Documente online.
Username / Parola inexistente
  Zona de administrare documente. Fisierele tale  
Am uitat parola x Creaza cont nou
  Home Exploreaza
Upload




























NETEISĖTŲ VEIKSMŲ ATSKLEIDIMAS ORGANIZACIJOJE

Lituaniana






NETEISĖTŲ VEIKSMŲ ATSKLEIDIMAS

ORGANIZACIJOJE

TURINYS

Įvadas .......... ..... ...... ..............3

Demaskavimas / skundimas kaip moralinė problema .......................3

Du poziūriai į skundimą .......... ..... ...... ....4

Penkios sąlygos, pakeičiančios moralinį skundimo statusą ....................5

Klausimai, kuriuos reikia apsvarstyti pries skundziant .....................7

Skundimo / demaskavimo būdai .......... ..... ...... ...9

Neteisėtų veiksmų atskleisimas Lietuvos įmonėse ir organizacijose ................10

Isvados .......... ..... ...... .............11

Literatūra. .......... ..... ...... ............12

VADAS

Įmonės, organizacijos turi moralinį įsipareigojimą savo veikla niekam nedaryti zalos. Tai kartu yra ir vadybininkų nuolatinis įsipareigojimas. Tačiau ir darbuotojai turi moralinį įsipareigojimą nedalyvauti nemoralioje veikloje. Bet ar jie turi moralinį įsipareigojimą uzkirsti kelią nemoraliai veiklai

Paprastai zmonės turi moralinį įsipareigojimą neleisti padaryti didelę zalą kitiems, jei jie gali tai padaryti ir jei tai bus padaryta be didelės rizikos sau. Paprastai, jeigu rizika didėja, įsipareigojimas mazėja (pavyzdziui, isgelbėti nuo mirties savo gyvybės kaina).

Taigi, kokius moralinius įsi 13313y2421n pareigojimus turi darbuotojas, kad uzkirstų kitiems kelią daryti zalą jo organizacijai? Tai verčia mus nagrinėti tokią svarbią sritį kaip skundimas, demaskavimas.

Neretai zmogus, norėdamas veikti visuomenės labui, atsiduria kryzkelėje tarp savo moralinių nuostatų ir baimės būti nesuprastam visuomenės. Tokia situacija susidaro, kada asmuo nori demaskuoti organizacijos, kurioje dirba ar dirbo, nedorus veiksmus, siekdamas informuoti visuomenę. Sis demaskavimas paprastai yra vadinamas skundimu, o JAV - "svilpuko pūtimu".

G. G Jamesas (1995, p. 332) skundimą apibrėzia kaip organizacijos darbuotojo ar buvusio darbuotojo bandymą atskleisti tai, ką jis mano esant neteisinga organizacijoje. Skundimas - tai pastangos perspėti kitus dėl veiklos, kuri laikoma nemoralia ir neteisėta.

DEMASKAVIMAS / SKUNDIMAS - KAIP MORALINĖ

PROBLEMA

Jei darbuotojas mato, kad organizacijos veikla nemorali, jis pagal savo moralinius įsitikinimus, nenorėdamas dalyvauti nemoralioje veikloje, gali iseiti is darbo. Tačiau pagal moralinius įsi 13313y2421n pareigojimus jis turi neleisti daryti zalą kitiems, jei gali tai padaryti be didelės rizikos sau.

Labai daznai skundimas organizacijoje turi rimtas pasekmes. Daugumą skundėjų vienais ar kitais būdais stengiamasi atleisti is darbo. Kai kuriais atvejais jie įtraukiami į "juoduosius sąrasus" ir vėliau jiems sunku rasti darbą pagal savo profesiją. O tie, kurie ir neatleidziami, praranda galimybę būti paaukstinti, daznai puolama jų profesinė kompetencija, t.y. jie suzlugdo savo ateities karjerą ir praranda saugumą. Neretai kenčia ir jų asmeninis gyvenimas: grasinama seimai, mėginama susidoroti fiziskai.

Kadangi skundimo pasekmės yra tokios sunkios, sis veiksmas negali būti lengvai priimtas. Be to, labai daznai skundimas yra neigiamai vertinamas visuomenėje.

DU POZIŪRIAI Į SKUNDIMĄ

Taigi ar skundimas yra moraliai pateisinamas? Siuo klausimu verslo etikos literatūroje (G. G James, R. T. De George) yra dvi nuomonės:

nepateisinamas, moraliai draudziamas,

visada moraliai pateisinamas.

Skundimas kaip moraliai draudziamas

Sio poziūrio salininkų argumentai:

neskalbk savo nesvarių baltinių viesumoje;



skundėjas nelojalus savo organizacijai;

lojalumas - auksčiausias įsipareigojimas;

darbuotojas yra įsipareigojęs savo darbovietei ir turi būti dėkingas uz darbą.

Skundimas kaip visada moraliai pateisinamas

Sio poziūrio salininkai teigia:

kiekvienas turi kalbos, zodzio laisvę;

jei kritikuojame valdzią - galime kritikuoti ir darbdavį.

Skundimo, kaip moraliai draudziamo, salininkai suabsoliutina lojalumo ir slaptumo įsipareigojimą organizacijai. Jie nemato skirtumo tarp darbuotojo, kuris atskleidzia paslaptis konkurentams, ir skundėjo, kuris demaskuoja neteisėtus veiksmus, galinčius padaryti zalą kitiems. Si jų pozicija yra panasi į kitą, kurią toleruoja daugelis verslininkų ir ekonomistų. Pagal ją, vienintelis kompanijos vadovų įsipareigojimas - gauti kuo daugiau pelno ir ismokėti akcininkams kuo didesnius dividentus. Taigi jie neigia, bet kokius įsipareigojimus visuomenei. Zinoma,sis įsipareigojimas yra svarbus, tačiau nei vienas darbuotojas, tarp jų ir vadovas, negali būti atleistas nuo pagrindinės pareigos - nedaryti zalos kitiems. Vadovai, lygiai taip pat kaip ir darbuotojai, turi vykdyti sį įsipareigojimą. Negali būti teikiama pirmenybė slaptumo ir lojalumo įsipareigojimams pries svarbiausią pareigą - apsaugoti kitus nuo galimos zalos. Skundimo salininkų argumentas, kad kiekvienas turi kalbos, zodzio laisvę, negali būti absoliučiai teisingas. Pries kalbant, reikia įvertinti, kokią zalą patirtų darbuotojai, akcininkai dėl demaskavimo ir koki zala būtų padaryta kitiems zmonėms, visuomenei, jei organizacija tęstų neteisėtą veiklą. Moralinis principas, pagal kurį reikia paisyti visų zmonių interesų, uzdraudzia teikti pirmenybę konkrečios grupės interesams. Siuo atveju asmens įsipareigojimas visuomenei yra auksčiau uz įsipareigojimą laikyti paslaptį. Skundimas / demaskavimas yra moraliai priimtinas, leistinas, jei jo teikiama nauda nusvers zalą ir bus pasiekta kas nors gero.

PENKIOS SĄLYGOS, PAKEIČIANČIOS MORALINĮ

SKUNDIMO STATUSĄ

Richard T. De George (1995, p. 231) isskiria penkias sąlygas, kurias patenkinus pasikeičia moralinis skundimo statusas. Jei patenkinamos pirmosios trys sąlygos, skundimas tampa moraliai pateisinamas ir leistinas. Jo pateisinamos kitos dvi sąlygos, skundimas tampa amoraliai privalomas.

Skundimas yra moraliai leistinas, jei.

Firma savo produktu ar veikla padarys didelę zalą visuomenei ar asmenims, vartojantiems jos produkciją.

Zalą įvertinti labai sunku. Pavyzdziui, jei gaminio daroma zala yra nedidelė ir neaiski, tai jos atskleidimas gali nepersverti tos zalos, kuri bus padaryta organizacijai. Arba, pavyzdziui, daugybė produktų yra susiję su tam tikra rizika. Ar yra absoliučiai saugus automobilis? Ar jo vairavimas nėra susijęs su tam rizika? Darbuotojas gali matyti, kad masiną įmanoma padaryti siek tiek saugesnę, modifikuojant jos dalį, ir gali pasiūlyti jos modifikaciją. Tačiau modifikacijos nepriėmimas paprastai nėra pagrindas skųsti. Jei negresia didelė zala, tuomet menka zala, kuri patiriama, naudojant produktą, gali būti istaisyta po produkcijos realizavimo. Todėl skundėjas privalo gerai įvertinti situaciją.

Didelė zala - tai tokia zala, kuri kelia grėsmę vartotojų sveikatai ir gyvybei.

Jei darbuotojas aplinka realią ir didelę grėsmę gaminio vartotojui ar visuomenei, jis turėtų pranesti apie tai savo tiesioginiam virsininkui ir jam isreiksti savo moralinį susirūpinimą. Kol to nepadarys, skundimas nėra visiskai pateisinamas.

Kaip jau zinome, kiekviena organizacija turi įsipareigojimą gaminti saugų produktą. Organizacijos dazniausiai brangina savo gerą vardą ir stengiasi laikytis sio savo įsipareigojimo. Tačiau, jei yra pastebėta, jog organizacijos produkciją, veiksmai ar politika gali kelti grėsmę, tai galima daryti prielaidą, kad ji pati bus suinteresuota tai istaisyti. Todėl labai svarbu, kad pirmiausia apie galimą zalą būtų pranesta tiesioginiam virsininkui ir būtų suteikta galimybė organizacijai pačiai spręsti problemą.

Atskleidziant susirūpinimą savo tiesioginiam virsininkui ar kitam atitinkamam asmeniui, yra apsaugoma firmos veikla ir įvykdomas įsipareigojimas mazinti zalą.

Jei tiesioginis virsininkas nesiima efektyvių priemonių dėl pareiksto susirūpinimo ar skundo, darbuotojas turi isbandyti visas vidines procedūras ar galimybes organizacijos viduje. Paprastai tai reskia to klausimo pateikimą hierarchiniais laiptais iki pat virsaus.

Skundo iskėlimas viesumon turi didelę reiksmę tiek pačiam asmeniui, tiek organizacijai. Todėl kilimas hierarchiniais laiptais iki pat virsaus yra būtina sąlyga, nes labai svarbu, kad problema būtų apsvarstyta visais lygiais. Gana daznai apie zemesniuose lygiuose atsirandančias problemas virsūnės arba nenori zinoti - palieka spręsti jiems patiems, arba jie sąmoningai apie tai neinformuojami. Taigi, jei zala didelė ir visos organizacijos vidinės priemonės buvo isnaudotos, bet nedavė rezultatų, skundimas yra moraliai pateisinamas.

Skundimas kaip moraliai įpareigojantis

Demaskuotojas turi turėti arba turi dokumentais pagrįstą įrodymą, kuris įtikintų besaliską stebėtoją, kad jo poziūris į situaciją yra teisingas ir kad firmos produktas ar veikla kelia didelį pavojų visuomenei ar produkto vartotojams.

Sioje situacijoje labai svarbūs yra dokumentalūs įrodymai, patvirtinantys skundą ir kaltinimus. Tai pat turėtų būti atitinkamos institucijos, kurios galėtų objektyviai istirti skundą. Zinoma, jei organizacijos veiksmai yra kriminaliniai, tuomet būtinas teisėsaugos institucijų įsikisimas.

Darbuotojas turi turėti svarių argumentų tikėti, kad viesas demaskavimas duos laukiamus rezultatus. Sansas, kad pasiseks, turi būti vertas tos rizikos ar pavojaus, į kuri stato save skundėjas.

Kai kada net turėdamas dokumentais patvirtintus faktus potencialus skundėjas gali nepaskatinti ziniasklaidos ar valstybinių institucijų imtis veiksmų. Kaip toli reikėtų eiti ir kiek reikėtų stengtis? Kuo rimtesnė situacija, tuo daugiau pastangų reikia. Bet niekas nėra įpareigotas rizikuoti, nebent būtų tikras savo sėkme. Pries skųsdamas, potencialus skundėjas turėtų zinoti, kad (pvz., valstybinė organizacija, laikrastis, TV reporteris) panaudos jo faktus ir kaip viskas tvarkoma. Jis turi turėti pakankamą pagrindą tikėtis, kad atliekami veiksmai duos moraliai priimtiną rezultatą. Richard T. De George teigia, kad jei skundimui nebus pritaikyti griezti kriterijai, tai jis gali plačiai paplisti.

Tvirtinimas, jog skundėjas paprastai turi kalbėti atvirai, kad skundimas būtų labiau pateisinamas, leidzia suprasti, kad anoniminis skundimas būtų labiau pateisinamas, leidzia suprasti, kad anoniminis skundimas retai, jei is viso kada, yra pateisinamas. Kai kurie autoriai teigia, kad anoniminiai skundai niekada nepateisinami, nes atima galimybę kaltinamiesiems susitikti su kaltintojais. Nors zmonės turi būti apsaugoti nuo neteisingų kaltinimų, tačiau nebūtina identifikuoti skundėją, kad tai būtų padaryta. Svarbu, kad kaltinimai būtų tinkamai istirti, įrodyta, ar jie teisingi ar ne, o rezultatai plačiai paskleisti.

Kadangi anoniminio skundėjo motyvai nėra zinomi, kai kurie autoriai mano, kad jie nėra pagirtini, ir kyla klausimų dėl moralinio anoniminių skundėjų pateisinimo. Richard T. De George taip pat laikosi sios nuomonės ir teigia, kad tik viesas anksčiau buvusių lojalių darbuotojų, kurie parodo savo nuosirdumą, būdami pasiryzę nukentėti, skundimas yra efektyvesnis ir labiau moraliai pateisinamas. Jis tvirtina, kad vienintelis "svilpuko pūtėjo" motyvas, kuris turėtų būti svarstomas, yra moralinė motyvacija. Tačiau vargu ar skundėjo motyvai yra susiję su moraliniu skundimo pateisinimu. Tai atitraukia dėmesį nuo tikrosios moralinės problemos: ar skundėjo tvirtinimas, kad organizacija daro zalą, yra teisingas. Jei tai tiesa, tai skundimas yra pateisinamas, nesvarbu kokie jo motyvai.

Jei skundėjo motyvai yra nemoralūs, tai daro skundimą maziau pagirtiną, bet čia jau visai kita problema. Taigi skundimo pateisinimas priklauso nuo atskleidimo teisingumo ar neteisingumo, o ne nuo skundėjų motyvų.

KLAUSIMAI, KURIUOS REIKĖTŲ APSVARSTYTI PRIES SKUNDZIANT

Kadangi skundimas paprastai apima priestaringus moralinius įsipareigojimus bei turi toli siekiančias pasekmes visiems, kuriuos tai liečia, negalima visiems atvejams pritaikyti tos pačios schemos.

G. G. James (1995, p. 334) nurodo nemaza klausimų, kuriuos skundėjai privalėtų apgalvoti, atskleisdami daromą blogybę, jei jie nori elgtis apgalvotai ir efektyviai.

Įsitikinkite, ar situacija tikrai tokia, kad reikia skųsti.

Asmuo turėtų įsitikinti, ar yra padaryta nelegalių ar amoralių veiksmų, kurie kenkia

kitiems; ar situacija nėra tokia, kad bus atskleisti asmeniniai dalykai, dalykinės firmos paslaptys ar pan.



Isnagrinėkime savo motyvus.

Motyvų analizė padės issiaiskinti, ar tikrai situacija įgalioja skųsti.

Patikrinkite ir patvirtinkite savo informaciją dokumentais.

Kai, kad, renkant papildomą informaciją, tenka pasinaudoti nelegaliais būdais, nes ne visada lengva gauti ją legaliais. Todėl skundėjas turi įsitikinti, ar sioje situacijoje daroma zala yra tokia didelė, kad pateisina jo riziką. Nelegaliai gaudami informaciją, mes nusizengiame moralei, nes ji reikalauja, kad paklustume įstatymui. Kartu sitaip gaudamas informaciją, skundėjas gali būti kontratakuojamas ir apkaltintas. Apskritai nelegalių metodų reikėtų vengti, nebent daroma zala tikrai didelė.

Apibrėzkite, kokio tipo zala yra daroma ir kam apie tai turėtų būti pranesta.

Tiksliai nustatęs, kokia blogybė yra daroma, skundėjas galės nuspręsti, kokius įrodymus reikia įsigyti ir kartu, ką reikia informuoti. Pavyzdziui, jei pazeidziamas tam tikras įstatymas (saugumo, gamtos tarsos, finansinės ataskaitos ir pan.), tai

būtina apibrėzti įstatymą, kuris pazeidziamas, nes tai padės nuspręsti, kokios institucijos yra atsakingos uz sio įstatymo vykdymą. Jei daroma zala nėra nelegali, bet zalinga visuomenei, tai geriausia paskelbti apie tai viesosioms suinteresuotųjų grupėms. Jos dazniausiai pataria skundėjui, kaip isvengti kersto, islaiko konfidencialumą (jei pageidaujama) ir tiria skundą tam, kad patvirtintų teisingumą.

Tinkamai parasykite pareiskimą.

Pareiskimas turi būti parasytas labai konkrečiai, remiantis faktine medziaga, tiksliai apibrėziant amoralios veiklos tipą, kam ir kaip daroma zala.

Apsiribokite faktais.

Skundėjas turėtų susikoncentruoti tik ties demaskavimu, vengti minėti vardus, "drabstytis purvais", nors ir manytų, kad atskiri organizacijos asmenys yra atsakingi uz sią zalą. Tai padės skundėjui sumazinti galimo kersto pavojų, o visa kita issiaiskins tyrimo institucijos.

Nuspręskite, ar skundimas turėtų būti vidinis ar isorinis.

Skundėjas turi susipazinti su visais vidiniais organizacijos kanalais, kuriais jis galėtų pranesti apie tai, kaip buvo ziūrima į asmenis, kurie anksčiau pasinaudojo siais kanalais ir kaip buvo sprendziamos pranestos problemos. Jei su zmonėmis, informavusiais apie zalos darymą, buvo elgiamasi sąziningai ir klaidos buvo istaisytos, reikėtų naudotis vidiniais kanalais.

Nuspręskite, ar skundimas turėtų būti atviras, ar anoniminis.

Tai grynai asmeninis sprendimas. Jei skundėjas nutaria skųsti anonimiskai, jis turėtų nuspręsti, ar anonimiskumas turi būti visiskas, ar dalinis. Kartais anonimiskumą labai sunku islaikyti, todėl skundėjas turi numatyti, kaip jis pasielgs, jei isaiskės jo asmenybė.

Nuspręskite, ar reikia skųstis tuoj pat.

Kartais skundėjui patartina pries skundimą pakeisti darbo vietą. Tai padeda jam apsisaugoti nuo atleidimo is darbo su neigiamomis rekomendacijomis. Tačiau darbo pakeitimas neturėtų būti alternatyva skundimui. Jei darbuotojas zino apie neleistinus veiksmus ir skundimas yra kaip moralinis įsipareigojimas, kad jie būtų sustabdyti, jis nėra atleidziamas nuo sio įsipareigojimo.

Įsitikinkite, kad laikotės reikalavimų, pranesdami apie nedorą veiklą.

Skundėjas privalo laikytis reikalavimų, nustatytų jo organizacijoje ar isorinėse organizacijose, priklausomai nuo skundimo tipo, t.y. kad nebūtų pazeisti senaties terminai, įvairios procedūros.

Pasikonsultuokite su teisininku.

Kiekvienas skundimo etape patartina konsultuotis su teisininku. Jis gali paaiskinti, ar nedoru elgesiu nusizengiama įstatymui, kokiais dokumentais remiantis galima tai patvirtinti, ar pats skundėjas nenusizengia įstatymams, ką reiktų informuoti apie daromą zalą, ar ataskaitos parasytos teisingai ir tiksliai, kaip apsisaugoti nuo kersto. Jei nėra galimybių konsultuotis su teisininku, reikėtų pasitarti su atitinkama visuomenine organizacija.

SKUNDIMO / DEMASKAVIMO BŪDAI

Etinėje verslo literatūroje yra skiriami sie skundimo būdai:

vidinis skundimas;

isorinis skundimas;

asmeninis skundimas;

vyriausybinis skundimas.

Vidinis skundimas - kai informacija apie netinkamą veiklą pateikiama organizacijos viduje. Tai nėra nelojalumas organizacijai. Dazniausiai ji būna nukreipta pries konkretų asmenį. Jei tai daroma is moralinių paskatų, norint isvengti zalos, tai kiekviena organizacija yra suinteresuota skatinti sį reiskinį (zinoma, iki tam tikros ribos.)

Isorinis skundimas - kai informacija apie nemoralų elgesį iseina uz organizacijos ribų, t.y. kada pranesama isoriniams asmenims, jų grupėms ar atitinkamoms institucijoms.

Asmeninis skundimas - nukreiptas ne į organizaciją, bet į zalą darantį konkretų asmenį. Asmeninis skundimas (daugeliu atvejų) moraliai leistinas, tačiau nebūtinas. Nebent grėsmė kitiems būtų akivaizdi. Asmeninis skundimas dazniausiai pasireiskia organizacijos viduje.

Po apskundimo

Siekiant sumazinti neetiską, nedorą veiklą, kuri skatina skundimą, galimi keli sprendimai:

1) Organizacija, norėdama būti morali, turėtų turėti tam tikras struktūras (specialius padalinius), į kuriuos galėtų ateiti darbuotojas, norintis isreiksti savo moralinį susirūpinimą esama padėtimi, nedora veikla ar pan. Be pavojaus savo padėčiai organizacijoje. Atvirksčiai, uz amoralios veiklos atskleidimą jie galėtų netgi būti atitinkamai apdovanojami, nes sis jų susirūpinimo pareiskimas turėtų būti laikomas lojalumo organizacijai apraiska.

3) Skundėjams suteikiama legali, teisinė apsauga. Daznai darbuotojai, bijodami būti atleisti is darbo, vengia atskleisti organizacijos negeroves. Tačiau ar tai teisinga?

Visuomenė turi teisę suzinoti apie nelegalią, pavojingą ir neteisėtą organizacijos veiklą, todėl geriausiai kelias būtų - isleisti įstatymą, kuris gintų juos nuo neteisingo kersto.

Zinoma, jeigu organizacija įrodytų, kad skundimas neturėjo pagrindo ir ji dėl nepamatuoto kaltinimo patyrė didelę zalą, ji galėtų kelti bylą ir reikalauti zalos atlyginimo. Tokios sąlygos sudarytų tam tikrą riziką potencialiems skundėjams ir sumazintų, neapgalvotų veiksmų tikimybę. Kita vertus, jei issiaiskinama, kad asmuo dėl skundimo atleistas ir nubaustas neteisingai, jis privalėtų būti sugrązintas į ankstesnį darbą ir jam turėtų būti atlyginti nuostoliai.

NETEISĖTŲ VEIKSMŲ ATSKLEIDIMAS LIETUVOS ĮMONĖSE

IR ORGANIZACIJOSE

Nėra firmų, kurių veiklos tikslas nesisietų su pelno siekimu. Ar tai būtų privati įmonė, uzsiimanti komercine veikla, visuomeninė organizacija, besirūpinanti valstybės valdymo problemomis, ar labdaringa organizacija, padedanti nelaimingiems zmonėms - visos jos siekia naudos ne tik vartotojui, klientui, bet ir sau. Gerai, jei pelnas gaunamas sąziningu darbu, bet pastaruoju metu, vis daugiau atskleidziama neteisėtų, amoralių veiksmų, nuo kurių kenčia ne tik įmonės darbuotojai, vartotojai, bet ir visuomenė.

Ar teorinės zinios gali padėti kovoti su nesąziningu elgesiu įmonėje? Ar praktika nėra tik teorijos sesėlis? Ar Lietuvos vartotojai, darbuotojai supranta savo teises ir galimybę jomis pasinaudoti, kai susiduria su amoralia veikla įmonėje? Ar skundimas suprantamas tik kaip nelojalumas ir siekimas kersto? Ne kiekvienas, matydamas apgaulę ir siekimą pasipelnyti is "juodųjų" darbų, sugeba islikti teisingas ir bandyti pakeisti situaciją. Tam reikia tvirtos valios ir gilaus įsitikinimo, kad savo elgesiu atnesi daugiau naudos visuomenei negu neteisėtais veiksmais uzsiimančiai organizacijai. Sunki situacija ekonomikoje "ismokė" nekreipti dėmesio į moralę ir etiskumą. Firmai egzistuoti nepakanka gero vardo, jai būtinas kuo didesnis pelnas. Taip atsitiko ir su UAB "Edo", kuri statė brangius, tačiau gerai įrengtus ir suplanuotus namus prestizinėse Kauno vietose. Sios firmos problemas į viesumą iskėlė bendrovės energetikos skyriaus darbuotojai, paskambinę į "Kauno dienos" redakciją (1997 m. kovo mėn.) ir pranesę, kad jie neįleidziami į gamybines patalpas. Konfliktas su administracija vis labiau astrėjo. Darbininkams staiga sumazėjo atlyginimai, o vėliau is viso nustota juos mokėti. Metalas, kuriuo ketinta kompensuoti atlyginimas, kazkur "iskeliavo". Darbuotojų pastangos kovoti su tokias veiksniais buvo bergzdzios. Jiems pareiskiama, kad jie bus atleidziami is darbo uz savavaliskus veiksmus ir "vagystes". Be to, kai kurie namai nebestatomi, nors klientai uz juos sumokėjo nemazas pinigų sumas.



Energetikos skyriaus darbuotojų priezastys iskelti viesumon tokios veiklos amoralumą yra pakankamos, nes, tiriant medziagą, paaiskėjo, kad firma skolinga apie 2 mln. Lt įvairiems kreditoriams, Sodrai ir mokesčių inspekcijai. Be to, klientai turėjo teisę suzinoti, kam jie patikėjo savo pinigus ir viltis. Nepriekaistingas firmos produktas (prestiziniai namai) nesuteikia teisės ignoruoti darbininkų bei klientų teisių. Zala siuo atveju yra akivaizdi.

Lietuvoje skundėjai taip pat turi daug problemų, nes jiems sudaromos nepalankios darbo sąlygos, jie ignoruojami, o pasitaikius progai - atleidziami. Lietuvoje taip pat nėra skundėjus ginančių įstatymų.

Privačių įmonių darbuotojai skundzia labai retai, ir tai būna dazniausiai tie, kurie jau atleisti. Esant nemazam nedarbui, kiekvienas brangina savo darbo vietą ir vengia kelti ir akivaizdzius trūkumus į viesumą. tačiau reikia nepamirsti, kad abejingumas leidzia tapti neteisingumui, korupcijai, didinti visuomenei daromą zalą.

Todėl neseniai Vyriausybės priimamajame paskelbtas"skundų" telefonas, kuriuo prasoma pranesti apie korumpuotus pareigūnus, piktnaudziavimą valdzia ir nusikalstamų susivienijimų veiklą. Zmonės informuoja apie finansinius pazeidimus, valdininkų ir pareigūnų

piktnaudziavimą, skundziasi savivaldybių darbuotojais, policijos darbu. Zmonės nevengia prisistatyti pavarde, nurodyti adresą. Tačiau, jei jie pageidauja islikti nezinomi, jų pavardėmis neoperuojama. Telefonu gauti pranesimai tikrinami, sisteminami pagal temas ir apie juos informuojami Vyriausybės nariai. Gavus zinią apie visuomenei pavojingus dalykus, kontrabandos ar kysininkavimo atvejus, nedelsiant susisiekiama su atitinkamomis tarnybomis.

Tokie "skundu" telefonai veikia prie Kauno valstybins mokesčių inspekcijos, kur isklausomi piliečių skundai apie įvairiausius mokesčių politikos pazeidimus, prie policijos valdybos.

Kyla klausimas, ar suderinama nauja priemonė su etika, ar visada tikslas pateisina priemones? Ar sioje situacijoje galima apeliuoti į moralinius dalykus? Atsakymas būtų vienareiksmis - jei tai daroma visuomenės, zmonių labui, sioje situacijoje Lietuvoje nėra kitos iseities.

Neteisėtų veiksmų atskleidimas - kiekvieno apie tai zinančio asmens pareiga, siekiant sustabdyti esamą ar būsimą grėsmę visuomenei arba individualiems jos nariams. Tai gali padaryti kiekvienas sąziningas darbuotojas, kuriam pelno troskimas neuzgozia moralės nuostatų.

ISVADOS

Siuo metu jau yra parengtas LR pareiskėjų, pranesusių apie korupcinio pobūdzio teisės pazeidimus,apsaugos įstatymo projektas, kuris turėtų uztikrinti pareiskėjų, pranesusių apie korupcinio pobūdzio teisės pazeidimus, apsaugą.

Pareiskėjų garantijos:

1. Pareiskėjams uztikrinama apsauga nuo darbdavio atliekamų neteisėtų veiksmų, jei jie pranesa apie korupcinio pobūdzio teisės pazeidimą Vyriausybės įgaliotai institucijai.

2. Draudziama pareiskėjo atzvilgiu taikyti veiksmus, nurodytus sio įstatymo   2 straipsnio 1 dalyje, nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo pradėti nagrinėti pranesimą dėl korupcinio pobūdzio teisės pazeidimo dienos, o faktams nepasitvirtinus - keturis mėnesius po sprendimo uzbaigti tyrimą priėmimo dienos, isskyrus įmonės likvidavimo atvejus bei atleidimo atvejus nesant darbuotojo kaltės.

3. Vidaus administravimą reglamentuojančiame ir (arba) lokaliniame teisės akte ar darbo sutartyje numatyta nuostata, draudzianti ar siekianti apriboti galimybę darbuotojui pranesti apie korupcinio pobūdzio pazeidimus darbovietėje yra negaliojanti. Taip pat draudziama darbuotojui sudaryti organizacines kliūtis ar kitaip trukdyti pranesti apie korupcinio pobūdzio teisės pazeidimus, apie kuriuos jis suzinojo dėl savo einamos tarnybos ar uzimamų pareigų.

4. Tyrimo metu pareiskėjai negali būti atleisti is valstybės tarnybos ar darbo darbdavio   iniciatyva dėl pranesto korupcinio pobūdzio teisės pazeidimo be sį pranesimą nagrinėjančios institucijos sutikimo.

Minėtas įstatymas numato pareiskėjų, pranesusių apie korupcinio pobūdzio teisės pazeidimus, apsaugos nuo neteisėtų poveikio priemonių darbovietėje teisinius pagrindus ir atsakomybę uz sio įstatymo pazeidimą.

LITERATŪRA

D. Vysniauskienė., V. Kundrotas Verslo etika - Kaunas, Technologija, 1999

V. Pruskus Verslo etika

V. Barsauskienė., B. Janulevičiūtė Zmogiskieji santykiai. Kaunas, technologija, 1999

www.lrs.lt





Document Info


Accesari: 3260
Apreciat: hand-up

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta


Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site


in pagina web a site-ului tau.




eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate




Copyright Contact (SCRIGROUP Int. 2023 )