Documente online.
Username / Parola inexistente
  Zona de administrare documente. Fisierele tale  
Am uitat parola x Creaza cont nou
  Home Exploreaza
Upload




























HARMONIJA

Lituaniana




HARMONIJA




I METAI

1. HARMONIJA

Harmonija - mokslas apie akordų struktūrą bei jų jungimo dėsnius. Garsai, priklausantys akordui, yra akordiniai, nepriklausantys - neakordiniai (pvz. ).

Mokyklinės harmonijos kvintakordas yra keturgarsis, dėl to kartojamas jo bosas - prima. Balsų pavadinimai : sopranas, altas, tenoras, bosas. Svarbi kiekvieno balso horizontalioji linija - balsai negali susikryziuoti (pvz. ).

Akordo melodinė padėtis priklauso nuo melodijos garso, t. y. nuo to kvintakordo garso (primos, tercijos ar kvintos), kuris yra melodijoje (pvz.). Akordo isdėstymas yra siauras, jeigu tarp trijų virsutinių balsų yra tercijos arba kvartos atstumas, platus, jeigu kvintos ar sekstos (pvz.).

N. D. 1 [1]cis - moll, As - dur : T, S, D kvintakordai siaurai ir plačiai.

Skamb. [2] MAKSIMOVAS (I tomas ) Nr. 5, 7.

2. PAGRINDINĖS DERMĖS FUNKCIJOS

Nuo kiekvieno natūralaus mazoro ar minoro diatoninio laipsnio galima sudaryti kvintakordus, tačiau tik trijų is jų - T, S ir D - dermė yra tokia pati kaip ir pagrindinės tonacijos. Sie trys kvintakordai yra pagrindiniai dermės akordai ( pvz .). Mokyklinė harmonija naudoja natūralų dur ir harmoninį moll kad dermė turėtų ryskų vedamąjį laipsnį. Pastoviausias yra T akordas, maziau pastovus - S, nes turi I laipsnį, po jo - D. Harmoniskai logiska slinktis yra si: T - S - D - T. Po D rasyti S akordą yra draudziama.

BALSAVADA

Jungiant akordus atskiri balsai juda aukstyn arba zemyn įvairiais intervalais. Nuosekli balsavada yra ta, kai balsas juda sekundos arba tercijos intervalu ( pvz. ). Suoline balsavada laikoma ta, kai balsas juda 4- 5 intervalu ( pvz.). Du balsai gali judėti paraleliskai, priesingomis kryptimis arba vienas balsas juda kitam stovint ( pvz. ).

3. AKORDŲ SANTYKIAI. BENDRI GARSAI

Akordų santykis nusako intervalą tarp akordų bosų (primų ) (pvz. ).

Yra sie akordų santykiai: 1) kvintos - kvartos (4 - 5) ; 2) sekundos (2) ir 3) tercijos (3).

4 - 5 santykio akordai turi vieną bendrą garsą , 3 santykio - du bendrus garsus, o 2 santykio akordai bendrų garsų neturi (pvz. ).

AKORDŲ JUNGIMAS

Jungimas yra harmoninis, jei bendri garsai lieka tame pačiame balse, melodinis, jei visi balsai juda (pvz. ).

Harmoninis 4 - 5 sant. kvintakordų jungimas: bendras garsas paliekamas vietoje, bosas juda į kito akordo bosą, kiti balsai laipsniskai juda į artimiausius garsus(pvz. ).

N.D. 2: H- dur; fis- moll; sujungti siauru ir plačiu isdėstymu is visų melodijos padėčių T - S - T, T - D - T.

Skamb. M. 13, 14, skambinti T - S - T ir T - D - T sekvenciskai.

Melodinis 4- 5 sant. kvintakordų jungimas: bosas juda 4 intervalu, kiti balsai juda priesinga kryptimi (pvz. ). Pastaba : jei D yra tercijos melodine padėtimi (D3), su T jungti melodiskai negalima (pvz. ).

Melodinis 2 sant. jungimas: bosas juda sekundos intervalu į virsų, kiti balsai juda zemyn laipsniskai (pvz. ). Pastaba: jeigu S akordo bosas ir tenoras yra unisonas, akordų neįmanoma sujungti.

N. D. 3: Es - dur, b - moll. T - S - D - T is visų melodijos padėčių jungti melodiskai.

Skamb. : M. 22, skambinti T - S - D - T is visų melodijos padėčių sekvenciskai.

4. MELODIJOS HARMONIZAVIMAS

T, S bei D akordai apima visus dermės laipsnius, dėl to jais

( akordais ) galima harmonizuoti melodiją. Negalima po D naudoti S,

perkelti akordą is silpnos į stiprią takto dalį ( pvz. ). Uzdavinį reikia

pradėti ir baigti T. Kartais uzdavinio pabaigoje T gali būti nepilna

( be kvintos, su pakartota prima ). Priestakčio garso galima neharmonizuoti.

N. D. 4 I. Dubovskio ir kt. autorių harmonijos vadovėlio N 68 ( 3 - 8);

Sk. M. 24, 25, 26 , 49 1,



5. AKORDO VIETOKAITA

Vietokaita - to paties akordo pakartojimas nauja melodine padėtimi arba (ir) kitu isdėstymu. Vietokaita yra naudojama esant melodijos suoliams arba tuomet, kai tolesniam harmonizavimui reikia pakeisti isdėstymą (pvz.).

Draudziamas visų 4 balsų judėjimas viena kryptimi; negalima perkelti tos pačios funkcijos akordo is silpnos takto dalies į stiprią (pvz.).

Prakt. patarimai: jei melodijoje yra suolis, taikyti vietokaitą; jei melodija juda 4 intervalu, isdėstymas nesikeičia, jei 5 - 6 intervalu, isdėstymas keičiasi; pries melodijos suolį aukstyn geriau taikyti siaurą` isdėstymą, o pries suolį zemyn - platų.

N. D. N5 N 74 (3 - 8 )

Skamb. M. 30, 32, 33, 49 5,

6. BOSO HARMONIZAVIMAS

Bosą sudaro 3 garsai: I laipsnis - T, IV laipsnis - S, V laipsnis - D. Jeigu bosas juda kvartos intervalu, jungimas gali būti harmoninis ar melodinis. Jeigu bosas juda kvinta, tik harmoninis, jei sekunda, tik melodinis. Jeigu boso gaida kartojasi arba ilgai laikoma, rekomenduojama vietokaita. Slenkant bosui zemyn reikėtų pasirinkti siaurą isdėstymą, kiti balsai tuomet juda priesinga kryptimi.

N.     D. 6 N80 ( 2 - 7)

Skamb. M. 34, 36, 50 4,

7. TERCIJŲ SUOLIAI

Jungiant 4 - 5 sant. kvintakordus harmoniskai leidziamas suolis is vieno akordo tercijos į kito akordo terciją. Suolis būna soprane arba tenore. Kai suolis yra soprane aukstyn, siauras isdėstymas keičiamas plačiu ir atvirksčiai ( pvz.). Kai suolis yra atliekamas tenore aukstyn, I akordo isdėstymas yra platus, o II - siauras. Jeigu suolis yra tenore zemyn, I akordo isdėstymas yra siauras, o II - platus. Taikant sį suolį, bosas turi būti nutolęs nuo tenoro decimos intervalu, kitaip balsai susikryziuoja.

Minoro ypatybės. Jungiant t ir D , tercijų suolis gali sudaryti draudziamą padidintą intervalą. Leidziami sumazintieji intervalai( pvz.) Rekomenduojama keisti suolio kryptį ( pvz. ).

Praktiniai patarimai. Analizuojant duotas melodijas, surasti tercijų suolius ir vietokaitą.

N. D. 7 N. 86 ( 1 - 6)

Skamb. M. 37, 38, 50 ↓ 5, 6.

8. PERIODAS. SAKINYS. KADENCIJA

Periodas yra maziausioji baigta muzikinė forma. Periodas dazniausiau yra dalomas į 2 sakinius, tarp kurių yra cezūra, t. y. ilgesnės vertės gaida arba pauzė. I ir II sakinių pabaigos vadinamos kadencijomis.

Pirmojo sakinio pabaiga yra pusinė kadencija, antrojo - baigiamoji. Pusinė kadencija yra baigiama ne T akordu, baigiamoji - T. Baigiamosios kadencijos gali būti tobulos, jeigu turi siuos 3 bruozus:

1) T yra stiprioje takto dalyje;

2) T yra primos melodine padėtimi;

3) naudojamas visų akordų pagrindinis pavidalas ( bose yra suolis is V į I laipsnį.) Nesant vieno sių bruozų, kadencija yra netobula.

Autentinę kadenciją sudaro T ir D junginiai, plagalinę - T ir S junginiai, o visų trijų akordų junginys yra sudėtinė kadencija.

Po pusinės kadencijos, po cezūros galima po D akordo naudoti S akordą, tačiau privalu teisingai sujungti.

N. D. 8 N. 99 (1 - 4, 7, 9 )

Skamb. M. 48, 50 ↓ 7, 8.

9. K46

Kadencijose daznai naudojamas T46, vadinamas kadenciniu kvartsekstakordu. Dvejinamas akordo bosas - kvinta. K46 nėra savarankiskas akordas, jis paruosia D(pvz.). Pusinėse kadencijose K46 su D jungiamas be suolių ( pvz. ), o baigiamose kadencijose su tam tikrais suoliais (pvz) . K46 yra taikomas stiprioje arba palyginti stiprioje takto dalyje, jis yra stipresnis uz D. K46 daznai būna po S, rečiau po T, nenaudojamas po D. Balsai juda nuosekliai (pvz. ).

Praktiniai patarimai : K46 - tik kadencijose. Sprendziant uzdavinį nustatyti cezūras, paskutiniai I sakinio akordai yra K46 ir D, o II sakinys baigiamas K46 - D - T. Tačiau kartais uzdavinyje neįmanoma pritaikyti K46.

N.     D. 9 N 115 (3 - 8)



Skamb. M. 65, 67, 69 (2).

10. SEKSTAKORDAI

Sekstakordo bose yra akordo tercija, dvejinti galima akordo primą arba kvintą (pvz. ), bosas nedvejinamas. Patartina dvejinti melodijos garsą. Isdėstymas gali būti siauras, platus ir misrus, kai 2 balsai yra nutolę kvartos intervalu, kiti 2 - kvintos ar didesniu (pvz.).

Sekstakordus galima taikyti visur, isskyrus uzdavinio pradzią (priestaktį galima harmonizuoti sekstakordu) ir pabaigą. Net teisingai atlikus veiksmus, gali susidaryti draudziamos slinktys - paralelinės oktavos arba kvintos (pvz. ).

4 - 5 santykio kvintakordo jungimas su sekstakordu yra harmoninis be suolių ( pvz. ).

santykio kvintakordo ir sekstakordo jungimas.

S6 - D : balsai juda nuosekliai, vengiant paralelizmų.

S - D6: bosas juda zemyn sumazintos kvintos intervalu (pvz. ) Jeigu

S melodinė padėtis yra kvintos, reikia dvejinti D6 kvintą, kiti balsai juda nuosekliai, kitaip susidaro draudziamos paralelinės kvintos (pvz.).

Vietokaitos būdu kvintakordą galima pakeisti sekstakordu, siuo atveju būtina vengti visų balsų judėjimo viena kryptimi (pvz. ).

Praktiniai patarimai : sprendziant kaitalioti kvintakordą su sekstakordu, nejungti dviejų sekstakordų; T dazniau naudoti sekstakordo pavidalu; stengtis melodizuoti boso liniją.

N. D. 10 N. 137 ( 3, 4, 5, 7, 8, 9)

Skamb. M. 80, 83 a), 84 (be suolių ), 94 в ) 1, 3д ) 9.

11. SUOLIAI JUNGIANT KVINTAKORDĄ SU SEKSTAKORDU

Jungiant 4 - 5 sant. kvintakordus su sekstakordais galimi suoliai is primos į kito akordo primą aukstyn ir zemyn. Kiti balsai juda nuosekliai, jungimas yra harmoninis, rečiau melodinis (pvz.).

Suoliai is kvintos į kvintą: kiti balsai juda nuosekliai (pvz.).

Dvigubi suoliai : suolis is primos į primą ir is kvintos į kvintą tuo pačiu metu. Būtina sąlyga: akordų primos turi būti auksčiau uz kvintas, kitaip susidaro draudziamos paralelinės kvintos (pvz.).

Jungiant 4 - 5 ir 2 santykio akordus galimi misrūs suoliai is 1 į 5, is 5 į 3 ir t. t. (pvz.).

Slaptos kvintos ir oktavos susidaro jungiant sekstakordą su kvintakordu tarp boso ir soprano, kai melodijoje yra suolis ↑ , o bosas juda ta pačia kryptimi. Norint isvengti draudziamų slaptų kvintų ir oktavų, reikia bosą vesti priesinga melodijos suoliui kryptimi arba I akordą taikyti kvintakordo , o II - sekstakordo pavidalu (pvz. ).

N. D. 11 N. 152 (1- 6)

Skamb. M. 86 (1, 2, 7, 10), 87(1, 2, 5, 10), 88(1, 4), 94 a). 2,

в). 5 dur-moll

12. DVIEJŲ SEKSTAKORDŲ JUNGIMAS

4 - 5 sant. : bosas juda is vieno akordo tercijos į kito akordo terciją 4 ar 5 intervalu. Jungimas dazniausia yra harmoninis, paliekant

vieną ar net du balsus. Jeigu paliekamas vienas balsas, soprane atliekamas primų, kvintų ar dvigubas ( soprano ir kurio nors vidurinio balso ) suolis (pvz.). Įmanomas ir melodinis jungimas (pvz.).

2 sant.: a) trys balsai juda paraleliskai viena kryptimi, ketvirtasis - priesingai; b) norint isvengti suolių bei paralelinių oktavų, dvejinti S6 primą (pvz.). Jei kartojama S6 kvinta, trys balsai juda paraleliniais sekstakordais, o ketvirtas juda suoliu priesinga kryptimi (pvz.).

Minoro ypatybės: bose susidaro draudziami padidinti intervalai ( pvz.: t6 - D6 - pad. kvinta ), leidziami sumazinti intervalai (pvz. ). s6- D6 bose yra padidintos sekundos intervalas (pvz. ). Jo isvengti galima, jei: a) bosas juda sumazintos septimos intervalu ↓, b) naudojamas melodinis minoras su VI paaukstintu laipsniu ( dorine seksta ) (pvz. ).

N. D. 12 N. , 166 (1- 5, 7 )

Skamb. M. 86, 87, 88 ( likę ), 94 a).9 ,д). 2.

13. PEREINAMIEJI IR PAGALBINIAI KVARTSEKSTAKORDAI

Dvejinamas kvartsekstakordo bosas, t. y. kvinta. Tarp tos pačios funkcijos kvintakordo ir sekstakordo gali būti pereinamieji kvartsekstakordai. T- D46 - T6; T6 - D46 - T; S - T46 - S6; S6 - T46- S (pvz. ). Svarbiausias sių junginių pozymis yra nuoseklus (laipsniskas) boso judėjimas (pvz. ). Daznai ir melodija ar kuris nors vidurinis balsas juda nuoseklai priesinga bosui kryptimi; suoliai siems junginiams nebūdingi (pvz. ).

Pagalbiniai kvartsekstakordai yra tarp kvintakordo ir jo pakartojimo T- S46 - T; D - T46 - D (pvz.). Siems junginiams būdinga islaikytas bosas ir labai nuosekli balsavada (pvz. ). Melodija gali būti pastovi arba kintanti. Pereinamieji ir pagalbiniai kvartsekstakordai naudojami silpnoje arba palyginti silpnoje takto dalyje. Pereinamieji akordai gali būti bet kurioje uzdavinio dalyje, isskyrus kadencijas, o pagalbiniai - tik kadencijose: D - T46- D pusinėje kadencijoje, o T - S46 - T plagaliniame T įtvirtinime po baigiamosios kadencijos.



N. D. 13 N. 178 ( 3- 8 )

Skamb. M. 97, 101, 104.

14. DOMINANTSEPTAKORDAS ( D7 )

Mazore ir harmoniniame minore yra taikomas mazasis mazorinis septakordas nuo V laipsnio - D7. Jis gali būti pilnas ar nepilnas: be kvintos, dvejinama prima (pvz. ).

D7 paruosimas: naudojamas po S, T, K46 ar D, jei akordo funkcija nėra kartojama is silpnos į stiprią takto dalį. D7 septimos įvedimas yra labai svarbus veiksnys; septima turi būti 1. palikta tame pačiame balse ar 2. įvesta nuosekliai (viduriniuose balsuose iki tercijos, krastiniuose - tik sekunda ) zemyn arba 3 .bet kokiu intervalu (iki septimos) aukstyn (pvz. ). Jungiant nuosekliai S ir D7, naudojamas nepilnas D7, kitaip būna paralelinės kvintos (pvz. ). Jungiant K46 su D7 yra leidziamos paralelinės kvintos ( I - gryna, II - sumazinta ) (pvz. ).

D7 sprendimas: 1) pilnas D7 į nepilną T: bosas (prima) jungiamas su T prima; tercija juda sekunda aukstyn, kvinta ir septima sekundomis zemyn; 2) pilnas D7 į pilną T: prima jungiama su T prima; tercija - zemyn į T kvintą; kvinta ir septima - sekundomis zemyn; 3) nepilnas D7 į pilną T: prima jungiama su T prima; tercija juda sekunda aukstyn; septima - sekunda zemyn; prima, kartojanti bosą, lieka vietoje (pvz. ).

D7 naudojimas: baigiamojoje kadencijoje po K46, pusinėje rečiau. Kai D7 yra uzdavinio viduryje, jį naudoti nepilną arba su sąlyga, kad akordas issispręstų į pilną T. Tobulos baigiamosios kadencijos junginys : pilnas D7 - nepilna T.

N. D. 14 N. 197 (1- 4 , 6, 9 )

Skamb. M. 123 (1, 3, 5, 7 ); 108, 110, 132 б) 1, a) 2.

15. D7 APVERTIMAI

Taikomi tomis pačiomis sąlygomis kaip D7 ar D. Apvertimai lengviau susijungia su S (pvz.), nes septima daznai būna paruosta. Be to, ji gali būti įvesta laipsniskai zemyn arba suoliu aukstyn (pvz. ). Apvertimai (D56 - T, D34 - T, D2 - T6) sprendziami pagal taisyklę : prima lieka vietoje, tercija juda sekunda aukstyn, kvinta ir septima - sekundomis zemyn (pvz.).

Pereinamasis D34 yra tarp T ir T6 (T- D34 - T6 arba T6 - D34 - T). Pirmasis junginys yra ypatingas, nes po D34 seka T6. Jo taisyklė: prima - vietoje, tercija, kvinta ir septima juda sekundomis aukstyn. Gali susidaryti leidziamos paralelinės kvintos, gryna ir sumazinta. (pvz. ) Siame junginyje draudziama D34 primą ir septimą rasyti sekundos ar septimos intervalu gretimuose balsuose, patogiausia junginį pradėti T siauru isdėstymu tercijos melodine padėtimi (pvz. ).

Vietokaita: esant palankioms metrinėms sąlygoms, gali būti keli is eilės D7 apvertimai. Septimos negalima spręsti aukstyn (pvz. ).

Apvertimų naudojimas: uzdavinio viduryje taikomi D7 apvertimai, ne D7, populiariausias - D2. Pusinę kadenciją dazniausiai sudaro K46 - D2. Jei yra keli is eilės D akordai, keturgarsį D akordą (su septimą) rekomenduojama įvesti tik pries pat jo sprendimą į T akordą (pvz.). Baigiamojoje kadencijoje apvertimai nenaudojami, tik D7.

N. D. 15 N.214a) (1, 3- 7 )

Skamb. M. 126, 129, 127, 132 б). 3.

16. SUOLIAI JUNGIANT D7 IR APVERTIMUS SU T

Junginyje D2 - T6 galimi suoliai is primos į primą arba is kvintos į kvintą. Jie dazniausia yra melodijoje bosui priesinga kryptimi (pvz.). Dvigubi suoliai įmanomi su sąlyga, kad akordų primos būtų auksčiau uz kvintas: dazniausiai suoliai tarp melodijos ir alto (pvz). Jungiant D34 su T atliekamas primų suolis ( tercija juda zemyn į T kvintą ) arba D34 jungiamas su nepilna T (pvz. ).

Junginys D56- T kartais atliekamas su dvigubais suoliais (pvz. ).

Antiparalelinės oktavos periodo pabaigoje: nepilnas D7 jungiamas su nepilna T, melodija ir bosas atlieka primų suolį priesingomis kryptimis.

N. D. 16 N. 226 (1, 2, 4 - 7 )

Skamb. M 127, 132 в) 2, analizė p. 70- 73.



Kiekvienos temos pabaigoje siulomi atlikti rasto darbai ( sutrump. N. D.)

Kiekvienos temos igudziams itvirtinti siulomi skambinamu pratimu pavyzdziai.

S. Maksimovo harmonijos pratybu rinkinys toliau tekste zymimas "M." ;zr. literaturos saraso Nr.7.

Zr. literaturos saraso nr 6; N68 - uzdaviniu salygos numeris; skliaustuose pazymeti siulomi spresti uzdaviniai.

Rodykles pazymi sekvenciju skambinimo krypti.










Document Info


Accesari: 6167
Apreciat:

Comenteaza documentul:

Nu esti inregistrat
Trebuie sa fii utilizator inregistrat pentru a putea comenta


Creaza cont nou

A fost util?

Daca documentul a fost util si crezi ca merita
sa adaugi un link catre el la tine in site

Copiaza codul
in pagina web a site-ului tau.




eCoduri.com - coduri postale, contabile, CAEN sau bancare

Politica de confidentialitate




Copyright Contact (SCRIGROUP Int. 2022 )