Documente online.
Username / Parola inexistente
  Zona de administrare documente. Fisierele tale  
Am uitat parola x Creaza cont nou
  Home Exploreaza
Upload




























Vaikystė

Lituaniana




1. Vaikystė

Vincas Mykolaitis - Putinas gimė 1893 metų sausio 6 dieną Pilotiskių kaime, Prienų rajone.

Abu poeto tėvai buvo katalikai. Tėvas buvo labai kieto charakterio, atkaklus, daznai siurkstus, tačiau siekė savo seimos gero. Augino gerus arklius. Motina buvo kilusi is pasiturinčios laisvųjų valstiečių seimos. Ji buvo jautri, rūpestinga, tyli ir mandagi. Gerai  mokėjo austi ir verpti. Svarbiausias jos rūpestis - vaikai. Jų gimė devyni, tačiau ne visi isgyveno. Putinas savo būdu ir veidu buvo panasus į motiną.



1900 metais Vincas Mykolaitis - Putinas pradėjo mokytis Gudelių pradinėje mokykloje. Nuo mazens Putinui labiau prie sirdies buvo knygos negu ūkis. Jis atrodė atitolęs nuo kasdienybės, namie kaip svečias, uzdaro būdo. Seimoje jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Broliai prisimena, kad jis labai skyrėsi nuo jų Prie darbo tėvas nespaudė, jis vis su knyga tai seklyčioj, tai ant kalnelio. Su vaikais nezaisdavo. Tylus menkutis, vis vienas ir vienas.'' Tėvai nusprendė jį leisti į kunigus ir sudaryti sąlygas mokytis toliau.

2. Mokslai ir studijos

1905 metais būsimasis poetas tęsė mokslus Marijampolės gimnazijoje. Didelę įtaką Putinui darė kai kurie mokytojai bei jų pamokos. Jaunuolį emociskai veikė nacionalinio issivaduojamojo judėjimo idėjos. Putinas pirmąkart pamatė poetą Maironį, kai sis lankėsi Marijampolėje ir čia sakė pamokslą. Vėliau skaitė jo kūrinius, grozėjosi jais.

1909 metais įstojo į Seinų kunigų seminariją. Putinas  tikėjosi, kad būdamas kunigu galės dirbti tautinės kultūros srityje. Vėliau jis gan plačiai aprasė seminarijos aplinką romano ,,Altorių sesėly'' pirmojoje dalyje.

Seinuose jis isspauzdino vieną ankstyvųjų savo eilėrasčių ,,Putinas''. Sis pavadinimas tapo poeto slapyvardziu. Seminarijoje poezija buvo jo didzioji meilė. Sio laikotarpio pirmiesiems kūrybiniems bandymams dar būdinga ryski Maironio įtaka.

Putinui baigiant seminariją, 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Kai buvo jau aukstesniojo kurso seminaristas, jau tada namuose nebuvo vadinamas vardu, o tik kunigėliu. Motinai jis buvo isskirtinis.

Gabus jaunuolis pasiunčiamas studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją, kur anksčiau gilino zinias ar profesoriavo nemazai lietuvių inteligentų: Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas, Maironis ir kiti.

Peterburge poetas patyrė naujų įspūdzių, praplėtė akiratį. Čia 1917 metai buvo isleista pirmoji kūrybos knyga (eilėrasčių rinkinys ,,Raudoni ziedai'' ir poema ,,Kunigaikstis Zvainys''). Ypač didelės reiksmės Putinui turėjo muzika ir rusų literatūra. Labiausiai jį traukė simbolistai, didelį įspūdį darė estetikos knygos.

Akademijoje Putinas pasidarė zinomu, mėgiamu ir gerbiamu poetu. Svajojo apie studijas uzsienyje. Vakarai. Naujovė. Svajonės pildėsi.

1917 metais Putinas, gavęs stipendiją, isvyko mokytis į Fribūro universitetą Sveicarijoje. Jį globojo vienuoliai dominikonai, siekę diegti tomistinę filosofiją. Čia studiavo nemazai lietuvių, jie būrėsi į korporaciją ,,Lithuania''. Siame universitete yra studijavę zymūs lietuvių kultūros zmonės: Stasys Salkauskis, Jonas Totoraitis, Marija Pečkauskaitė - Satrijos Ragana.

Fibrūro Putinas nemėgo, jautėsi suvarzytas baznytinės atmosferos, katalikiskos aplinkos, tačiau vertino galimybę mokytis, skaityti, bendrauti su įdomiais zmonėmis. Putinas studijavo filosofiją ir meno istoriją. Studijoms poetas skyrė daug dėmesio ir siekė jas baigti moksliniu laipsniu. Disertacijos, kuriai vadovavo profesorius ir vienuolis M. de Munnynckas, dėstęs Putinui estetiką ir psichologiją, tema pasirinko Vladimiro Solovjovo estetiką, susijusią ir su simbolizmo pagrindais. Prancūzų kalba parasytą disertaciją apgynė 1922 metais ir gavo filosofijos daktaro laipsnį, būdamas trisdesimties metų.

Sveicarijoje Putinas daug rasė, nors savo kūrybos kolegoms niekad nėra skaitęs, nemėgo pasakoti apie save, jaunystės metus, buvimą seminarijoje. Visur ir visada pasilikdavo rezervuotas, neiseinąs is jam įgimto uzdarumo ir santūrumo rėmų.

Fibrūro laikotarpiu sukurta nemazai eilėrasčių, poetinė drama, novelės, paskelbta kritikos straipsnių.



Is laiskų ir prisiminimų ryskėja, kad poetą vis labiau kankino abejonės dėl pasirinkto dvasinio kelio. Juozui Tumui - Vaizgantui jis rasė Poetą ir kunigą gal kas ir gali savy sutalpinti, - as negaliu. Tai simtą kartų esu ne tik pergalvojęs, bet ir pergyvenęs, ir pajutęs ligi pat sirdies dugno.''

1922 metais, uzbaigęs mokslus Fribūre, Putinas isvyko metams gilinti zinių į Miuncheno universitetą.

3. Savarankiskas Putino gyvenimas ir darbas

Atsisveikinęs su Miunchenu, Putinas atsisveikino ir su savo jaunyste. Prasidėjo savarankiskas gyvenimas ir darbas.

1923 metais Putinas grįzo į Lietuvą ir pradėjo dėstyti Kauno universiteto Teologijos - filosofijos fakultete.

Kaune Putinas įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo katalikiskose organizacijose. 1926 metais Teologijos - filosofijos fakulteto profesoriai Juozas Eretas, Stasys Salkauskis ir Putinas įkūrė studentų ateitininkų meno draugiją ,,Satrija''. ,,Satrija'' buvo pirmoji auditorija zymiems tarpukario bei amziaus vidurio rasytojams: Salomėjai Nėrei, Antanui Vaičiulaičiui, Kaziui Bradūnui, Vytautui Mačerniui, Broniui Krivickui ir kitiems.

Svarbų vaidmenį Putino gyvenime suvaidino Vincas Mickevičius - Krėvė. Jo paskatintas ir pakviestas 1929 metais po svarstymų ir abejonių perėjo dirbti į Humanitarinių mokslų fakultetą. Sis pasirinkimas buvo issūkis katalikiskai visuomenei. Putino pastanga būti savimi - kūrėjo apsisprendimo zenklas.

Krėvės, Humanitarinių mokslų fakulteto dekano dėka, Putinas gavo kūrybinių atostogų ir isvyko į Prancūzijos pietus, Nicą, rasyti romaną ,,Altorių sesėly'' - realią Lietuvos visuomenės dvasinio gyvenimo bei zmogaus psichologinės evoliucijos istoriją.

Krėvė, pirmasis perskaitęs romano rankrastį, itin teigiamai apie jį atsiliepė, skatino I tomą isleisti ir toliau rasyti. 1932 - 1933 metais garsusis prozos kūrinys buvo isleistas. Jis sulaukė priestaringų vertinimų, nes romane buvo paliesti opūs gyvenimo klausimai, dominavę įvairius tarpukario Lietuvos visuomenės sluoksnius. Spaudoje kilo astri diskusija, net ginčas, paskatinęs ir patį autorių parasyti issamų straipsnį ,,Liudas Vasaris, jo draugai ir priesai''.

Ketvirtojo desimtmečio viduryje įvyko nemazi Putino gyvenimo pasikeitimai.1935 metais Putinas atsisakė kunigystės ir sukūrė seimą. Civilinės jungtuvės su Emilija Kvederaite, buvusia jo studente, įvyko Rygoje.

1936m. Putinas buvo atskirtas nuo Baznyčios. Sį kūrėjo apsisprendimą skausmingai isgyveno seima, ypač motina. 1935m. netikėtai mirė tėvas. Putinui buvo sunku vykti į laidotuves. Tėvo laidotuvėse jis nedalyvavo. Po trejų metų, mirus motinai, prie jos karsto Vincas Mykolaitis jautėsi lyg teisiamas, nes kunigas per pamokslą viesai barė uz pasitraukimą is dvasininkų.

Putinas kūrėsi Kaune, zmonos skatinamas statėsi nuosavą namą, buvo priverstas rūpintis buitimi, pinigais. Putino seimyninio gyvenimo pradzia buvo sviesi, jie daug kalbėdavosi, juokaudavo. Taip buvo iki 1940 metų. Vėliau atsirado nesutarimų. Putinas materialinę gerovę laikė per daug menku dalyku, kad vertėtų dėl jos sielotis arba dziaugtis. Namuose mazai kalbėdavo, būdavo vis susirūpinęs, uzsiėmęs. Namiskius slėgdavo toji tyla.

Nuo 1940 metų visas tolimesnis Putino gyvenimas buvo susijęs su Vilniumi.

Kai Lietuva prarado valstybingumą, poetas liko savo kraste ir, kaip vėliau rasė, niekada, jokiomis aplinkybėmis taip pasirinkęs nesigailėjo.



1940 metais, Lietuvai atgavus Vilnių, į Vilniaus universitetą buvo perkeltas Vytauto Didziojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas. Putinas tapo pirmuoju atgautojo Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, profesoriavo. Jis dėstė lietuvių literatūros istoriją, taip pat literatūros teoriją, stilistiką, įvairius specialiuosius kursus apie atskirus rasytojus.

Pirmaisiais sovietiniais metais Putinas toliau dirbo mokslinį bei pedagoginį darbą.

1943 metais kovo mėnesį vokiečiams uzdarius Vilniaus universitetą, profesūra, laikydamasi tam tikrų atsargumo priemonių, studentus priimdavo savo butuose, egzaminuodavo, rasydavo pazymius atgalinėmis datomis, įskaitydavo isklausytą kursą. Tai vykdavo ir profesoriaus Putino bute. Buvo rengiami ir uzdari literatūriniai vakarai, savotiski ,,seminarai''. Profesoriaus bute buvo skaitomi kūriniai, aptariamos literatūrinės naujienos. Tokiuose sambūriuose lankydavosi Kazys Bradūnas, Vytautas Mačernis, Bronius Krivickas, Julija Svabaitė ir kiti. Profesorius ypatingą dėmesį rodė Mačerniui.

Galiausiai Putinas pasitraukė į zmonos tėviskę - Gaiziūnų kaimą netoli Vabalninko. Isgyvento laikotarpio tragedizmas paveikė kūrybą, poetas nemazai rasė, sukūrė tokių dramatiskų eilėrasčių, kaip ,,Lėlių baladė'', ,,Marche macabre'', ,,Vivos palango, mortuos voco'', ,,Vestuvių muzikantas''.

1944 metais Putinas grįzo įVilnių, įsikūrė name Tauro gatvėje, kur anksčiau gyveno kartu su kitais universiteto profesoriais: Krėve, Sruoga. Profesoriavo universitete.

1953 - 1956 metais sukurtas romanas ,,Sukilėliai'' (II dalis liko nebaigta).

Didziausias vėlyvosios poezijos kūrinys yra lyrinis ciklas ,,Parafrazės'' (1957 - 1958).

Paskutinysis Putino kūrybos etapas susijęs su lyriniu atsinaujinimu. Vėlyvieji jo poezijos rinkiniai ,,Būties valanda'' (1963), ,,Langas'' (1966) yra vieni geriausių sovietinių metų lietuvių poezijoje. Poetas grįzo prie asmeninių motyvų, egzistencinės problemos, apibendrindamas gyvenimiską ir dvasinę patirtį. Putinas dar sykį iskilo visa galybe, savo kūryba paneigdamas ir priespaudos metus ir senatvę.

1966 metų geguzės 12 dieną įvyko Putino susitaikymas su Katalikų Baznyčia - jam panaikintos visos baznytinės nuobaudos.

1967 metų birzelio 7 dieną, pablogėjus sveikatai, Putinas mirė Kačerginėje, savo vasarnamyje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Putino gyvenimas aprėpia daugiau nei sesis sio amziaus desimtmečius ir yra susijęs su dramatiskiausiais XX a. istoriniais įvykiais ir sukrėtimais.

Jo įnasas lietuvių literatūrą isskirtinis, jis - vienas ryskiausių pomaironinės poezijos kūrėjų, psichologinio romano meistras. Putinas suformulano ir teorinius pagrindus moderniam literatūros, kaip savarankiskos meninės kūrybos, supratimui.

Naudota literatūra:

"Vincas Mykolaitis - Putinas:gyvenimas ir kūryba" D.Eigminienė

"Vincas mykolaitis - Putinas" J.Lankutis





Document Info


Accesari: 2670
Apreciat: hand-up

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta


Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site


in pagina web a site-ului tau.




eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate




Copyright Contact (SCRIGROUP Int. 2023 )