijos, skirtos žemės ūkio prisitaikymui prie besikeičiančio klimato, parengimas (atsakingos institucijos ŽŪM, MI, U).
Agroekosistemų produktyvumo ir stabilumo, kintant klimatui, tyrimas taikant agrocenozių modeliavimo ir eksperimentinius metodus (atsakingos institucijos ŽŪM, MI, U).
Klimato kaitos poveikio kenkėjų ir ligų paplitimui, naujų organizmų skverbimuisi iš Pietų tyrimai, prevencinių priemonių įgyvendinimo mokslinis pagrindimas (atsakingos institucijos ŽŪM, MI, U).
Žemės ūkio sėklininkystės tyrimų ir augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos pirkėjų rėmimas siekiant stiprinti žemės ūkio augalų atsparumą nepalankiems klimato reiškiniams, didinti derlingumą ir produkcijos konkurencingumą (atsakingos institucijos ŽŪM, MI).
Apsauginių juostų žemės ūkio naudmenose projektavimas ir sodinimas, siekiant sumažinti vandens ir vėjo eroziją, išsaugoti vandens atsargas dirvoje (atsakingos institucijos ŽŪM, AM, MI).
Efektyvių drėkinimo sistemų projektavimas ir sukūrimas jautriausius kritulių kiekio pokyčiams augalus auginančiuose ūkiuose (atsakingos institucijos ŽŪM).
Visuomenės sveikata
Žmonių sveikatai apsaugoti kintančio klimato sąlygomis dar neskiriamas pakankamas dėmesys. Trūksta specialių tyrimų klimato poveikio mastui nustatyti (ligų ir tam tikrų susirgimų profilaktikai), švietimui ir mokymui. Pagrindinis tikslas, keliamas šioje srityje: užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą – mažinti pavojų žmonių sveikatai, šviesti, ugdyti išsilavinusius ir atsakingus visuomenės narius.
Grėsmės:
Kadangi specialių tyrimų nustatyti klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai šalyje beveik nėra, sunku spręsti apie galimą poveikį perspektyvoje ir daryti tokias prognozes. Manoma, kad visuomenės senėjimo tendencijos ir didėjantis klimato ekstremalumas lems naujus pavojus gyventojų sveikatai:
didės infekcinių ligų ir epidemijų pavojus;
dažnėjančios karščio bangos ir didesni oro sąlygų paros svyravimai sukels didesnį pavojų žmonėms, turintiems didesnį jautrumą oro pokyčiams (vaikams, senyvo amžiaus žmonėms); silpnės jų imuninė sistema, atsparumas.
Gruntinio vandens lygio kaita, potvyniai veiks vandens kokybę, kas gali lemti su geriamojo vandens kokybe susijusių ligų ir epidemijų pavojaus didėjimą.
Vegetacijos trukmės kaita apsunkins alerginių ligų profilaktiką ir gydymą.
Staigus erkių, pernešančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą, plitimas jau šiuo metu stebimas visoje Lietuvos teritorijoje, Rytų Baltijos regione ir Skandinavijoje. Klimatui šiltėjant, prognozuojamas tolesnis erkių, pernešančių erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kraujasiurbių vabzdžių plitimas Lietuvoje.
Jau šiuo metu atliekami parazitologų tyrimai rodo maliarijos sukėlėjų plitimą paukščiuose.
Pastaruoju dešimtmečiu plintantys kraujasiurbiai vabzdžiai kasmet sukelia daug problemų Pietų Lietuvoje Druskininkų kurortui ir šio krašto gyvulininkystei. Toliau didėsiantis kraujasiurbių vabzdžių kiekis, erkių pernešamų ligų plitimas šalies teritorijoje, parazitų ir ligų protrūkiai veiks žmonių sveikatą.
Žiedadulkių plitimo laiko kaita sukelia naujų problemų alerginių ligų profilaktikai ir gydymui.
Galimybės:
Siekiant sumažinti klimato kaitos įtaką visuomenės sveikatai, siūlomas priemonių planas:
Nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos ir poveikio pasekmių švelninimo strategijos ir veiksmų programos parengimas (atsakingos institucijos AM ir (ar) MI, U).
Elektroninių duomenų bazių kūrimo inicijavimas sveikatos apsaugos sistemoje, siekiant pradėti mokslinius klimato kaitos poveikio visuomenės sveikatai tyrimus (atsakingos institucijos SAM, U, MI).
Priemonių, skirtų sustabdyti tolesnį erkių ir kraujasiurbių vabzdžių plitimą Lietuvoje, efektyvinimas ir diegimas (atsakingos institucijos SAM, MI, AM).
Epidemijų kilimo, pavienių susirgimų grėsmės prevencija, sugriežtinant geriamojo vandens ir rekreacijos tikslams naudojamų vandens telkinių vandens kokybės kontrolę (atsakingos institucijos SAM, MI, U).
Metodinis ir praktinis pasirengimas žiedadulkių keliamų alerginių ligų gausėjimui (prevencija) (atsakingos institucijos SAM, MI, U).
Metodinis ir praktinis pasirengimas karščio bangų grėsmių prevencijai (atsakingos institucijos SAM, MI, U).
Metodinis ir praktinis pasirengimas širdies–kraujagyslių ligų paūmėjimams ir prevencijai dėl klimato kaitos (atsakingos institucijos SAM, MI, U).
Visuomenės informavimo apie besikeičiančio klimato keliamus pavojus sveikatai bei naujai atsirandančių ligų profilaktikos būdus sistemos sukūrimas (atsakingos institucijos SAM, visuomenės sveikatos centrai (toliau VSC)).
Mokslinių tyrimų programos klimato kaitos poveikio visuomenės sveikatai išaiškinti parengimas ir įgyvendinimas (atsakingos institucijos SAM, MI, AM).
Tyrimų biometeorologijos ir medicininės meteorologijos srityse skatinimas (atsakingos institucijos SAM, MI, AM
|
